Sinovitas ir tenosinovitas: kuo jie skiriasi ir kaip atpažinti

Sąnarių ar sausgyslių skausmas, patinimas ir sustingimas – simptomai, su kuriais susiduria tiek fiziškai aktyvūs žmonės, tiek tie, kurių darbas susijęs su pasikartojančiais judesiais. Tokiais atvejais dažnai minimos dvi panašiai skambančios diagnozės – sinovitas ir tenosinovitas. Nors abu sutrikimai susiję su uždegimu ir gali pasireikšti panašiais požymiais, jie paveikia skirtingas struktūras ir reikalauja skirtingo požiūrio į gydymą.

Kas yra sinovitas?

Sinovitas – tai sinovinės membranos uždegimas. Sinovinė membrana dengia sąnario vidų ir gamina skystį, kuris sutepa sąnarį bei leidžia jam judėti sklandžiai. Kai ši membrana uždegama, skysčio gali pradėti gamintis per daug, todėl sąnarys patinsta, tampa skausmingas ir sustingęs.

Dažniausiai sinovitas pažeidžia kelius, riešus, čiurnas ar alkūnes. Žmogus gali pastebėti, kad sąnarys atrodo „pilnesnis“, sunkiau lankstosi, o judesiai tampa nemalonūs ar skausmingi, ypač po fizinio krūvio.

Kasdieniame gyvenime sinovitą galima palyginti su perteptu durų vyriu – kai tepalo per daug arba jis užterštas, judesys ne palengvėja, o kaip tik ima strigti. Panašiai ir sąnaryje: per didelis skysčio kiekis ir uždegimas trukdo normaliam judėjimui.

„Sinovitas dažniausiai yra organizmo reakcija į perkrovą ar sudirginimą, tačiau užsitęsęs uždegimas gali pažeisti patį sąnarį“ – dr. Andrew Collins

Kas yra tenosinovitas?

Tenosinovitas – tai sausgyslės ir ją supančios apsauginės makšties uždegimas. Sausgyslės jungia raumenis su kaulais ir leidžia atlikti judesius, o jų makštis veikia kaip slydimo kanalas, padedantis sausgyslei judėti sklandžiai. Kai ši struktūra uždegama, judesiai tampa skausmingi, atsiranda tempimo ar deginimo pojūtis.

Tenosinovitas dažniausiai pasireiškia riešuose, nykštyje, pirštuose, kulkšnyse ar pėdose, ypač žmonėms, kurių kasdienė veikla susijusi su pasikartojančiais judesiais. Tai gali būti darbas kompiuteriu, rankų darbas, sportas ar net ilgas telefono naudojimas.

Skirtingai nei sinovito atveju, skausmas dažniau jaučiamas ne pačiame sąnaryje, o palei judančią sausgyslę. Kartais judant galima pajusti spragtelėjimą ar traškėjimą, o spaudžiant tam tikrą vietą skausmas tampa ryškesnis.

Kasdieniame gyvenime tenosinovitą galima palyginti su susidėvėjusiu dviračio stabdžių trosu – kai jis nebeslysta laisvai, kiekvienas judesys reikalauja daugiau pastangų ir sukelia nemalonų pojūtį.

„Tenosinovitas dažnai išsivysto dėl pasikartojančių judesių ir per didelės apkrovos, todėl poilsis ir krūvio korekcija yra esminė gydymo dalis“ – dr. Sarah Thompson

Sinovitas ir tenosinovitas: pagrindiniai skirtumai

Nors sinovitas ir tenosinovitas dažnai pasireiškia panašiais simptomais, jų esmė skiriasi. Pagrindinis skirtumas slypi kuri audinių struktūra yra pažeidžiama – sąnarys ar sausgyslė. Tai lemia ir skirtingą skausmo pobūdį, ir gydymo kryptį.

Dažniausios sinovito ir tenosinovito priežastys

Nors sinovitas ir tenosinovitas paveikia skirtingas struktūras, jų atsiradimo priežastys dažnai persidengia. Dažniausiai uždegimas išsivysto tuomet, kai audiniai patiria per didelę ar pasikartojančią apkrovą, o organizmas nebespėja tinkamai atsistatyti.

Viena dažniausių priežasčių – mechaninė perkrova. Ilgalaikis fizinis darbas, intensyvus sportas ar monotoniški judesiai (pavyzdžiui, nuolatinis darbas kompiuterio pele ar įrankiais) gali dirginti tiek sąnario vidų, tiek sausgyslių makštis. Tokiais atvejais uždegimas vystosi palaipsniui, o skausmas stiprėja laikui bėgant.

Kita svarbi priežastis – traumos. Net ir nedidelis patempimas ar smūgis gali sukelti uždegiminę reakciją, ypač jei pažeista vieta nėra pakankamai tausojama. Sinovitas dažniau pasireiškia po sąnario traumų, o tenosinovitas – po staigių ar netaisyklingų judesių.

Tam tikrais atvejais uždegimą gali skatinti ir uždegiminės ar sisteminės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar kitos autoimuninės būklės. Tokiais atvejais sinovitas gali tapti lėtinis ir kartotis, net jei fizinė apkrova nėra didelė.

Rečiau, bet svarbu paminėti, uždegimas gali būti susijęs su infekcija. Infekcinis sinovitas ar tenosinovitas yra reta, bet rimta būklė, kuriai būdingas ryškus skausmas, paraudimas, karščiavimas ir bendras negalavimas. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.

„Dažniausiai sinovitas ir tenosinovitas nėra pavojingi, tačiau ignoruojamas uždegimas gali pereiti į lėtinę formą ir ilgainiui pažeisti audinius“ – dr. Mark Reynolds

Simptomai: kaip atpažinti, kas vyksta?

Tiek sinovitas, tiek tenosinovitas dažniausiai prasideda palaipsniui, todėl pirmieji simptomai gali atrodyti nereikšmingi. Vis dėlto organizmas gana aiškiai signalizuoja, kad audiniai yra sudirginti ar uždegę, tik svarbu mokėti tuos signalus atpažinti.

Abiem būklėms būdingi bendri požymiai – skausmas, patinimas ir judesių apribojimas. Skausmas dažniausiai sustiprėja judant arba po fizinio krūvio, o ramybės metu gali sumažėti. Taip pat neretai jaučiamas sustingimas, ypač rytais arba po ilgesnio nejudėjimo.

Sinovitui labiau būdinga tai, kad skausmas jaučiamas giliai sąnaryje. Sąnarys gali atrodyti patinęs, šiltesnis, kartais net „pilnas“. Judesiai tampa riboti ne dėl tempimo, o dėl vidinio spaudimo pojūčio. Pavyzdžiui, kelio sinovito atveju gali būti sunku pilnai ištiesti ar sulenkti koją, ypač lipant laiptais ar stojantis nuo kėdės.

Tenosinovitui labiau būdingas lokalus skausmas palei sausgyslę, kuris sustiprėja atliekant konkrečius judesius. Dažnas požymis – skausmas spaudžiant tam tikrą tašką arba judesio metu juntamas tempimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti spragtelėjimas ar „strigimo“ jausmas, pavyzdžiui, lenkiant ar tiesiant pirštą.

Kasdienėje situacijoje tai gali pasireikšti labai paprastai: sinovitas labiau jaučiamas atliekant bendrus judesius, tokius kaip vaikščiojimas ar sąnario lenkimas, o tenosinovitas – atliekant tikslius, pasikartojančius veiksmus, pavyzdžiui, laikant puodelį, spaudžiant mygtuką ar suimant daiktą.

„Skausmo vieta ir tai, kokie judesiai jį išprovokuoja, dažnai yra pagrindinė užuomina, leidžianti atskirti sinovitą nuo tenosinovito“ – dr. Helen Moore

Nauda ir rizikos: kas nutinka, jei negydoma?

Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas sinovitas ar tenosinovitas dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių. Tačiau uždegimą ignoruojant arba bandant „perkentėti“, rizika, kad problema taps lėtinė, gerokai padidėja. Tokiu atveju skausmas gali kartotis, o judesių funkcija palaipsniui blogėti.

Šis etapas ypač svarbus žmonėms, kurie dėl darbo ar sporto nuolat apkrauna tuos pačius sąnarius ar sausgysles. Tokiais atvejais ankstyva reakcija gali padėti išvengti ne tik skausmo, bet ir priverstinių ilgalaikių veiklos apribojimų.

Kaip diagnozuojamas sinovitas ir tenosinovitas?

Sinovito ir tenosinovito diagnostika dažniausiai prasideda nuo gydytojo apžiūros ir išsamaus pokalbio. Specialistas vertina, kur tiksliai jaučiamas skausmas, kada jis sustiprėja, ar buvo trauma, padidėjęs fizinis krūvis, pasikartojantys judesiai. Jau šiame etape dažnai galima įtarti, ar labiau tikėtinas sąnario, ar sausgyslės uždegimas.

Apžiūros metu gydytojas įvertina patinimą, skausmingumą spaudžiant, judesių amplitudę ir jų sukeliamą diskomfortą. Sinovito atveju dažniau pastebimas difuzinis sąnario patinimas ir judesių ribotumas, o tenosinovito atveju – lokalus skausmas tam tikroje vietoje, sustiprėjantis atliekant specifinį judesį.

Vienas dažniausiai naudojamų tyrimų yra echoskopija. Tai greitas, neinvazinis ir plačiai prieinamas metodas, leidžiantis matyti:

• padidėjusį skysčio kiekį sąnaryje (būdinga sinovitui),
• sustorėjusią sausgyslės makštį ar uždegiminius pakitimus (būdinga tenosinovitui).

Jei simptomai neaiškūs, užsitęsę ar įtariamos gilesnės struktūrų pažaidos, gali būti skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Jis suteikia detalesnį vaizdą ir padeda atmesti kitas galimas priežastis, pavyzdžiui, kremzlės pažeidimus ar plyšimus.

Kai kuriais atvejais, ypač jei įtariama sisteminė ar infekcinė priežastis, gali būti atliekami kraujo tyrimai. Jie padeda įvertinti bendrą uždegiminę reakciją ir atmesti kitas ligas, kurios gali imituoti sinovitą ar tenosinovitą.

„Tiksli diagnozė leidžia parinkti tinkamą gydymą ir išvengti nereikalingų ar neveiksmingų intervencijų“ – dr. Paul Anderson

Teisingai nustatyta diagnozė yra svarbiausias žingsnis, nes nuo jos priklauso, ar gydymas bus orientuotas į sąnarį, ar į sausgyslę, ir kiek laiko gali užtrukti pasveikimas.

Gydymas: kuo jis skiriasi?

Nors sinovitas ir tenosinovitas yra skirtingos būklės, jų gydymas dažnai prasideda nuo panašių principų – uždegimo mažinimo ir pažeistos vietos tausojimo. Vis dėlto vėlesni etapai ir akcentai skiriasi priklausomai nuo to, ar pažeistas sąnarys, ar sausgyslė.

Pirmasis žingsnis abiem atvejais – poilsis ir krūvio korekcija. Tai reiškia laikiną veiklos, kuri sukėlė simptomus, sumažinimą arba pakeitimą. Sinovito atveju tai dažniau susiję su bendro sąnario apkrovos ribojimu, o tenosinovito atveju – su konkrečių pasikartojančių judesių vengimu.

Vaistai nuo uždegimo, dažniausiai nesteroidiniai vaistai (NVNU), gali būti skiriami skausmui ir patinimui mažinti. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tačiau nepašalina priežasties, todėl svarbu jų nevartoti kaip vienintelio sprendimo ilgą laiką.

Didelę reikšmę turi kineziterapija ir fizioterapija. Sinovito atveju dėmesys skiriamas sąnario stabilumui, judesių amplitudei ir raumenų balansui atkurti. Tenosinovito atveju labiau akcentuojami tempimo, slydimo pratimai ir ergonomikos korekcija, kad sausgyslė vėl galėtų judėti be dirginimo.

Jei uždegimas užsitęsia arba simptomai yra ryškūs, kai kuriais atvejais gali būti taikomos vietinės injekcijos. Jos dažniau naudojamos sinovito gydyme, kai reikia greitai sumažinti stiprų sąnario uždegimą. Sprendimas dėl jų visada priimamas individualiai, įvertinus naudą ir galimas rizikas.

„Svarbiausia gydymo dalis – ne vien vaistai, o priežasties pašalinimas ir tinkamas krūvio paskirstymas“ – dr. Daniel Brooks

Jei nepaisant gydymo simptomai kartojasi arba stiprėja, gali prireikti ortopedo, reumatologo ar kineziterapeuto konsultacijos, kad būtų parinktas ilgalaikis ir tikslingas sprendimas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)