Galvos svaigimas: dažniausios priežastys ir kada verta sunerimti

Galvos svaigimas – tai simptomas, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria didžioji dalis žmonių. Vieniems tai trumpas „apsvaigimo“ jausmas atsistojus, kitiems – stiprus pojūtis, kad sukasi aplinka ar sunku išlaikyti pusiausvyrą. Dėl šio pojūčio neretai kyla nerimas, ypač kai neaišku, kas jį sukelia.

Nors daugeliu atvejų galvos svaigimas yra nepavojingas ir laikinas, kartais jis gali signalizuoti apie rimtesnius organizmo sutrikimus. Todėl svarbu suprasti, kodėl svaigsta galva, kokios priežastys dažniausios ir kada šio simptomo nereikėtų ignoruoti.

Kas yra galvos svaigimas?

Galvos svaigimas nėra atskira liga – tai bendras simptomas, kuris gali pasireikšti labai įvairiai. Vieni žmonės jaučia, kad sukasi aplinka, kiti – kad sunku išlaikyti pusiausvyrą ar „plaukioja“ galva. Dėl šios priežasties galvos svaigimas gali būti susijęs su skirtingomis organizmo sistemomis.

Dažniausiai šis pojūtis susijęs su pusiausvyros sistema, kuri apima vidinę ausį, regą ir nervų sistemą. Kai kuri nors šios sistemos dalis perduoda netikslią informaciją, smegenims tampa sunku koordinuoti judesius, ir atsiranda svaigimas.

Kasdieniame gyvenime tai galima palyginti su situacija, kai staiga sustojus po greito sukimosi trumpam „susisuka“ galva. Paprastai toks pojūtis greitai praeina, tačiau jei galvos svaigimas kartojasi ar stiprėja, tai jau gali būti svarbus signalas.

„Galvos svaigimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau pasikartojantis ar nepaaiškinamas simptomas visada reikalauja dėmesio“ – dr. Robert Hayes

Dažniausios galvos svaigimo priežastys

Galvos svaigimą gali sukelti labai skirtingos priežastys – nuo kasdienių, lengvai pašalinamų veiksnių iki sveikatos sutrikimų, kuriems reikalingas gydytojo įvertinimas. Dažniausiai priežastį padeda suprasti tai, kada svaigimas prasideda, kiek jis trunka ir kas jį sustiprina.

Vidinės ausies ir pusiausvyros sutrikimai

Viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra vidinės ausies pusiausvyros sistemos sutrikimai. Tokiu atveju žmogui dažnai atrodo, kad sukasi aplinka, o svaigimas sustiprėja keičiant galvos padėtį – atsisėdus, atsistojus ar pasisukus lovoje. Šį pojūtį neretai lydi pykinimas.

Nors toks svaigimas gali būti labai nemalonus, daugeliu atvejų jis nėra pavojingas ir gali būti sėkmingai gydomas.

„Jei galvos svaigimas stiprėja keičiant galvos padėtį, dažniausiai problema slypi pusiausvyros sistemoje“ – dr. Laura Bennett

Kraujospūdžio ir kraujotakos pokyčiai

Galvos svaigimas dažnai pasireiškia staiga atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Tokiu atveju kraujospūdis trumpam sumažėja, o smegenys akimirkai gauna mažiau kraujo. Žmogus gali jausti silpnumą, „patamsėjimą akyse“ ar nestabilumą.

Šis svaigimas paprastai trunka kelias sekundes ir praeina savaime. Dažniau jis pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus ar geriantiems per mažai skysčių.

Dehidratacija ir mitybos veiksniai

Skysčių trūkumas, ilgesnis nevalgymas ar per mažas cukraus kiekis kraujyje taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Tokiais atvejais dažnai jaučiamas bendras silpnumas, sunkumas susikaupti ar „tuštuma“ galvoje.

Kasdienėje situacijoje tai neretai nutinka karštą dieną, po intensyvaus fizinio krūvio ar praleidus valgį.

Stresas, nerimas ir pervargimas

Ilgalaikis stresas, nerimo sutrikimai ar miego trūkumas gali sukelti funkcinį galvos svaigimą. Jis dažniau apibūdinamas kaip nestabilumas ar „plaukiojantis“ pojūtis galvoje, o ne tikras aplinkos sukimosi jausmas.

Tokiais atvejais svaigimas gali sustiprėti viešose vietose, esant emocinei įtampai ar nuovargiui.

Vaistų poveikis

Kai kurie vaistai gali sukelti galvos svaigimą kaip šalutinį poveikį. Tai dažniau pasitaiko pradėjus vartoti naują vaistą arba pakeitus jo dozę. Jei svaigimas atsirado pradėjus gydymą, svarbu apie tai informuoti gydytoją.

Kada galvos svaigimas dažniausiai nepavojingas?

Daugeliu atvejų galvos svaigimas nėra rimtos ligos požymis. Jis dažniausiai būna trumpalaikis, praeina savaime ir turi aiškią priežastį, kurią galima lengvai atpažinti.

Dažniausiai nepavojingas galvos svaigimas pasireiškia staiga atsistojus po ilgo sėdėjimo ar gulėjimo. Tokiu atveju organizmui prireikia kelių sekundžių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties, ir pojūtis greitai išnyksta. Panašiai gali nutikti ir po intensyvesnio fizinio krūvio ar karštą dieną, kai organizmui trūksta skysčių.

Nepavojingas svaigimas taip pat dažnai susijęs su nuovargiu, miego stoka ar emocine įtampa. Tokiais atvejais žmogus gali jausti bendrą silpnumą, sunkumą susikaupti ar „plaukiojančią“ galvą, tačiau pailsėjus ar nusiraminus savijauta pagerėja.

Svarbus požymis, rodantis, kad svaigimas greičiausiai nėra pavojingas, yra tai, kad nėra kitų nerimą keliančių simptomų. Jei nėra stipraus galvos skausmo, regėjimo, kalbos ar judesių sutrikimų, o svaigimas neprogresuoja, dažniausiai pakanka stebėti savo būklę.

„Trumpalaikis galvos svaigimas, kuris praeina pailsėjus ar pakeitus padėtį, dažniausiai nėra pavojingas“ – dr. Emily Foster

Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Nors galvos svaigimas dažnai būna nepavojingas, yra situacijų, kai jis gali signalizuoti apie rimtesnį sveikatos sutrikimą. Tokiais atvejais svarbu ne laukti, kol simptomai praeis, o laiku kreiptis į gydytoją.

Sunerimti reikėtų, jei galvos svaigimas atsiranda staiga ir yra labai stiprus, ypač jei iki tol tokių simptomų niekada nebuvo. Staigus ir intensyvus svaigimas gali būti susijęs su kraujotakos ar nervų sistemos sutrikimais ir reikalauja greito įvertinimo.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu su svaigimu atsiranda kiti simptomai, tokie kaip kalbos sutrikimas, veido ar galūnių silpnumas, tirpimas, regėjimo pablogėjimas ar stiprus galvos skausmas. Tokie požymiai gali rodyti ūminę būklę, kuriai reikalinga skubi medicinos pagalba.

Kreiptis į gydytoją taip pat reikėtų, jei galvos svaigimas:

• kartojasi be aiškios priežasties,
• trunka ilgiau nei kelias dienas,
• stiprėja laikui bėgant,
• atsirado po galvos ar kaklo traumos.

Vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, net ir iš pažiūros nestiprus svaigimas turėtų būti vertinamas atsargiau, nes jis gali didinti kritimų ir traumų riziką.

Galimos rizikos, jei galvos svaigimas ignoruojamas

Kartais galvos svaigimas atrodo toks įprastas, kad į jį numojama ranka. Tačiau ilgainiui ignoruojami ar kartojantys simptomai gali turėti pasekmių, ypač jei jų priežastis nėra aiški. Laiku sureagavus dažnai galima išvengti tiek fizinių, tiek emocinių problemų.

Kaip nustatoma galvos svaigimo priežastis?

Galvos svaigimo priežastis nustatoma vertinant simptomų pobūdį, jų trukmę ir aplinkybes, kuriomis jie atsiranda. Dažnai jau pirminė gydytojo konsultacija leidžia susidaryti aiškų vaizdą, ar svaigimas greičiausiai susijęs su nepavojingu sutrikimu, ar reikalingi papildomi tyrimai.

Pirmiausia gydytojas išsamiai klausia, kada prasidėjo svaigimas, kaip dažnai jis kartojasi, kas jį sustiprina ar sumažina, ar kartu pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, galvos skausmas, regėjimo ar klausos pokyčiai. Ši informacija dažnai yra svarbesnė nei patys tyrimai.

Apžiūros metu gali būti įvertinama pusiausvyra, akių judesiai, kraujospūdis ramybėje ir atsistojus. Tai padeda nustatyti, ar svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio pokyčiais ar pusiausvyros sistemos sutrikimais.

Jeigu simptomai nėra aiškūs, kartojasi arba kelia įtarimą dėl rimtesnės būklės, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, kraujo tyrimus, klausos ar pusiausvyros vertinimą, o tam tikrais atvejais – ir vaizdinius tyrimus.

„Didžioji dalis galvos svaigimo atvejų diagnozuojami remiantis išsamia paciento apklausa, o ne sudėtingais tyrimais“ – dr. Andrew Mitchell

Ką galima daryti iš karto, jei svaigsta galva?

Pajutus galvos svaigimą, svarbiausia – užtikrinti saugumą. Staigus judėjimas ar bandymas „perlipti per pojūtį“ gali padidinti griuvimo riziką, todėl pirmas žingsnis turėtų būti sustojimas ir ramus situacijos įvertinimas.

Jei svaigimas atsirado stovint ar einant, rekomenduojama atsisėsti arba atsigulti, geriausia – pakelti kojas. Tai padeda pagerinti kraujotaką į smegenis ir dažnai palengvina savijautą per kelias minutes. Keičiant kūno padėtį svarbu tai daryti lėtai, vengiant staigių judesių.

Dažnais atvejais galvos svaigimą sukelia skysčių trūkumas, todėl verta išgerti vandens, ypač jei buvo karšta, daug judėta ar praleistas valgymas. Jei įtariamas sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, gali padėti lengvas užkandis.

Jeigu svaigimas susijęs su nuovargiu ar stresu, naudinga rami aplinka ir poilsis. Gilaus kvėpavimo pratimai ar trumpa pertrauka gali padėti organizmui nusiraminti ir sumažinti simptomus.

Svarbu pabrėžti, kad savipagalba tinka tik tuomet, kai svaigimas lengvas, trumpalaikis ir be kitų nerimą keliančių simptomų. Jei pojūtis nepraeina, stiprėja ar atsiranda naujų simptomų, delsti nereikėtų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)