Pėdų ir padų niežėjimas: kodėl taip nutinka?

Pėdų ar padų niežėjimas – dažnas, bet dažnai nuvertinamas simptomas. Vieniems jis pasireiškia tik vakare, nusiavus batus, kitiems – tampa nuolatiniu ir itin varginančiu pojūčiu. Nors dažnai manoma, kad tai tik sausos odos ar nuovargio pasekmė, iš tiesų pėdų niežėjimas gali turėti labai skirtingas priežastis – nuo paprastų iki reikalaujančių gydytojo dėmesio.

Kas yra pėdų ir padų niežėjimas?

Pėdų ir padų niežėjimas – tai pojūtis, kai pėdų oda tampa sudirgusi, jautri ir kyla noras ją kasytis. Šis simptomas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir tiek vyrams, tiek moterims. Dėl to, kad pėdos nuolat patiria trintį, drėgmę ir šilumą, jos yra ypač pažeidžiamos įvairių dirgiklių.

Niežėjimas gali būti lokalizuotas tik paduose, tarpupirščiuose arba apimti visą pėdą. Kartais jis juntamas tik tam tikru paros metu, pavyzdžiui, vakare ar naktį, o kartais – nuolat. Dažnai pėdų niežėjimą lydi ir kiti pojūčiai: tempimas, deginimas ar net skausmas.

Svarbu suprasti, kad pats niežėjimas nėra liga. Tai signalas, jog odoje ar organizme vyksta tam tikri pokyčiai. Norint pasirinkti tinkamą sprendimą, būtina išsiaiškinti konkrečią niežėjimo priežastį, o ne tik slopinti simptomą.

Kaip pasireiškia pėdų ir padų niežėjimas?

Pėdų ir padų niežėjimas gali būti labai skirtingo intensyvumo. Kai kuriems žmonėms tai tik lengvas, protarpinis pojūtis, kitiems – stiprus niežulys, kuris kartojasi kasdien ir trukdo ilsėtis ar miegoti. Dažnai jis sustiprėja vakare, nusiavus batus, arba naktį, kai pėdos sušyla po antklode.

Kai kuriais atvejais niežėjimas pasireiškia be jokių aiškių išorinių požymių – oda atrodo normali, tačiau pojūtis vis tiek vargina. Kitais atvejais jis lydi akivaizdžius odos pokyčius: paraudimą, pleiskanojimą, smulkius įtrūkimus ar net šlapiavimą tarp pirštų.

Kasdienėje situacijoje tai dažnai atrodo taip: po ilgos dienos su uždara avalyne pėdos pradeda niežėti, ypač tarp pirštų ar paduose. Po karšto dušo niežulys gali dar labiau sustiprėti, nes šiluma plečia kraujagysles ir didina odos jautrumą.

Svarbūs signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• ar niežėjimas pasireiškia tik vienoje pėdoje ar abiejose,
• ar jis susijęs su tam tikra veikla (sportu, ilgu stovėjimu, prakaitavimu),
• ar kartu atsiranda kiti simptomai, pavyzdžiui, deginimas ar skausmas.

Šios detalės padeda lengviau atskirti paprastą odos sudirginimą nuo infekcinių ar sisteminių priežasčių.

Kada pėdų niežėjimas laikomas normaliu, o kada – ne?

Ne kiekvienas pėdų ar padų niežėjimas reiškia sveikatos problemą. Tam tikrose situacijose šis pojūtis yra gana įprastas ir dažniausiai praeina savaime, kai pašalinama jį sukėlusi priežastis.

Pėdų niežėjimas dažnai laikomas normaliu, jei jis yra trumpalaikis ir pasireiškia po konkrečių situacijų. Pavyzdžiui, po ilgos dienos avint uždarą avalynę, kai pėdos prakaituoja ir oda tampa jautresnė. Taip pat niežulys gali atsirasti po karšto dušo ar vonios, kai oda išsausėja ir trumpam tampa labiau dirgli.

Šaltuoju metų laiku pėdos neretai niežti dėl sausos odos. Tokiu atveju diskomfortas sumažėja pradėjus reguliariai drėkinti pėdų odą ir pakeitus kasdienius įpročius. Jei niežėjimas pasireiškia abiejose pėdose ir nėra lydimas bėrimo, paraudimo ar skausmo, dažniausiai jis nėra pavojingas.

Vis dėlto yra požymių, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei niežėjimas trunka kelias savaites ar net mėnesius, stiprėja, pasireiškia tik vienoje pėdoje arba kartu atsiranda ryškūs odos pokyčiai, tai jau gali signalizuoti apie infekciją ar kitą sutrikimą. Taip pat svarbu sunerimti, jei niežulį lydi deginimas, skausmas, įtrūkimai ar šlapiavimas tarp pirštų.

Tokiais atvejais pėdų niežėjimas dažniausiai nėra „normalus“ reiškinys ir reikalauja tikslesnio įvertinimo bei tinkamo gydymo.

Dažniausios pėdų ir padų niežėjimo priežastys

Pėdų niežėjimą dažniausiai sukelia ne viena, o kelios tarpusavyje susijusios priežastys. Pėdos yra nuolat veikiamos drėgmės, šilumos ir trinties, todėl čia lengvai atsiranda tiek odos, tiek infekciniai sutrikimai.

Sausa ir sudirgusi oda

Viena paprasčiausių, bet labai dažnų priežasčių – sausa pėdų oda. Ji gali atsirasti dėl karšto vandens, dažnų dušų, netinkamų prausiklių ar šalto oro. Kai oda praranda drėgmę, sutrinka jos apsauginis barjeras, todėl atsiranda tempimo jausmas ir niežėjimas.

Tokiu atveju oda dažnai atrodo šiurkšti, gali šiek tiek pleiskanoti, tačiau nėra ryškaus paraudimo ar bėrimo. Niežėjimas paprastai sumažėja pradėjus reguliariai naudoti drėkinamuosius kremus.

Grybelinė infekcija (pėdų grybelis)

Viena dažniausių ir dažnai ignoruojamų pėdų niežėjimo priežasčių yra grybelinė infekcija. Ji ypač dažna tarpupirščiuose, kur kaupiasi drėgmė ir šiluma. Grybelio sukeltas niežėjimas dažnai būna intensyvus ir linkęs stiprėti vakare.

Be niežėjimo, gali pasireikšti pleiskanojimas, paraudimas, odos skilinėjimas ar net nemalonus kvapas. Skirtingai nei paprastas odos sausumas, grybelinė infekcija savaime nepraeina ir dažniausiai reikalauja specifinio gydymo.

Padidėjęs pėdų prakaitavimas

Pėdos turi daug prakaito liaukų, todėl jos linkusios prakaituoti labiau nei kitos kūno vietos. Nuolatinė drėgmė sudaro palankias sąlygas odos dirginimui ir mikroorganizmų dauginimuisi.

Žmonės, kurių pėdos stipriai prakaituoja, dažnai skundžiasi ne tik niežėjimu, bet ir deginimo pojūčiu ar nemaloniu kvapu. Tokiais atvejais svarbu spręsti ne tik patį niežėjimą, bet ir prakaitavimo problemą.

Alerginės reakcijos ir kontaktinis dermatitas

Pėdų ir padų niežėjimą gana dažnai sukelia kontaktinis dermatitas – odos reakcija į medžiagas, su kuriomis pėdos nuolat liečiasi. Skirtingai nei grybelinė infekcija, čia pagrindinė problema nėra mikroorganizmai, o pats odos jautrumas tam tikriems dirgikliams.

Dažniausiai reakciją sukelia avalynės medžiagos: guma, klijai, dažikliai ar sintetiniai audiniai. Taip pat niežėjimą gali lemti nauji kojinių audiniai, skalbikliai ar pėdų kosmetika. Tokiais atvejais simptomai dažnai atsiranda palaipsniui ir sustiprėja po ilgesnio batų avėjimo.

Alerginis niežėjimas paprastai pasireiškia kartu su paraudimu, smulkiu bėrimu ar deginimo pojūčiu. Oda gali tapti jautri, kartais net skausminga prisilietus. Skirtingai nei grybelis, kontaktinis dermatitas dažniausiai neplinta tarpupirščiuose ir būna ryškesnis tose vietose, kurios tiesiogiai liečiasi su dirgikliu.

Svarbus požymis – simptomų ryšys su naujais produktais ar batais. Jei pakeitus avalynę ar nutraukus tam tikros priemonės naudojimą niežėjimas palaipsniui silpnėja, tikėtina, kad būtent alerginė reakcija buvo pagrindinė priežastis.

Kitos galimos pėdų ir padų niežėjimo priežastys

Ne visais atvejais pėdų niežėjimą galima paaiškinti odos problemomis ar išoriniais dirgikliais. Kartais šis simptomas yra susijęs su bendromis organizmo ligomis ar nervų sistemos pokyčiais, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bendrą sveikatos būklę.

Viena iš galimų priežasčių – cukrinis diabetas. Sergant diabetu gali būti pažeidžiami smulkūs nervai ir kraujagyslės, ypač pėdose. Dėl to atsiranda ne tik niežėjimas, bet ir dilgčiojimas, deginimo pojūtis ar sumažėjęs jautrumas. Tokiais atvejais oda gali atrodyti normali, tačiau pojūčiai būna varginantys ir nuolatiniai.

Pėdų niežėjimas taip pat gali būti susijęs su nervų pažeidimais (neuropatija). Kai nervai siunčia netikslius signalus, žmogus gali jausti niežėjimą, nors akivaizdžių odos pakitimų nėra. Šis pojūtis dažnai sustiprėja naktį ir gali būti lydimas deginimo ar „skruzdėlyčių“ jausmo.

Dar viena priežastis – kraujotakos sutrikimai. Jei kraujas nepakankamai gerai cirkuliuoja apatinėse galūnėse, oda gali tapti sausa, šaltesnė, atsiranda tempimo ir niežėjimo pojūtis. Tokiais atvejais niežėjimą dažnai lydi kojų nuovargis, patinimas ar spalvos pokyčiai.

Svarbu tai, kad šios priežastys dažniausiai:

• nėra susijusios su išoriniais dirgikliais,
• nepraeina vien naudojant kremus,
• lydi kiti bendros sveikatos simptomai.

Jei pėdų niežėjimas pasireiškia kartu su minėtais požymiais, būtina kreiptis į gydytoją ir ieškoti giluminės priežasties.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors pėdų ir padų niežėjimas dažnai susijęs su nepavojingomis priežastimis, yra atvejų, kai šis simptomas neturėtų būti ignoruojamas. Svarbiausia – vertinti ne tik patį niežėjimą, bet ir jo trukmę, intensyvumą bei lydinčius požymius.

Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei niežėjimas trunka kelias savaites ir nepraeina, nepaisant odos priežiūros, avalynės keitimo ar priešgrybelinių priemonių. Tai gali reikšti, kad problema nėra vien paviršinė arba gydymas parinktas netinkamai.

Ypač svarbu pasikonsultuoti, jei kartu su niežėjimu atsiranda ryškūs odos pokyčiai. Tai gali būti gilūs įtrūkimai, šlapiavimas, skausmingos žaizdelės ar plintantis bėrimas. Tokie požymiai didina infekcijos riziką ir reikalauja tikslesnio įvertinimo.

Dėmesio taip pat reikalauja situacijos, kai pėdų niežėjimą lydi bendri organizmo simptomai. Jei kartu jaučiamas tirpimas, deginimas, sumažėjęs jautrumas ar pastebimi kraujotakos sutrikimų požymiai, tai gali būti susiję su nervų ar kraujagyslių problemomis.

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis, pėdų simptomai turėtų būti vertinami ypač atsargiai. Net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelis niežėjimas šiuo atveju gali tapti rimtesnių komplikacijų pradžia.

Ką daryti, kad sumažėtų pėdų ir padų niežėjimas?

Pėdų niežėjimą dažnai galima sumažinti ar net visiškai pašalinti pakoregavus kasdienius įpročius. Svarbiausia – sudaryti tokias sąlygas, kad pėdų oda galėtų kvėpuoti, išliktų sausa ir nepatirtų nuolatinio dirginimo.

Tinkama pėdų higiena

Pėdas rekomenduojama plauti kasdien, tačiau vengti per karšto vandens ir agresyvių prausiklių. Karštis sausina odą ir gali sustiprinti niežėjimą, ypač jei oda jau pažeista. Po plovimo svarbu kruopščiai nusausinti pėdas, ypač tarpupirščius, nes drėgmė šiose vietose sudaro palankias sąlygas grybeliui.

Jei pėdos linkusios prakaituoti, gali padėti trumpas skalavimas vėsesniu vandeniu arba specialios pėdų higienos priemonės.

Odos drėkinimas ir apsauga

Sausa pėdų oda greitai tampa jautri, todėl reguliarus drėkinimas yra vienas svarbiausių žingsnių. Geriausia naudoti kremus ar tepalus be kvapiklių, skirtus būtent pėdų odai. Juos patartina tepti vakare, kai oda jau švari ir sausa.

Jei oda linkusi skilinėti, naudinga rinktis riebesnes priemones ir po jų užsimauti medvilnines kojines. Tai padeda kremui geriau įsigerti ir sumažina niežėjimą.

Tinkama avalynė ir kojinės

Avalynė turi didelę įtaką pėdų savijautai. Per ankšti ar sintetiniai batai sulaiko drėgmę ir šilumą, todėl niežėjimas gali stiprėti. Geriausia rinktis batus iš natūralių medžiagų, kurie leidžia pėdoms kvėpuoti.

Kojinės taip pat svarbios – medvilninės ar bambukinės kojinės geriau sugeria drėgmę nei sintetinės. Jei pėdos stipriai prakaituoja, kojines verta keisti net kelis kartus per dieną.

Kada reikalingos vaistinės priemonės?

Jei įtariama grybelinė infekcija, vien higienos ir kremų gali nepakakti. Tokiais atvejais reikalingos priešgrybelinės priemonės, kurias galima įsigyti vaistinėje arba gauti gydytojo paskyrimu. Svarbu jas naudoti tiek laiko, kiek rekomenduojama, net jei simptomai sumažėja anksčiau.

Jei niežėjimas nepraeina arba nuolat kartojasi, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.

Gydytojo komentaras: ką svarbu žinoti apie pėdų ir padų niežėjimą?

Gydytojai pabrėžia, kad pėdų niežėjimas dažnai atrodo kaip nedidelė problema, tačiau būtent ši kūno vieta yra ypač jautri infekcijoms ir kraujotakos sutrikimams. Dėl to svarbu ne tik slopinti simptomą, bet ir suprasti, kas jį sukelia.

Medicinos praktikoje dažnai pastebima, kad žmonės ilgą laiką bando spręsti pėdų niežėjimą savarankiškai, manydami, jog tai tik sausos odos ar prakaitavimo pasekmė. Tačiau jei niežėjimas kartojasi ar nepraeina, tai gali reikšti grybelinę infekciją ar net sistemines ligas, tokias kaip diabetas.

Nuolatinis pėdų niežėjimas dažnai rodo ne tik odos problemą, bet ir galimus kraujotakos ar nervų sistemos sutrikimus, todėl ilgai trunkančių simptomų nereikėtų ignoruoti. — dr. William D. James

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)