Depresija ir nerimas yra dvi dažniausios psichikos sveikatos būklės, kurios gali pasireikšti atskirai, tačiau labai dažnai eina kartu. Žmogus gali jaustis prislėgtas, netekęs energijos, o tuo pačiu nuolat nerimauti, jausti vidinę įtampą ar baimę dėl ateities.
Svarbu suprasti, kad nei depresija, nei nerimo sutrikimai nėra silpnumo požymis. Tai realios, gydomos būklės, kurios gali paveikti miegą, darbą, santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. Laiku atpažinus simptomus ir kreipiantis pagalbos, dauguma žmonių pasveiksta ir vėl gali jaustis stabiliai.
- Kas tai? Depresija sukelia ilgalaikį liūdesį ir energijos stoką, nerimas – nuolatinę įtampą ir baimes.
- Ar jos gali pasireikšti kartu? Taip, labai dažnai depresija ir nerimas sutampa.
- Pagrindiniai simptomai Nuovargis, nemiga, įtampa, beviltiškumas, sunku susikaupti.
- Kuo pavojinga? Negydomos būklės gali stiprėti ir paveikti kasdienį gyvenimą.
- Gydymas Psichoterapija, vaistai, gyvenimo būdo korekcija, emocinė parama.
Kas yra depresija ir kas yra nerimas?
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kai žmogus ilgą laiką jaučiasi prislėgtas, praranda susidomėjimą gyvenimu, netenka energijos ir nebejaučia džiaugsmo net iš anksčiau malonių dalykų. Tai nėra tiesiog bloga diena – depresija paveikia visą organizmą, mąstymą ir emocijas.
Nerimas, tuo tarpu, yra būklė, kai žmogaus nervų sistema nuolat būna „pavojaus režime“. Net ir tada, kai realios grėsmės nėra, žmogus jaučia įtampą, baimę, nerimastingas mintis, dažnai ir fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas ar dusulys.
„Depresija ir nerimas yra dažniausios psichikos sveikatos problemos, kurios dažnai persidengia ir reikalauja profesionalios pagalbos.“
Dr. David Burns, psichiatras
Svarbu suprasti, kad šios būklės yra gydomos. Žmogus neturi kentėti vienas – pagalba egzistuoja ir ji veiksminga.
Kuo depresija skiriasi nuo nerimo?
Nors depresija ir nerimas dažnai minimi kartu, tai nėra tas pats. Daugelis žmonių jaučia abu simptomus vienu metu, todėl kartais sunku suprasti, kas vyksta. Tačiau šios būklės turi skirtingą pagrindinį „emocijos toną“ ir skirtingai veikia žmogaus kasdienybę.
Depresijoje dominuoja vidinis sunkumas, liūdesys ir beviltiškumas. Žmogui gali atrodyti, kad jis neturi jėgų, kad niekas nebeturi prasmės, o ateitis atrodo tuščia. Dažnai depresija atima norą veikti, bendrauti, net keltis iš lovos.
Nerime, priešingai, dominuoja įtampa ir nuolatinis „kas bus, jei…?“ jausmas. Žmogus gali būti nuolat budrus, susirūpinęs, jo mintys sukasi apie galimas grėsmes, klaidas ar ateities scenarijus. Nerimas dažnai neleidžia atsipalaiduoti net tada, kai viskas išoriškai atrodo gerai.
Kartais žmonės sako: depresija tarsi „išjungia“, o nerimas – „perkrauna“. Viena būklė slopina, kita – nuolat įtempia.
„Depresija dažniau susijusi su energijos ir vilties praradimu, o nerimas – su nuolatiniu pavojų numatymu ir įtampa.“
Dr. Judith Beck, psichoterapeutė
Svarbu ir tai, kad depresija dažniau pasireiškia emociniu „tuštumos“ jausmu, o nerimas – fiziniais simptomais: širdies plakimu, prakaitavimu, dusuliu, raumenų įtampa.
Vis dėlto šios būklės labai dažnai persidengia. Žmogus gali būti prislėgtas, bet kartu ir nuolat nerimauti. Todėl gydymas dažnai apima abu aspektus.
Pagrindiniai depresijos ir nerimo skirtumai
| Aspektas | Depresija | Nerimas |
|---|---|---|
| Pagrindinis jausmas | Liūdesys, tuštuma, beviltiškumas | Įtampa, baimė, nerimastingos mintys |
| Energija | Dažnai labai sumažėjusi | Gali būti „per daug“ vidinės įtampos |
| Mąstymas | „Nėra prasmės“, „niekas nepavyks“ | „Kas bus, jei nutiks blogiausia?“ |
| Fiziniai simptomai | Nuovargis, sunkumas kūne | Širdies plakimas, drebulys, dusulys |
| Kasdienis poveikis | Motyvacijos praradimas, atsiribojimas | Nuolatinis nerimas, sunku atsipalaiduoti |
Kokie simptomai dažniausi?
Depresija ir nerimas gali pasireikšti labai įvairiai. Kartais žmogus ilgą laiką nesupranta, kas vyksta, nes simptomai atrodo tarsi „paprastas nuovargis“, „stresas“ ar „sunkus gyvenimo etapas“. Tačiau kai šie pojūčiai užsitęsia ir pradeda trukdyti kasdienybei, tai gali būti ženklas, kad reikalinga pagalba.
Svarbu žinoti, kad depresija ir nerimas veikia ne tik emocijas. Jie dažnai pasireiškia ir kūne, mąstyme, elgesyje. Žmogus gali jaustis pavargęs net po miego, gali nebesugebėti susikaupti, o paprastos užduotys pradeda atrodyti per sunkios.
Depresijoje dažniau dominuoja prislėgta nuotaika, energijos stoka, prasmės praradimas. Nerime – vidinė įtampa, baimės jausmas, nuolatinis nerimastingas „budrumas“.
„Psichikos sveikatos sutrikimai dažnai pasireiškia per kūno simptomus, todėl žmonės kartais ilgai ieško fizinės ligos priežasties.“
Dr. Bessel van der Kolk, psichiatras
Kai kurie žmonės labiau jaučia emocinius simptomus, kiti – fizinius. Abu variantai yra normalūs ir abu nusipelno dėmesio.
Dažniausi depresijos ir nerimo simptomai
| Simptomų sritis | Kaip gali pasireikšti? |
|---|---|
| Emocijos | Liūdesys, įtampa, dirglumas, baimės jausmas |
| Miegas | Nemiga, dažnas prabudinėjimas arba noras miegoti nuolat |
| Energija | Nuovargis, jėgų stoka, sunku pradėti veiklą |
| Mąstymas | Sunku susikaupti, nuolatinės nerimastingos mintys, savęs kaltinimas |
| Fiziniai pojūčiai | Širdies plakimas, raumenų įtampa, spaudimas krūtinėje, virškinimo sutrikimai |
| Elgesys | Atsiribojimas nuo žmonių, vengimas situacijų, sumažėjęs aktyvumas |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad simptomai turi reikšmę ne tik tada, kai jie atsiranda, bet kai jie trunka ilgiau nei kelias savaites ir pradeda keisti žmogaus gyvenimą.
Jei jaučiate, kad nebesusitvarkote, tai nėra silpnumas. Tai ženklas, kad jums reikia palaikymo ir pagalbos, kaip ir bet kurioje kitoje sveikatos situacijoje.
Kodėl depresija ir nerimas dažnai pasireiškia kartu?
Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad depresija ir nerimas labai dažnai eina kartu. Atrodo, jog tai dvi skirtingos būklės: viena siejama su liūdesiu ir energijos stoka, kita – su įtampa ir baime. Tačiau realybėje jos dažnai persipina ir net sustiprina viena kitą.
Tam yra kelios svarbios priežastys.
Pirmiausia, depresija ir nerimas turi bendrą biologinį pagrindą. Abi būklės susijusios su smegenų cheminiais procesais – serotonino, dopamino ir kitų neuromediatorių disbalansu. Kai nervų sistema ilgą laiką būna pervargusi, žmogus gali jausti ir beviltiškumą, ir nuolatinį nerimą.
Antra, nerimas dažnai išsekina žmogų. Nuolatinės įtampos būsena, miego sutrikimai ir nesibaigiančios mintys ilgainiui gali sukelti emocinį perdegimą, kuris pereina į depresiją. Žmogus pavargsta nuo nuolatinio „budrumo“ ir ima jaustis bejėgis.
Trečia, depresija gali skatinti nerimą. Kai žmogus praranda energiją, pasitikėjimą savimi, jam tampa sunku atlikti kasdienes užduotis. Tuomet atsiranda nerimas dėl ateities, dėl darbo, sveikatos, santykių.
„Depresija ir nerimas yra glaudžiai susiję sutrikimai, nes abu kyla iš bendrų smegenų streso reguliavimo mechanizmų.“
Dr. Robert Sapolsky, neurologas
Svarbu suprasti ir emocinį aspektą: depresija dažnai atneša tuštumą, o nerimas – baimę. Kai žmogus jaučiasi tuščias ir beviltiškas, jis tuo pačiu gali bijoti, kad taip bus visada. Tai sukuria uždarą ratą.
Todėl gydant labai svarbu vertinti abi būkles kartu. Jei gydomas tik nerimas, bet ignoruojama depresija, žmogus gali nejausti pagerėjimo. Ir atvirkščiai.
Kaip depresija ir nerimas sustiprina vienas kitą?
| Būklė | Kaip ji veikia kitą? |
|---|---|
| Nerimas | Ilgainiui išsekina organizmą ir gali sukelti depresijos simptomus |
| Depresija | Sumažina pasitikėjimą savimi ir sukelia nerimą dėl ateities |
| Miego sutrikimai | Didina emocinį nestabilumą ir stiprina abu sutrikimus |
| Stresas | Veikia nervų sistemą ir gali būti abiejų būklių priežastis |
| Uždaras ratas | Nerimas → išsekimas → depresija → dar daugiau nerimo |
Diagnozė ir gydymas: kaip gydomi depresija ir nerimas?
Kai žmogus ilgą laiką jaučiasi prislėgtas, pavargęs ir kartu nuolat nerimauja, labai svarbu žinoti vieną dalyką: tai nėra būsena, kurią reikia „tiesiog ištverti“. Depresija ir nerimas yra gydomos būklės, o pagalba dažniausiai būna veiksminga.
Pirmasis žingsnis yra diagnozė. Dažniausiai žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją arba psichiatrą, kuris įvertina simptomų trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Gydytojas gali užduoti klausimų apie miegą, nuotaiką, nerimastingas mintis, energiją, taip pat apie tai, ar nėra minčių apie savęs žalojimą.
Kartais atliekami ir bendrieji sveikatos tyrimai, kad būtų atmestos kitos priežastys, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar vitaminų trūkumas, kurie gali imituoti depresijos simptomus.
Gydymas dažniausiai apima kelias pagrindines kryptis, kurios papildo viena kitą.
Vienas svarbiausių metodų yra psichoterapija. Kognityvinė elgesio terapija (KET) laikoma vienu efektyviausių būdų gydyti tiek depresiją, tiek nerimą. Ji padeda žmogui atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti juos keisti.
„Kognityvinė terapija yra viena geriausiai moksliškai pagrįstų priemonių gydant depresiją ir nerimą.“
Dr. Aaron Beck, psichiatras
Kai kuriais atvejais reikalingi ir vaistai. Antidepresantai (dažniausiai SSRI grupės) gali padėti stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti nerimo simptomus. Vaistai nėra „asmenybės keitimas“ – jie padeda smegenims grįžti į balansą, kad žmogus galėtų vėl jaustis stabiliau.
Labai svarbi gydymo dalis yra ir gyvenimo būdo korekcija. Miegas, fizinis aktyvumas, reguliari mityba ir socialinis palaikymas gali turėti didelį poveikį nervų sistemai.
Pagrindiniai depresijos ir nerimo gydymo būdai
| Gydymo metodas | Kada taikomas? | Ką jis padeda pasiekti? |
|---|---|---|
| Psichoterapija (KET) | Lengviems ir vidutiniams atvejams, taip pat kartu su vaistais | Keičia mąstymo modelius, mažina nerimą ir depresiją |
| Antidepresantai (SSRI) | Vidutiniams ir sunkiems simptomams | Stabilizuoja nuotaiką ir mažina nerimą |
| Gyvenimo būdo korekcija | Visais atvejais kaip papildoma pagalba | Pagerina nervų sistemos atsparumą stresui |
| Relaksacijos metodai | Esant įtampai ir panikos simptomams | Padeda kūnui nusiraminti |
| Specialisto priežiūra | Jei simptomai stiprūs arba užsitęsę | Užtikrina saugų ir nuoseklų gydymo planą |
Svarbiausia žinutė žmogui, kuris dabar skaito: jūs nesate vienas. Depresija ir nerimas yra dažni, bet gydomi. Pirmas žingsnis – pasikalbėti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
Nauda ir rizikos gydant depresiją ir nerimą laiku
Depresija ir nerimas gali atrodyti kaip būsena, kurią žmogus turi tiesiog „ištverti“, tačiau iš tikrųjų tai yra gydomos sveikatos problemos. Laiku pradėtas gydymas dažnai visiškai pakeičia ligos eigą – žmogus gali atgauti ramybę, energiją ir gyvenimo džiaugsmą.
Didžiausia nauda yra tai, kad simptomai tampa valdomi. Žmogus vėl gali miegoti, susikaupti, bendrauti, dirbti ir jaustis stabiliau. Ankstyva pagalba taip pat sumažina riziką, kad būklė užsitęs ir taps lėtine.
Negydomos depresijos ir nerimo būklės dažnai stiprėja. Jos gali paveikti ne tik emocinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą, santykius, darbo gebėjimus. Kai kuriems žmonėms gali atsirasti panikos priepuoliai, socialinė izoliacija ar net savižudiškos mintys.
Todėl svarbiausia žinutė yra paprasta: kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo lengviau pasveikti.
Nauda, kai gydymas pradedamas laiku
- Greitesnis emocinės pusiausvyros atsistatymas ir mažesnė simptomų trukmė.
- Pagerėja miegas, energija ir gebėjimas susikaupti.
- Sumažėja panikos priepuolių ir stipraus nerimo epizodų tikimybė.
- Žmogus gali išlaikyti socialinius ryšius ir darbingumą.
- Mažėja rizika, kad depresija taps lėtine ar pasikartos ateityje.
Rizikos, jei būklė negydoma
- Simptomai gali stiprėti ir trukti mėnesius ar metus.
- Didėja perdegimo, socialinės izoliacijos ir darbo praradimo rizika.
- Gali atsirasti panikos priepuoliai, priklausomybės ar savęs žalojimas.
- Ilgalaikis stresas silpnina imunitetą ir blogina fizinę sveikatą.
- Didėja savižudiškų minčių rizika sunkios depresijos atvejais.
Dažniausiai užduodami klausimai apie depresiją ir nerimą
Ar depresija ir nerimas gali praeiti savaime?
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Ar antidepresantai sukelia priklausomybę?
Ar galima gydytis be vaistų?
Ką daryti, jei atsiranda minčių apie savižudybę?
Kiti straipsniai
