Fiziniai depresijos simptomai: kūno skausmai ir ūžimas galvoje

Depresija dažnai suvokiama kaip emocinė būsena – liūdesys, apatija ar beviltiškumas. Tačiau daugelis žmonių pirmiausia susiduria ne su emocijomis, o su fiziniais pojūčiais, kurie atrodo visiškai „kūniški“. Pradeda skaudėti nugarą, galvą, raumenis, atsiranda keistas spaudimas ar ūžimas galvoje, kuris kelia nerimą ir verčia ieškoti somatinės ligos.

Šie simptomai yra realūs, o ne „įsivaizduojami“. Depresija keičia nervų sistemos veiklą, skausmo suvokimą ir jutimų apdorojimą, todėl kūnas ima „kalbėti“ skausmu ar diskomfortu. Dėl to žmonės dažnai ilgai lankosi pas įvairius gydytojus, atlieka tyrimus, kurie neparodo aiškios priežasties, ir lieka su jausmu, kad „niekas neranda, kas negerai“.

Depresija ir kūno skausmai: koks ryšys?

Depresija tiesiogiai veikia skausmo suvokimo sistemą. Tai reiškia, kad net ir nesant audinių pažeidimo ar uždegimo, kūnas gali siųsti realius skausmo signalus. Šie skausmai nėra „įsivaizduojami“ – jie atsiranda dėl pakitusios nervų sistemos veiklos.

Depresijos metu smegenys kitaip apdoroja informaciją apie skausmą. Sutrikus neuromediatorių – ypač serotonino ir noradrenalino – pusiausvyrai, mažėja natūralus skausmo slopinimas. Dėl to pojūčiai, kurie anksčiau buvo silpni ar nepastebimi, tampa intensyvūs ir varginantys.

„Depresija mažina smegenų gebėjimą slopinti skausmą, todėl kūnas pradeda jausti daugiau nei turėtų.“ – dr. Jonathan Pierce

Svarbu ir tai, kad depresija dažnai sukelia nuolatinę raumenų įtampą. Žmogus gali to net nepastebėti, tačiau ilgainiui įsitempę kaklo, pečių, nugaros ar žandikaulio raumenys ima skaudėti. Skausmas tampa lėtinis, migruojantis, kartais keičia vietą, o tai dar labiau glumina.

Kita priežastis – nuovargis ir miego sutrikimai. Kai organizmas ilgą laiką negauna kokybiško poilsio, skausmo slenkstis dar labiau sumažėja. Tai paaiškina, kodėl daugelis žmonių pastebi, kad skausmai sustiprėja rytais arba po bemiegės nakties.

„Ilgalaikis emocinis išsekimas beveik visada pasireiškia ir kūno lygiu.“ – dr. Melissa Grant

Dažnas scenarijus – žmogus ilgai gydo kūną: lankosi pas neurologus, ortopedus, atlieka tyrimus, vartoja nuskausminamuosius, tačiau palengvėjimas būna trumpalaikis arba visai nepasireiškia. Taip nutinka todėl, kad gydomas simptomas, bet ne jo šaltinis.

Supratus ryšį tarp depresijos ir kūno skausmų, atsiveria galimybė pasirinkti veiksmingesnį gydymo kelią, kuris apima ir psichikos sveikatą.

Kokie kūno skausmai dažniausiai pasireiškia sergant depresija?

Sergant depresija, kūno skausmai dažnai būna difuziniai, migruojantys ir sunkiai paaiškinami. Jie gali keisti vietą, intensyvumą, kartais sustiprėti be aiškios priežasties ir ne visada atitikti tyrimų rezultatus. Būtent dėl to žmonės dažnai abejoja savimi ir ilgai ieško „tikros“ fizinės ligos.

Dažniausiai pasitaikantys skausmai:

• Galvos skausmai – spaudžiantys, bukesni, kartais apibūdinami kaip „šalmas“ ar „sunkumas galvoje“. Jie gali tęstis beveik kasdien ir sustiprėti įtampų metu.
• Kaklo ir pečių skausmai – susiję su nuolatine raumenų įtampa, ypač žmonėms, kurie daug nerimauja ar „laiko emocijas savyje“.
• Nugaros skausmai – dažnai apatinėje arba viršutinėje nugaros dalyje, be aiškios mechaninės priežasties.
• Raumenų ir sąnarių maudimas – pojūtis, panašus į peršalimą ar nuovargį, net ir be fizinio krūvio.
• Krūtinės ar pilvo diskomfortas – spaudimas, tempimas, sunkumas, kuris gali kelti baimę dėl širdies ar virškinimo ligų, nors tyrimai būna normalūs.

„Kai depresija pasireiškia per kūną, skausmas tampa pagrindine kalba, kuria organizmas bando pasakyti, kad jam per sunku.“ – dr. Anthony Wilson

Svarbu tai, kad šie skausmai nėra apsimetinėjimas ar perdėjimas. Jie kyla dėl realių fiziologinių pokyčių nervų sistemoje. Be to, ilgai trunkantys skausmai patys savaime gali dar labiau gilinti depresiją, sudarydami uždarą ratą – skauda, nes yra depresija, o depresija stiprėja, nes nuolat skauda.

Dėl šios priežasties vien tik nuskausminamieji dažniausiai nepadeda arba padeda trumpam. Ilgalaikis palengvėjimas dažniausiai atsiranda tik tada, kai pradedama gydyti pati depresija, o ne tik jos fizinės išraiškos.

Depresija ir ūžimas galvoje: ką tai reiškia?

Ūžimas galvoje – tai pojūtis, kurį žmonės apibūdina labai įvairiai: kaip zvimbimą, spaudimą, dūzgimą, vibraciją ar „vidinį triukšmą“, nors realaus garso aplinkoje nėra. Šis simptomas gali būti itin varginantis ir kelti baimę, kad vyksta kažkas rimto – pavyzdžiui, neurologinė ar ausų liga.

Depresijos atveju ūžimas galvoje dažnai susijęs su padidėjusiu nervų sistemos jautrumu. Smegenys tampa tarsi nuolat „įjungtos“, perdirba per daug signalų ir sunkiau pereina į ramybės būseną. Dėl to atsiranda įvairūs keisti, bet realūs jutiminiai pojūčiai.

„Ūžimas galvoje dažnai yra ne ausų problema, o nervų sistemos pervargimo požymis.“ – dr. Richard Coleman

Kodėl tai dažniau pasireiškia sergant depresija?

Depresija dažnai lydi vidinę įtampą ir nerimą, net jei žmogus to sąmoningai nejaučia. Nervų sistema būna nuolat aktyvuota, o tai veikia ir klausos, ir pusiausvyros, ir jutimų centrus. Dėl šios priežasties ūžimas gali sustiprėti ramybėje – vakare, naktį, atsigulus miegoti, kai nebėra išorinių dirgiklių.

Taip pat svarbus miego trūkumas. Prastas ar paviršutiniškas miegas, būdingas depresijai, dar labiau didina jautrumą pojūčiams. Kūnas neturi galimybės „atsistatyti“, todėl ūžimas gali tapti nuolatiniu palydovu.

„Kai smegenys negauna poilsio, jos pradeda „triukšmauti“ pačios.“ – dr. Elaine Foster

Ar tai pavojinga?

Daugeliu atvejų ūžimas galvoje, susijęs su depresija, nėra pavojingas gyvybei, tačiau jis stipriai blogina gyvenimo kokybę. Svarbu tai, kad prieš priskiriant šį simptomą depresijai, gydytojas turi atmesti kitas galimas priežastis – klausos, kraujotakos ar neurologinius sutrikimus.

Kai kitos ligos nepatvirtinamos, o kartu pasireiškia nuotaikos sutrikimai, nuovargis, miego problemos, labai tikėtina, kad ūžimas yra depresijos fizinė išraiška.

Kodėl depresija sukelia fizinius pojūčius?

Depresija nėra tik „nuotaikos problema“. Ji keičia tai, kaip veikia nervų sistema, hormonai ir visas kūnas, todėl fiziniai simptomai yra logiška ir dažna šios būklės dalis. Kai psichika ilgą laiką patiria per didelį krūvį, kūnas pradeda tai kompensuoti per skausmą, įtampą ar keistus pojūčius.

Nervų sistemos perdirgimas

Depresijos metu autonominė nervų sistema dažnai būna nuolat aktyvuota, tarsi organizmas gyventų nuolatinėje „pavojaus būsenoje“. Net ir ramybėje kūnas lieka įsitempęs, pulsas gali būti greitesnis, kvėpavimas paviršutiniškas, o raumenys – standūs.

Toks ilgalaikis perdirgimas didina jautrumą skausmui ir pojūčiams. Net menki dirgikliai gali būti suvokiami kaip stiprūs ar nemalonūs, todėl atsiranda skausmai ar ūžimas galvoje.

Ilgalaikė raumenų įtampa

Daugelis žmonių, sergančių depresija, nesąmoningai laiko įtampą kūne – ypač kaklo, pečių, nugaros, žandikaulio srityse. Ši įtampa gali tęstis savaites ar mėnesius, kol galiausiai virsta lėtiniu skausmu.

Svarbu tai, kad žmogus dažnai nebejaučia, jog yra įsitempęs – įtampa tampa „normali būsena“. Todėl skausmas atrodo nepaaiškinamas ir atsirandantis „iš niekur“.

Miego ir hormonų disbalansas

Depresija labai dažnai sutrikdo miegą – sunku užmigti, dažnai prabundama naktį arba pabundama per anksti. Prastas miegas reiškia, kad organizmas nespėja atsinaujinti, o tai tiesiogiai veikia skausmo toleranciją ir nervų sistemos stabilumą.

Be to, depresija veikia streso hormonų – ypač kortizolio – balansą. Ilgalaikis padidėjęs kortizolio lygis skatina uždegiminius procesus ir didina skausmo pojūčius visame kūne.

Kaip atskirti: depresija ar fizinė liga?

Kai vargina kūno skausmai ar ūžimas galvoje, visiškai natūralu pirmiausia ieškoti fizinės ligos. Tačiau depresijos atveju simptomai dažnai „maskuojasi“ kaip kūno problemos. Atskirti šias dvi priežastis padeda ne vienas konkretus požymis, o bendras vaizdas.

Svarbu pabrėžti: depresija neatmeta fizinės ligos. Todėl visada pirmiausia būtina medicininė apžiūra. Tačiau kai tyrimai kartojasi, o aiškios priežasties nerandama, verta pagalvoti ir apie psichikos sveikatą.

Ką daryti, jei skauda kūną ar ūžia galvoje dėl depresijos?

Kai fiziniai simptomai susiję su depresija, svarbiausia suprasti, kad kūnas nėra „atskira problema“, o dalis bendros būklės. Todėl veiksmingiausias kelias – gydyti ne tik skausmą ar ūžimą, bet ir pačią depresiją.

Gydymo kryptys

Pirmasis žingsnis – atvira konsultacija su gydytoju. Dažnai prireikia šeimos gydytojo, neurologo ar psichiatro bendradarbiavimo, kad būtų atmestos kitos ligos ir įvertinta psichikos sveikata. Kai diagnozė aiški, gydymas tampa kryptingas.

Depresijos gydymas gali apimti psichoterapiją, vaistus arba jų derinį. Būtent šis derinys dažniausiai leidžia pasiekti ne tik emocinį, bet ir fizinį palengvėjimą.

Kodėl vien nuskausminamųjų nepakanka?

Nuskausminamieji veikia tik simptomą, bet nepaveikia priežasties. Todėl skausmas ar ūžimas gali grįžti vos nustojus vartoti vaistus. Be to, ilgalaikis nuskausminamųjų vartojimas gali sukelti papildomų problemų.

Kai gydoma depresija, palaipsniui normalizuojasi nervų sistemos veikla, mažėja raumenų įtampa, gerėja miegas – visa tai natūraliai mažina fizinius simptomus.

Kada tikėtis pagerėjimo?

Pagerėjimas dažniausiai būna laipsniškas. Iš pradžių gali gerėti miegas ir energija, vėliau mažėti skausmų intensyvumas ir ūžimas galvoje. Svarbu nepasiduoti per anksti ir tęsti gydymą taip, kaip rekomenduoja specialistai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)