Diafragma yra pagrindinis kvėpavimo raumuo, atskiriantis krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės. Kiekvieną kartą įkvepiant diafragma susitraukia ir leidžia plaučiams prisipildyti oro. Kai diafragma nefunkcionuoja tinkamai, kvėpavimas tampa sunkesnis, ypač gulint ar fizinio krūvio metu.
Diafragmos paralyžius – tai būklė, kai viena arba abi diafragmos pusės nebesusitraukia dėl nervo ar raumens pažeidimo. Kai kuriais atvejais žmogus gali ilgai nejausti aiškių simptomų, tačiau kitais tai sukelia ryškų dusulį ir kvėpavimo nepakankamumą.
Pulmonologas Dr. Atul Malhotra (University of California San Diego) teigia:
„Diafragmos silpnumas ar paralyžius yra dažnai neįvertinta dusulio priežastis, ypač pacientams po operacijų ar nervų pažeidimų.“
- Kas tai? Būklė, kai diafragma nebesusitraukia dėl nervo ar raumens pažeidimo.
- Pagrindinis simptomas Dusulys, ypač gulint arba fizinio krūvio metu.
- Dažniausios priežastys Freninio nervo trauma, operacijos, neurologinės ligos.
- Kodėl pavojinga? Gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, ypač jei pažeistos abi pusės.
- Gydymas Stebėjimas, kvėpavimo terapija, kartais chirurginis diafragmos fiksavimas.
Kas yra diafragmos paralyžius?
Diafragmos paralyžius reiškia, kad diafragma praranda gebėjimą normaliai judėti kvėpuojant. Dažniausiai tai įvyksta dėl freninio nervo pažeidimo – nervo, kuris siunčia signalus diafragmos raumeniui.
Jei paralyžiuota tik viena pusė, žmogus gali jausti tik lengvą dusulį. Tačiau jei pažeidžiamos abi pusės, kvėpavimas tampa labai apsunkintas ir gali prireikti medicininės pagalbos.
Diafragmos paralyžiaus simptomai
Diafragmos paralyžius gali pasireikšti labai įvairiai – nuo beveik nejaučiamų požymių iki ryškaus kvėpavimo nepakankamumo. Viskas priklauso nuo to, ar pažeista viena diafragmos pusė, ar abi.
Dažniausiai pacientai pastebi dusulį, kuris sustiprėja gulint ant nugaros arba fizinio krūvio metu. Taip pat gali atsirasti miego sutrikimų, nes naktį kvėpavimas tampa paviršutiniškas.
Pulmonologas Dr. Marc Moss (University of Colorado) teigia:
„Diafragmos disfunkcija dažnai pasireiškia ortopnėja – dusuliu gulint, kuris pagerėja atsisėdus.“
Dažniausi simptomai sergant diafragmos paralyžiumi
| Simptomas | Kaip pasireiškia | Kada būtina skubi pagalba |
|---|---|---|
| Dusulys | Trūksta oro fizinio krūvio metu arba gulint | Jei dusulys staiga stiprėja ramybėje |
| Ortopnėja | Sunku kvėpuoti gulint ant nugaros, pagerėja atsisėdus | Jei negalite miegoti dėl dusulio |
| Paviršutiniškas kvėpavimas naktį | Dažni prabudimai, miego kokybės pablogėjimas | Jei atsiranda ryškus mieguistumas dieną |
| Nuovargis | Organizmui trūksta deguonies, sumažėja energija | Jei trukdo kasdieninei veiklai |
| Silpnas kosulys | Sunku efektyviai iškosėti sekretą | Jei atsiranda infekcijų ar užspringimo epizodų |
| Kvėpavimo nepakankamumas (retai) | Labai apsunkintas kvėpavimas, ypač jei pažeistos abi pusės | Visada reikalauja skubios medicininės pagalbos |
Diafragmos paralyžiaus priežastys ir rizikos veiksniai
Diafragmos paralyžius dažniausiai atsiranda tada, kai sutrinka freninio nervo veikla. Šis nervas kontroliuoja diafragmos judesius, todėl bet koks jo pažeidimas gali lemti raumens silpnumą arba visišką paralyžių.
Kai kuriais atvejais problema išsivysto po krūtinės ar kaklo operacijų, kitais – dėl neurologinių ligų ar traumų. Kartais priežastis lieka neaiški, tačiau vis tiek svarbu atlikti tyrimus, kad būtų atmestos rimtesnės būklės.
Pulmonologas Dr. Gerard J. Criner (Temple University) teigia:
„Freninio nervo pažeidimas yra viena dažniausių diafragmos paralyžiaus priežasčių, ypač po chirurginių intervencijų.“
- Operacijos krūtinės ar širdies srityje – nervas gali būti pažeistas chirurgijos metu.
- Kaklo ar krūtinės trauma – sužalojimai gali sutrikdyti nervo laidumą.
- Navikai ar spaudimas nervui – plaučių ar tarpuplaučio dariniai gali suspausti freninį nervą.
- Neurologinės ligos – ALS, išsėtinė sklerozė ar kiti nervų sistemos sutrikimai.
- Virusinės infekcijos – kai kuriais atvejais nervas pažeidžiamas po infekcijos.
- Idiopatinės priežastys – kartais tiksli priežastis nenustatoma.
Kaip diagnozuojamas diafragmos paralyžius?
Diafragmos paralyžius nėra lengvai pastebima būklė, nes simptomai dažnai primena kitas kvėpavimo ar širdies ligas. Todėl diagnozei patvirtinti būtini specialūs tyrimai, kurie leidžia įvertinti diafragmos judėjimą ir kvėpavimo funkciją.
Gydytojas dažniausiai pradeda nuo klinikinės apžiūros ir plaučių klausymo, tačiau pagrindiniai tyrimai yra vaizdiniai ir funkciniai. Jie padeda nustatyti, ar diafragma juda normaliai, ir ar pažeista viena ar abi pusės.
Pulmonologas Dr. Richard Casaburi (Harbor-UCLA Medical Center) teigia:
„Diafragmos funkcijos vertinimas reikalauja specifinių tyrimų, nes įprasti plaučių testai ne visada atskleidžia tikrąją problemą.“
Tyrimai, kurie dažniausiai atliekami
| Tyrimas | Ką parodo | Kada taikomas |
|---|---|---|
| Krūtinės ląstos rentgenograma | Pakilusią diafragmos pusę | Pirmasis tyrimas įtariant paralyžių |
| Ultragarsinis diafragmos tyrimas | Diafragmos judėjimą kvėpuojant | Dažnai naudojamas neinvaziniam įvertinimui |
| Fluoroskopija („sniff test“) | Ar diafragma juda priešinga kryptimi įkvepiant | Patvirtinant vienpusį paralyžių |
| Plaučių funkcijos tyrimai | Sumažėjusią gyvybinę plaučių talpą | Įvertinant kvėpavimo sutrikimo sunkumą |
| Freninio nervo laidumo tyrimai | Nervo pažeidimo laipsnį | Jei įtariama neurologinė priežastis |
| KT ar MRT | Navikus ar struktūrines priežastis | Jei reikia atmesti spaudimą nervui |
Diafragmos paralyžiaus gydymas
Diafragmos paralyžiaus gydymas priklauso nuo to, ar pažeista viena pusė, ar abi, taip pat nuo simptomų stiprumo ir pagrindinės priežasties. Kai kuriems žmonėms, ypač esant vienpusiam paralyžiui, gali pakakti stebėjimo ir kvėpavimo reabilitacijos.
Jei dusulys ryškus arba būklė blogina gyvenimo kokybę, gali būti taikomi specialūs kvėpavimo pratimai, neinvazinė ventiliacija miego metu arba chirurginis diafragmos fiksavimas (plikacija). Sunkiais atvejais, kai pažeistos abi pusės, kartais reikalinga ilgalaikė kvėpavimo pagalba.
Pulmonologas Dr. David Benditt (University of Minnesota) teigia:
„Diafragmos paralyžiaus gydymas turi būti individualus – kai kuriems pacientams pakanka adaptacijos, kitiems būtina chirurginė intervencija.“
Nauda ir rizikos, gydant diafragmos paralyžių
Tinkamai parinktas gydymas gali sumažinti dusulį, pagerinti miego kokybę ir padėti žmogui grįžti prie kasdienės veiklos. Tačiau negydomas sunkus diafragmos paralyžius, ypač abipusis, gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir komplikacijas.
Nauda, kai gydymas taikomas laiku
- Pagerėja kvėpavimas fizinio krūvio metu.
- Sumažėja dusulys gulint ir naktiniai simptomai.
- Pagerėja miego kokybė ir energijos lygis dieną.
- Mažėja kvėpavimo infekcijų ir komplikacijų rizika.
Rizikos, jei būklė ignoruojama
- Gali vystytis kvėpavimo nepakankamumas, ypač pažeidus abi puses.
- Didėja nuolatinio nuovargio ir fizinio pajėgumo sumažėjimo rizika.
- Sunkiau iškosėti sekretą, dažnėja infekcijos.
- Kai kuriais atvejais prireikia ilgalaikės ventiliacijos.
Galimos komplikacijos ir prognozė
Diafragmos paralyžiaus eiga gali būti labai skirtinga. Kai kuriems žmonėms, ypač jei pažeista tik viena diafragmos pusė, simptomai būna lengvi ir laikui bėgant organizmas prisitaiko. Tačiau esant abipusiam paralyžiui ar progresuojančiai neurologinei ligai, kvėpavimo sutrikimai gali būti sunkūs.
Didžiausia rizika yra susijusi su kvėpavimo nepakankamumu, miego metu atsirandančia hipoventiliacija ir pasikartojančiomis infekcijomis, nes silpna diafragma apsunkina efektyvų kosulį.
Pulmonologas Dr. Nicholas Hart (King’s College London) teigia:
„Pacientams su diafragmos silpnumu svarbu stebėti naktinį kvėpavimą, nes hipoventiliacija dažnai pasireiškia pirmiausia miego metu.“
Dažniausios komplikacijos sergant diafragmos paralyžiumi
| Komplikacija | Kodėl atsiranda | Kuo pavojinga |
|---|---|---|
| Kvėpavimo nepakankamumas | Diafragma nebegali palaikyti pakankamo įkvėpimo | Gali prireikti ventiliacijos ar skubios pagalbos |
| Naktinė hipoventiliacija | Miego metu kvėpavimas tampa paviršutiniškas | Sukelia mieguistumą, galvos skausmus, deguonies trūkumą |
| Pasikartojančios kvėpavimo infekcijos | Sunku efektyviai iškosėti sekretą | Didėja pneumonijos rizika |
| Sumažėjęs fizinis pajėgumas | Deguonies trūkumas krūvio metu | Ribojama kasdienė veikla ir gyvenimo kokybė |
| Plaučių dalies subliūškimas (atelektazė) | Silpnas kvėpavimas nepakankamai išplečia plaučius | Gali bloginti kvėpavimo funkciją |
Ką svarbu prisiminti apie diafragmos paralyžių
Diafragmos paralyžius yra reta, tačiau reikšminga būklė, galinti sukelti dusulį ir kvėpavimo sutrikimus, ypač gulint ar fizinio krūvio metu. Nors kai kuriais atvejais organizmas prisitaiko, svarbu nustatyti priežastį ir įvertinti kvėpavimo funkciją.
Laiku diagnozavus ir taikant tinkamą gydymą – kvėpavimo terapiją, reabilitaciją ar chirurgines priemones – daugeliui pacientų galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Pulmonologas Dr. Atul Malhotra (UC San Diego) teigia:
„Diafragmos disfunkcija dažnai lieka nepastebėta, tačiau jos gydymas gali turėti didelį poveikį paciento kvėpavimui ir savijautai.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie diafragmos paralyžių
Ar diafragmos paralyžius gali praeiti savaime?
Ar vienpusis diafragmos paralyžius yra pavojingas?
Kokie tyrimai tiksliausiai patvirtina diagnozę?
Ar galima sportuoti sergant diafragmos paralyžiumi?
Kada reikalinga operacija?
Kada būtina skubiai kreiptis pagalbos?
