Dilgėlinė yra dažna odos būklė, kuri gali kilti staiga ir sukelti nemalonių pojūčių — raudonas bėrimas, niežėjimas, patinimas ar deginimas. Nors daugeliui ši liga yra gerybinė, ji gali būti nemaloni ir kartais rodyti rimtesnį organizmo atsaką į alergiją ar kitą veiksnį. Svarbu žinoti, kas sukelia dilgėlinę, kaip ją atpažinti ir kada reikėtų kreiptis pas gydytoją.
- Kas tai? Odos reakcija, pasireiškianti niežtinčiomis, pakilusiais raudonais bėrimais.
- Dažniausios priežastys Alergijos, infekcijos, vaistai, fiziniai dirgikliai (karštis, šaltis), stresas.
- Simptomai Greitai atsirandantys niežtintys bėrimai, kurie gali keisti vietą.
- Tipai Ūminė, lėtinė ir fizinė dilgėlinė.
- Gydymas Antihistamininiai vaistai, dirgiklių vengimas, gydytojo priežiūra sudėtingesniais atvejais.
Kas yra dilgėlinė?
Dilgėlinė (mediciniškai urtikarija) yra odos reakcija, kai staiga atsiranda pakilusios, rausvos ar balkšvos dėmės (pūkšlės), kurios dažniausiai labai niežti. Jos gali atrodyti lyg „uodų įkandimai“ arba kaip nudilginta oda, o pats bėrimas neretai greitai keičia vietą: vienoje kūno dalyje išnyksta, kitoje atsiranda naujas.
Svarbu žinoti, kad dilgėlinė dažniausiai nėra užkrečiama. Ji rodo, kad odoje išsiskyrė uždegimo mediatoriai (dažniausiai histaminas), todėl išsiplečia kraujagyslės ir susidaro patinimas paviršiuje. Dėl to bėrimas atrodo „iškilęs“, o niežulys gali būti intensyvus.
Dilgėlinė gali būti trumpalaikė (trukti kelias valandas ar kelias dienas) arba užsitęsti ir kartotis. Gydytojai dažnai skiria ją į dvi pagrindines formas pagal trukmę: ūminę (iki 6 savaičių) ir lėtinę (ilgiau nei 6 savaites). Šis skirtumas labai svarbus, nes nuo jo priklauso, kokių priežasčių dažniau ieškoma ir kaip planuojamas gydymas.
Alergologas ir klinikinis imunologas Dr. David M. Lang (Cleveland Clinic) pabrėžia, kad daugeliu atvejų dilgėlinė būna laikina, bet užsitęsusi forma reikalauja nuoseklesnio ištyrimo:
„Dauguma ūminės dilgėlinės atvejų praeina savaime, tačiau kai simptomai tęsiasi ilgiau, dažniau ieškoma lėtinės (dažnai idiopatinės ar autoimuninės) priežasties.“
Dilgėlinės priežastys: kodėl atsiranda bėrimas?
Dilgėlinė atsiranda tada, kai organizmas staiga išskiria histaminą ir kitas medžiagas, kurios sukelia odos kraujagyslių išsiplėtimą. Dėl to susidaro pakilę bėrimai, patinimas ir stiprus niežėjimas.
Svarbiausia suprasti, kad dilgėlinė nėra viena konkreti liga su viena priežastimi. Tai greičiau odos reakcijos forma, kuri gali būti sukelta labai skirtingų veiksnių.
Kartais priežastis aiški, pavyzdžiui, suvalgius tam tikro maisto ar pavartojus vaistų. Tačiau neretai, ypač lėtinės dilgėlinės atveju, tikslaus sukėlėjo nustatyti nepavyksta.
„Ūminė dilgėlinė dažniausiai susijusi su infekcija ar alergine reakcija, o lėtinė forma dažnai būna autoimuninė arba idiopatinė.“
Dr. Marcus Maurer, Charité universitetinės ligoninės Berlyne alergologas
Dažniausios alerginės priežastys
Viena dažniausių situacijų, kai atsiranda dilgėlinė, yra alerginė reakcija. Organizmas reaguoja į medžiagą, kuri jam atrodo pavojinga, nors realiai ji gali būti nekenksminga.
Tokiais atvejais bėrimas dažniausiai pasireiškia greitai, per kelias minutes ar valandas.
Dažniausi alerginiai sukėlėjai:
- tam tikri maisto produktai (riešutai, kiaušiniai, žuvis)
- vaistai, ypač antibiotikai ar ibuprofenas
- vabzdžių įkandimai
- kosmetika ar buitinė chemija
Nealerginės priežastys
Labai svarbu žinoti, kad dilgėlinė nebūtinai reiškia alergiją. Daugybė žmonių patiria dilgėlinės epizodus dėl kitų organizmo reakcijų.
Dažnos nealerginės priežastys:
- virusinės ar bakterinės infekcijos
- stresas ir emocinė įtampa
- fiziniai dirgikliai, tokie kaip šaltis, karštis ar spaudimas
- autoimuniniai procesai
- hormoniniai pokyčiai
Kai kuriais atvejais dilgėlinė pasireiškia tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, išėjus į šaltą orą ar po intensyvaus prakaitavimo.
Kodėl svarbu nustatyti dilgėlinės priežastį?
Dilgėlinė dažnai atrodo kaip paprastas odos bėrimas, tačiau kartais ji gali būti ženklas, kad organizmas reaguoja į rimtesnį dirgiklį. Laiku nustatyta priežastis leidžia greičiau suvaldyti simptomus ir sumažina tikimybę, kad liga taps lėtinė.
Jeigu dilgėlinė kartojasi, stiprėja arba atsiranda kartu su patinimu, svarbu ne tik slopinti niežėjimą, bet ir ieškoti pagrindinio sukėlėjo.
Nauda, kai priežastis nustatoma laiku
- Galima greitai pašalinti sukeliantį veiksnį ir sumažinti bėrimus.
- Gydymas dažniausiai būna paprastesnis ir trumpesnis.
- Mažėja rizika, kad dilgėlinė taps lėtine.
- Pacientas jaučiasi ramiau, žinodamas aiškią priežastį.
Rizikos, jei simptomai ignoruojami
- Dilgėlinė gali kartotis vis dažniau ir užsitęsti.
- Gali išsivystyti angioedema (gilesnis patinimas).
- Retais atvejais kyla kvėpavimo takų patinimo pavojus.
- Didėja nerimas ir gyvenimo kokybės pablogėjimas.
Pagrindiniai dilgėlinės simptomai
Dilgėlinės simptomai dažniausiai atsiranda staiga ir gali būti labai nemalonūs, ypač dėl intensyvaus niežėjimo. Bėrimas dažnai išplinta greitai, o jo vieta gali nuolat keistis — vienos dėmės išnyksta, kitos atsiranda naujai.
Svarbu žinoti, kad dilgėlinė paprastai paliečia tik odą, tačiau kai kuriais atvejais reakcija gali būti gilesnė ir sukelti patinimą po oda.
Dažniausias požymis yra pakilusios, rausvos pūkšlės, kurios primena dilgėlės nudegimą.
Kaip atrodo dilgėlinė?
Dilgėlinės bėrimai dažniausiai:
atsiranda staiga, per kelias minutes ar valandas
būna įvairaus dydžio — nuo mažų taškelių iki didelių plotų
gali susilieti tarpusavyje
dažnai dingsta per 24 valandas, bet atsiranda kitur
Niežėjimas paprastai yra pagrindinis simptomas, dėl kurio pacientai kreipiasi pagalbos.
Kada dilgėlinė gali būti pavojinga?
Nors daugeliu atvejų dilgėlinė yra nepavojinga, kartais ji gali būti susijusi su stipresne alergine reakcija.
Ypač svarbu nedelsti, jei kartu atsiranda:
- veido, lūpų ar liežuvio patinimas
- dusulys arba švokštimas
- rijimo sunkumas
- galvos svaigimas ar silpnumas
Tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba, nes tai gali būti angioedemos ar anafilaksijos požymiai.
„Jeigu dilgėlinę lydi kvėpavimo sutrikimai ar patinimas aplink burną, tai laikoma skubia būkle ir reikia nedelsiant kreiptis į pagalbą.“
Dr. Allen P. Kaplan, alergologas ir imunologas, Medical University of South Carolina
Dilgėlinės simptomų eiga: ko tikėtis?
Kai kuriems žmonėms dilgėlinė praeina per vieną dieną, tačiau kitiems ji gali kartotis savaitėmis ar net mėnesiais.
Lėtinės dilgėlinės atveju simptomai dažnai pasireiškia bangomis: vieną savaitę pagerėja, kitą vėl sugrįžta, net ir be aiškios priežasties.
Tokiais atvejais svarbiausia ne tik slopinti niežėjimą, bet ir stebėti galimus provokuojančius veiksnius.
Dilgėlinės tipai ir formos
Dilgėlinė nėra viena vienoda liga. Skirtingiems žmonėms ji gali pasireikšti labai įvairiai: vieniems tai trumpas epizodas po alerginės reakcijos, kitiems — užsitęsusi būklė, kuri kartojasi mėnesiais.
Gydytojai dilgėlinę dažniausiai skirsto pagal trukmę ir pagal tai, kas ją sukelia. Šis suskirstymas padeda geriau suprasti, kokio gydymo gali prireikti ir ar būtinas išsamesnis ištyrimas.
Ūminė dilgėlinė
Ūminė dilgėlinė yra pati dažniausia forma. Ji trunka trumpai — nuo kelių valandų iki kelių savaičių, bet ne ilgiau nei 6 savaites.
Dažniausiai ji atsiranda staiga ir būna susijusi su aiškiu dirgikliu, pavyzdžiui, infekcija, maistu ar vaistais.
Daugeliu atvejų ūminė dilgėlinė praeina savaime arba gerai reaguoja į antihistamininius vaistus.
„Ūminė dilgėlinė dažniausiai yra laikina reakcija į infekciją ar alergeną ir paprastai išnyksta per kelias dienas ar savaites.“
Dr. Marcus Maurer, alergologas, Charité universitetinė ligoninė Berlyne
Lėtinė dilgėlinė
Jeigu dilgėlinė tęsiasi ilgiau nei 6 savaites arba nuolat kartojasi, ji vadinama lėtine.
Tai dažnai kelia daugiau nerimo pacientams, nes bėrimas atsiranda be aiškios priežasties ir gali tęstis mėnesiais ar net metais.
Lėtinė dilgėlinė dažnai būna susijusi su autoimuniniais procesais, kai imuninė sistema per stipriai reaguoja į paties organizmo audinius.
Kai kuriais atvejais priežasties nustatyti nepavyksta, todėl ši forma vadinama idiopatine.
Svarbu žinoti, kad lėtinė dilgėlinė nėra užkrečiama ir dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, tačiau ji gali labai pabloginti gyvenimo kokybę.
Fizinė dilgėlinė
Kai kuriems žmonėms dilgėlinę sukelia ne maistas ar vaistai, o fiziniai veiksniai.
Tokiu atveju bėrimas atsiranda tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, po šalčio poveikio ar spaudimo.
Dažniausi fizinės dilgėlinės tipai:
- šalčio dilgėlinė
- karščio arba prakaitavimo sukelta dilgėlinė
- spaudimo dilgėlinė (pvz., nuo diržo ar kuprinės)
- saulės dilgėlinė
- vandens sukelta dilgėlinė (reta)
Fizinė dilgėlinė dažnai kartojasi tol, kol žmogus susiduria su konkrečiu dirgikliu, todėl svarbiausia gydymo dalis yra vengimas.
Kodėl svarbu atskirti dilgėlinės formą?
Skirtingi dilgėlinės tipai reikalauja skirtingo požiūrio.
Ūminė forma dažniausiai praeina greitai, o lėtinė gali pareikalauti ilgalaikio gydymo plano ir specialisto konsultacijos.
Fizinė dilgėlinė dažnai valdoma gyvenimo būdo korekcijomis ir provokuojančių veiksnių vengimu.
Dilgėlinės gydymas: ką daryti?
Kai ant odos staiga atsiranda niežtintys bėrimai, daugeliui žmonių pirmoji mintis būna labai paprasta: kas man nutiko ir ar tai pavojinga? Dilgėlinė iš tiesų gali atrodyti dramatiškai, tačiau dažniausiai ji yra laikina organizmo reakcija, kurią galima sėkmingai suvaldyti.
Svarbiausia suprasti, kad dilgėlinė nėra tik kosmetinis odos pokytis. Tai ženklas, kad organizmas išskyrė histaminą ir sukėlė uždegiminį atsaką odoje. Todėl gydymas paprastai apima du pagrindinius tikslus: sumažinti simptomus ir, jei įmanoma, nustatyti provokuojantį veiksnį.
Pirmas žingsnis – įvertinti galimą priežastį
Jeigu dilgėlinė atsirado pirmą kartą, gydytojai dažniausiai rekomenduoja ramiai pagalvoti, kas galėjo ją išprovokuoti. Kartais tai būna gana aišku, pavyzdžiui, neseniai pavartotas naujas vaistas, tam tikras maisto produktas ar persirgta infekcija.
Kai sukeliantis veiksnys pašalinamas, bėrimai dažnai pradeda silpnėti savaime, o simptomai per kelias dienas visiškai išnyksta.
Antihistamininiai vaistai – pagrindinis gydymo pagrindas
Dažniausiai pirmo pasirinkimo gydymas dilgėlinei yra antihistamininiai vaistai. Jie blokuoja histamino poveikį organizme, todėl sumažėja niežėjimas, patinimas ir bėrimų plitimas.
Šiuolaikiniai antros kartos antihistamininiai vaistai dažniausiai pasirenkami todėl, kad jie veikia ilgiau, rečiau sukelia mieguistumą ir daugeliui pacientų gali būti vartojami saugiai net kelias savaites, jei simptomai kartojasi.
„Antihistamininiai vaistai yra pirmo pasirinkimo gydymas, nes daugumai pacientų jie leidžia greitai ir efektyviai suvaldyti dilgėlinės simptomus.“
Dr. Allen P. Kaplan, alergologas ir imunologas
Dilgėlinės gydymo metodai pagal situaciją
| Kada pasireiškia? | Koks gydymas dažniausiai taikomas? |
|---|---|
| Lengva ūminė dilgėlinė | Antihistamininiai vaistai ir dirgiklių vengimas |
| Stiprus niežėjimas ir išplitęs bėrimas | Antihistamininių dozės koregavimas pagal gydytojo rekomendaciją |
| Lėtinė dilgėlinė (ilgiau nei 6 savaitės) | Ilgalaikis gydymo planas ir alergologo konsultacija |
| Atsparūs arba sunkūs atvejai | Biologinė terapija ir specializuotas gydymas |
Kada prireikia stipresnio gydymo?
Kai kuriais atvejais vien antihistamininių vaistų nepakanka, ypač jei dilgėlinė kartojasi dažnai arba simptomai tampa itin intensyvūs. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti trumpą kortikosteroidų kursą ūmiam paūmėjimui arba taikyti modernesnius gydymo metodus, pavyzdžiui, biologinę terapiją pacientams, sergantiems lėtine dilgėline.
Svarbu tai, kad stipresni vaistai visada skiriami tik gydytojui įvertinus situaciją, nes savarankiškas gydymas gali būti pavojingas.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Nors dauguma dilgėlinės epizodų nėra pavojingi, yra situacijų, kai reikia reaguoti nedelsiant. Jeigu kartu su bėrimu atsiranda veido ar liežuvio patinimas, dusulys ar rijimo sutrikimai, būtina kuo greičiau kreiptis į skubią pagalbą.
Tokie simptomai gali rodyti angioedemą arba rimtą alerginę reakciją.
Kodėl svarbu gydyti dilgėlinę laiku?
Dilgėlinė dažnai praeina savaime, tačiau užsitęsus ar kartojantis simptomams ji gali tapti lėtine ir stipriai pabloginti gyvenimo kokybę. Laiku pradėtas gydymas padeda žmogui greičiau grįžti į įprastą ritmą, sumažina niežėjimą ir leidžia išvengti komplikacijų.
Nauda, kai dilgėlinė gydoma laiku
- Greitai sumažėja niežėjimas ir odos diskomfortas.
- Mažėja rizika, kad liga taps lėtine.
- Lengviau nustatyti provokuojantį veiksnį.
- Pagerėja miegas ir bendra savijauta.
Rizikos, jei gydymas atidedamas
- Dilgėlinė gali kartotis ilgą laiką ir tapti sunkiau valdoma.
- Gali išsivystyti angioedema su pavojingu patinimu.
- Didėja emocinis stresas ir nerimas.
- Sunkiau rasti tikrąją priežastį, kai liga užsitęsia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie dilgėlinę
Ar dilgėlinė visada reiškia alergiją?
Kiek laiko trunka dilgėlinė?
Ar dilgėlinė yra užkrečiama?
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Ar galima vartoti antihistamininius vaistus ilgiau?
Ar dilgėlinė gali tapti lėtine?
Kiti straipsniai
Kuri vakcina nuo erkinio encefalito geresnė?
