Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai

Įveskite ir spauskite Enter

Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai
Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Dermatofibroma: kas tai, kaip atrodo, ar pavojinga ir kada šalinti?
Ligų sąrašas

Dermatofibroma: kas tai, kaip atrodo, ar pavojinga ir kada šalinti?

Simona Vaitkutė
Simona Vaitkutė
2026 29 sausio
12 Views
0 Comments

Dermatofibroma yra dažnas gerybinis odos mazgelis, kuris dažniausiai atsiranda ant kojų ar rankų. Nors iš pirmo žvilgsnio jis gali kelti nerimą, daugeliu atvejų tai nepavojingas odos darinys, kuris nesukelia rimtų sveikatos problemų. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip dermatofibroma atrodo, kuo ji skiriasi nuo pavojingesnių odos pakitimų ir kada verta pasitarti su dermatologu.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie dermatofibromą
  • Kas tai? Tai gerybinis odos mazgelis, dažniausiai atsirandantis po smulkaus odos pažeidimo.
  • Kaip atrodo? Kietas, nedidelis (0,5–1 cm) rudas ar rausvas guzelis odoje.
  • Ar pavojinga? Paprastai ne, tačiau svarbu stebėti, ar mazgelis nekinta.
  • Kur dažniausiai atsiranda? Ant kojų, ypač blauzdų srityje, rečiau ant rankų.
  • Gydymas Dažniausiai nereikalingas, šalinama tik jei trukdo ar kelia įtarimų.

Turinys

Toggle
  • Kas yra dermatofibroma?
  • Kaip atrodo dermatofibroma?
    • Pagrindiniai dermatofibromos požymiai
  • Kodėl atsiranda dermatofibroma?
  • Ar dermatofibroma gali būti pavojinga?
  • Kada reikia kreiptis į dermatologą?
  • Dermatofibromos gydymas ir šalinimas
    • Dermatofibromos gydymo ir šalinimo galimybės
  • Ko tikėtis po pašalinimo?
  • Nauda ir rizikos laiku įvertinus dermatofibromą
    • Nauda, kai mazgelis įvertinamas laiku
    • Rizikos, jei odos pakitimai ignoruojami
  • Dažniausiai užduodami klausimai apie dermatofibromą

Kas yra dermatofibroma?

Dermatofibroma yra gerybinis odos darinys, kuris susiformuoja gilesniuose odos sluoksniuose. Dažniausiai tai nedidelis, kietas mazgelis, kuris gali būti rusvos, rausvos ar net pilkšvos spalvos.

Šie mazgeliai dažniausiai atsiranda ant kojų, ypač blauzdų srityje, ir dažnai būna visiškai nepavojingi. Daug žmonių juos pastebi atsitiktinai, nes dermatofibroma paprastai neskauda ir nesukelia jokių simptomų.

Vienas iš būdingų požymių yra vadinamasis „įdubimo testas“: suspaudus mazgelį iš šonų, jis gali šiek tiek įdubti į vidų.

„Dermatofibroma yra dažnas gerybinis odos mazgelis, kuris dažniausiai nereikalauja gydymo, jei nekinta ir nesukelia diskomforto.“
Dr. Zoe Draelos, dermatologė

Kaip atrodo dermatofibroma?

Dermatofibroma dažniausiai atrodo kaip nedidelis, kietas mazgelis odoje, kurį žmogus pastebi netyčia – pavyzdžiui, prausdamasis ar skutdamas kojas. Iš pirmo žvilgsnio jis gali priminti randelį, įkandimo vietą ar mažą sukietėjimą, todėl daugelis žmonių ilgą laiką į jį nekreipia dėmesio.

Dažniausiai dermatofibroma būna apvali arba ovali, aiškių ribų, o jos dydis paprastai siekia nuo kelių milimetrų iki maždaug vieno centimetro. Spalva gali skirtis priklausomai nuo odos tipo – vieniems ji atrodo rusva, kitiems rausva ar net šiek tiek pilkšva.

Svarbu tai, kad dermatofibroma paprastai auga labai lėtai arba visai nekinta. Ji dažniausiai neskausminga, tačiau kai kuriais atvejais gali būti jautri prisilietimui arba niežėti, ypač jei nuolat dirginama drabužių ar skutimosi metu.

Vienas iš būdingiausių požymių yra vadinamasis „įdubimo testas“. Suspaudus mazgelį iš šonų, jis gali šiek tiek įtraukti odą į vidų, tarsi mazgelis būtų prisitvirtinęs gilesniuose sluoksniuose.

„Dermatofibromos dažniausiai yra tvirti, nedideli mazgeliai, kurie išlieka stabilūs metų metus ir retai kelia pavojų.“
Dr. Andrew Alexis, dermatologas

Pagrindiniai dermatofibromos požymiai

PožymisKaip jis pasireiškia?
DydisPaprastai 0,5–1 cm, retai didesnė
SpalvaRusva, rausva, pilkšva arba tamsesnė nei aplinkinė oda
FormaApvali arba ovali, aiškių ribų
KonsistencijaKieta, tarsi mažas sukietėjimas po oda
AugimasDažniausiai nekinta arba auga labai lėtai
Įdubimo testasSuspaudus iš šonų mazgelis šiek tiek įtraukiamas į vidų

Kodėl atsiranda dermatofibroma?

Dermatofibroma dažnai nustebina žmogų, nes mazgelis atsiranda tarsi „iš niekur“. Daugelis pacientų prisimena, kad vieną dieną pastebėjo mažą sukietėjimą ant kojos, kuris ilgainiui neišnyko. Natūralu, kad kyla klausimas – kodėl jis atsirado ir ar tai nėra rimtesnės ligos požymis.

Gydytojai dermatofibromą laiko gerybiniu odos atsaku, kuris dažniausiai susiformuoja po smulkaus odos pažeidimo. Tai gali būti vabzdžio įkandimas, įdrėskimas, skutimosi sukelta mikrotrauma ar nedidelis uždegimas odoje. Organizmas į tokį dirgiklį kartais reaguoja suformuodamas tvirtą mazgelį, kuris lieka kaip savotiškas randinis audinys gilesniuose odos sluoksniuose.

Nors tiksli dermatofibromos atsiradimo priežastis ne visada aiški, dažniausiai tai nėra susiję su vėžiu ar pavojingomis ligomis. Šie mazgeliai dažniau pasitaiko suaugusiems žmonėms, ypač moterims, ir dažniausiai atsiranda ant kojų, kur oda dažniau patiria smulkius sužalojimus.

„Dermatofibromos dažnai atsiranda po nedidelės traumos ar vabzdžio įkandimo, kai oda suformuoja gerybinį randinį mazgelį.“
Dr. Whitney Bowe, dermatologė

Svarbu tai, kad dermatofibroma nėra užkrečiama ir nėra susijusi su higienos trūkumu. Tai tiesiog individualus odos gijimo ir imuninės reakcijos variantas.

Kai kuriems žmonėms dermatofibromos atsiranda pavieniui, kitiems – gali būti keli mazgeliai skirtingose vietose, tačiau tai vis tiek išlieka gerybinė būklė.

Ar dermatofibroma gali būti pavojinga?

Vienas dažniausių jausmų, kurį patiria žmogus pastebėjęs naują mazgelį odoje, yra nerimas. Natūralu galvoti apie blogiausią scenarijų, ypač kai internete dažnai minimi odos navikai ar melanoma. Todėl klausimas, ar dermatofibroma gali būti pavojinga, yra visiškai suprantamas.

Gera žinia ta, kad dermatofibroma beveik visada yra gerybinis odos darinys. Ji nėra vėžys ir daugeliu atvejų niekada netampa piktybine. Dermatofibromos dažniausiai išlieka stabilios metų metus, nesikeičia arba auga labai lėtai.

Svarbiausia tai, kad dermatofibroma paprastai turi būdingą išvaizdą ir aiškias ribas, todėl dermatologui ją atpažinti dažniausiai nėra sudėtinga. Dažniausiai mazgelis yra kietas, mažas, šiek tiek tamsesnis nei aplinkinė oda ir turi jau minėtą įdubimo požymį suspaudus.

„Dermatofibroma yra gerybinis odos mazgelis, kuris labai retai kelia rimtą grėsmę sveikatai.“
Dr. Jean Bolognia, Yale dermatologijos profesorė

Vis dėlto gydytojai visada rekomenduoja stebėti bet kokį odos darinį, ypač jei jis pradeda keistis. Kartais kiti odos navikai gali atrodyti panašiai, todėl svarbu nepraleisti situacijų, kai reikia papildomo įvertinimo.

Dermatofibroma turėtų kelti daugiau dėmesio, jei mazgelis:

  • pradeda sparčiai augti
  • keičia spalvą ar formą
  • kraujuoja be aiškios priežasties
  • tampa skausmingas ar nuolat dirginamas
  • atsiranda daug naujų mazgelių per trumpą laiką

Tokiais atvejais dermatologas gali atlikti dermatoskopiją arba, jei reikia, pašalinti mazgelį ir ištirti jį histologiškai, kad būtų visiškai aišku, jog darinys gerybinis.

Svarbu prisiminti, kad dauguma dermatofibromų yra tik kosmetinis ar nedidelis odos pakitimas, kuris dažniausiai nereikalauja jokio gydymo.

Kada reikia kreiptis į dermatologą?

Nors dermatofibroma dažniausiai yra visiškai nepavojingas odos mazgelis, daugelis žmonių vis tiek nori būti tikri, kad jų odos pakitimas nėra kažkas rimtesnio. Tai ypač suprantama, nes odos dariniai gali atrodyti panašiai, o savarankiškai atskirti gerybinį mazgelį nuo pavojingesnio pokyčio nėra lengva.

Dermatologo konsultacija dažniausiai reikalinga ne todėl, kad dermatofibroma pavojinga, bet todėl, kad gydytojas gali tiksliai patvirtinti diagnozę ir suteikti ramybę pacientui.

Daugeliu atvejų gydytojas apžiūros metu iš karto atpažįsta dermatofibromą pagal jos formą, spalvą ir būdingą įdubimo požymį. Kartais papildomai atliekama dermatoskopija – specialus tyrimas, leidžiantis matyti odos struktūrą padidintai.

Svarbu kreiptis į dermatologą, jei mazgelis pradeda elgtis neįprastai. Pavyzdžiui, jeigu jis staiga ima augti, keičia spalvą, tampa netaisyklingas arba atsiranda kraujavimas. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jie visada reikalauja gydytojo įvertinimo.

Taip pat verta pasitarti su specialistu, jei mazgelis nuolat dirginamas drabužių, skutimosi metu arba kelia estetinių nepatogumų.

„Jei odos mazgelis keičiasi, kraujuoja ar tampa skausmingas, visada verta jį parodyti dermatologui, net jei jis atrodo gerybinis.“
Dr. Shari Lipner, dermatologė, Weill Cornell Medicine

Dermatologo konsultacija taip pat svarbi, jei žmogus turi daug apgamų ar šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų. Tokiais atvejais bet koks naujas odos darinys turėtų būti įvertintas atidžiau.

Dermatofibromos gydymas ir šalinimas

Daugeliu atvejų dermatofibroma nereikalauja jokio gydymo. Tai gerybinis odos mazgelis, kuris dažniausiai išlieka stabilus ir nesukelia rimtų sveikatos problemų. Todėl gydytojai dažnai rekomenduoja tiesiog stebėti mazgelį ir nesijaudinti, jei jis nekinta.

Tačiau kai kuriems žmonėms dermatofibroma gali kelti diskomfortą. Mazgelis gali būti nuolat dirginamas drabužių, skutimosi metu, kartais jis tampa jautrus prisilietimui arba žmogui tiesiog nepatinka estetiškai. Tokiais atvejais galima svarstyti šalinimą.

Svarbu suprasti, kad dermatofibroma yra susiformavusi gilesniuose odos sluoksniuose, todėl paviršinės priemonės, tokios kaip tepalai ar kremai, jos nepašalina. Vienintelis būdas visiškai atsikratyti mazgelio yra chirurginis pašalinimas.

„Dermatofibromos dažniausiai nereikia šalinti, nebent ji sukelia simptomus arba kyla diagnostinių abejonių.“
Dr. Amy McMichael, dermatologė

Dermatofibromos gydymo ir šalinimo galimybės

MetodasKada taikomas?Ką svarbu žinoti?
StebėjimasJei mazgelis nekinta ir nesukelia simptomųDažniausias pasirinkimas, gydymas nereikalingas
Chirurginis pašalinimasJei mazgelis trukdo arba kelia įtarimųPašalinamas visiškai, bet gali likti randelis
BiopsijaJei reikia patvirtinti diagnozęTiriamas audinys, kad būtų atmesti kiti dariniai
Lazeris ar krioterapijaRetais atvejais kosmetiniam pagerinimuiDažnai nepašalina mazgelio pilnai, tik sumažina matomumą

Ko tikėtis po pašalinimo?

Jeigu dermatofibroma pašalinama chirurginiu būdu, procedūra dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje ir trunka trumpai. Po jos gali likti nedidelis randelis, nes mazgelis pašalinamas iš gilesnių odos sluoksnių.

Gydytojas dažnai siunčia pašalintą audinį histologiniam ištyrimui, kad būtų visiškai patvirtinta, jog darinys gerybinis.

Svarbu žinoti, kad dermatofibroma dažniausiai neatsinaujina toje pačioje vietoje, jei buvo pašalinta visiškai.

Nauda ir rizikos laiku įvertinus dermatofibromą

Dermatofibroma dažniausiai yra nepavojingas odos mazgelis, tačiau svarbiausia yra tai, kad žmogus būtų tikras dėl diagnozės. Laiku įvertinus odos darinį pas dermatologą galima išvengti nereikalingo nerimo ir užtikrinti, kad mazgelis tikrai yra gerybinis.

Daugeliu atvejų dermatofibromos gydyti nereikia, tačiau stebėjimas ir profesionali apžiūra padeda pastebėti bet kokius neįprastus pokyčius. Ignoruojant odos pakitimus, kartais galima praleisti kitus, rimtesnius darinius, kurie iš pradžių gali atrodyti panašiai.

Nauda, kai mazgelis įvertinamas laiku

  • Patvirtinama, kad darinys gerybinis ir nereikia nerimauti.
  • Galima stebėti pokyčius ir išvengti netikėtumų ateityje.
  • Jei mazgelis trukdo, galima saugiai suplanuoti šalinimą.
  • Pacientas jaučiasi ramiau, žinodamas tikslią diagnozę.

Rizikos, jei odos pakitimai ignoruojami

  • Galima supainioti dermatofibromą su kitais odos dariniais.
  • Pokyčiai gali likti nepastebėti, jei mazgelis pradeda kisti.
  • Nuolatinis dirginimas gali sukelti skausmą ar uždegimą.
  • Didėja nerimas ir neaiškumas dėl odos sveikatos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie dermatofibromą

Ar dermatofibroma yra vėžys?
Ne. Dermatofibroma yra gerybinis odos mazgelis, kuris beveik niekada netampa piktybiniu.
Ar dermatofibroma gali išnykti savaime?
Dažniausiai ne. Mazgelis paprastai išlieka stabilus daugelį metų, tačiau jis gali šiek tiek suminkštėti ar tapti mažiau pastebimas.
Ar būtina ją šalinti?
Ne visada. Šalinama tik tada, jei mazgelis trukdo, nuolat dirginamas arba kyla abejonių dėl diagnozės.
Ar pašalinus dermatofibromą lieka randas?
Taip, nes mazgelis yra gilesniuose odos sluoksniuose. Chirurginis pašalinimas dažniausiai palieka nedidelį randelį.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei mazgelis pradeda augti, keisti spalvą, kraujuoti ar tampa skausmingas, būtina pasitarti su dermatologu.

Pasidalinti Straipsnį

Simona Vaitkutė
Daugiau straipsnių Parengė

Simona Vaitkutė

Sveikatos srityje dirba daugiau nei 15 metų, specializuojasi žmonių gerovės ir prevencinės sveikatos stiprinime. Simona aktyviai domisi sveikos gyvensenos įpročiais, pacientų švietimu bei bendruomenės sveikatos iniciatyvomis.

Kiti straipsniai

Difilobotriozė (žuvinis kaspinuotis): simptomai, priežastys ir gydymas
Ankstesnis

Difilobotriozė (žuvinis kaspinuotis): simptomai, priežastys ir gydymas

Diabetinė nefropatija: kas tai, simptomai, stadijos ir gydymas
Kitas

Diabetinė nefropatija: kas tai, simptomai, stadijos ir gydymas

Kitas
Diabetinė nefropatija: kas tai, simptomai, stadijos ir gydymas
2026 30 sausio

Diabetinė nefropatija: kas tai, simptomai, stadijos ir gydymas

Ankstesnis
2026 29 sausio

Difilobotriozė (žuvinis kaspinuotis): simptomai, priežastys ir gydymas

Difilobotriozė (žuvinis kaspinuotis): simptomai, priežastys ir gydymas

Komentarų nėra. Būk pirmas!

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    REKOMENDUOJAMI VIDEO

    TAIP PAT SKAITYKITE

    Gydymas

    Dermatofibromos šalinimas: kada reikia, kaip atliekama ir ko tikėtis po procedūros
    Vaistai nuo dispepsijos: kokie jie yra ir kaip efektyviai veikia?
    Vaistai nuo viduriavimo ir vėmimo: ką rinktis, kaip vartoti ir kada būtina gydytojo pagalba
    Antibakteriniai vaistai nuo balanopostito: efektyvūs gydymo metodai

    Liaudies medicina/Namų sąlygos

    Celiulito gydymas namuose: kas realiai padeda?
    Kaip gydyti erekcijos sutrikimus naudojant liaudies mediciną?
    Liaudiški ir naminiai vaistai nuo viduriavimo
    Gerosios bakterijos ir angliukas nuo viduriavimo

    Mityba

    Dirgliosios žarnos sindromas ir mityba: ką valgyti, kad sumažėtų simptomai
    Ką valgyti sergant dispepsija? Mityba ir patarimai
    Ar veiksmingas endometriozės gydymas vaistažolėmis?
    Mityba sergant ezofagitu: ką galima ir ko negalima valgyti?

    Patarimai

    Kaip gydyti depresiją pačiam: ką galima daryti savarankiškai
    Skiepai nuo erkinio encefalito vaikams: ar jie skiriasi nuo suaugusiųjų skiepų?
    Kuo skiriasi Laimo liga ir erkinis encefalitas?
    Viduriavimas po antibiotikų ir papildų vartojimo
    Ieškoti
    Kategorijos
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Patarimai
    • Liaudies medicina/Namų sąlygos
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Gydymas
    • Įvairūs straipsniai
    Sekite mus
    Facebook
    2K
    Instagram
    6M
    Youtube
    420K
    Stack
    75K
    Populiariausi
    Sunki depresija
    Straipsniai
    Sunki depresija: požymiai, pavojai ir kada būtina skubi pagalba
    7 depresijos požymiai: kaip atpažinti, kada nuotaika tampa rimta problema
    Straipsniai
    7 depresijos požymiai: kaip atpažinti, kada nuotaika tampa rimta problema
    Depresija su psichoze: kas tai, simptomai, pavojai ir gydymas
    Ligų sąrašas
    Depresija su psichoze: kas tai, simptomai, pavojai ir gydymas
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai
    • DMCA

    © 2025 Gydyk Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    • Straipsniai
      • Diagnozuok ir gydyk
      • Gydymas
      • Patarimai
      • Liaudies medicina
      • Ligų sąrašas
      • Mityba
      • Įvairūs Straipsniai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai