Kuri vakcina nuo erkinio encefalito geresnė?
Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė centrinės nervų sistemos liga, nuo kurios nėra specifinio gydymo. Pagrindinė ir veiksmingiausia apsauga yra skiepai. Dažnas žmonių klausimas – kuri vakcina nuo erkinio encefalito yra geresnė ir ar verta rinktis vieną konkrečią.
Svarbu iš karto pasakyti aiškiai: nėra vienos „geriausios“ vakcinos visiems. Europoje naudojamos vakcinos nuo erkinio encefalito yra labai panašios pagal veiksmingumą ir saugumą, o galutinį apsaugos lygį labiausiai lemia ne pats pavadinimas, o teisingai užbaigta skiepijimo schema.
- Kiek jų yra? – Kelios patikimos vakcinos, naudojamos Europoje.
- Ar viena geresnė? – Ne, veiksmingumas labai panašus.
- Kas svarbiausia? – Užbaigti visas skiepų dozes.
- Ar saugios? – Taip, jos yra inaktyvuotos.
- Ar tinka vaikams? – Taip, yra vaikiškos formos.
Kokios vakcinos nuo erkinio encefalito naudojamos Lietuvoje?
Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių naudojamos inaktyvuotos vakcinos, tai reiškia, kad jose nėra gyvo viruso. Tokios vakcinos negali sukelti ligos, bet skatina organizmą gaminti apsauginius antikūnus.
Dažniausiai naudojamos dvi vakcinos, kurios yra lygiavertės pagal apsaugą. Abi jos sukuria stiprų imuninį atsaką po pilnos vakcinacijos schemos ir yra tinkamos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
„Skirtumas tarp vakcinų yra minimalus, svarbiausia – kad žmogus būtų pilnai paskiepytas.“ – dr. Michael Turner
Kasdienėje praktikoje gydytojai dažniausiai rekomenduoja tą vakciną, kuri yra prieinama konkrečioje gydymo įstaigoje, nes apsaugos efektyvumas bus labai panašus. Daug didesnę riziką kelia ne „neteisinga“ vakcina, o neužbaigtas skiepijimas.
Kuo realiai skiriasi vakcinos nuo erkinio encefalito?
Nors žmonės dažnai ieško „stipresnės“ ar „geresnės“ vakcinos, realybėje skirtumai tarp erkinio encefalito vakcinų yra nedideli ir labiau techniniai nei klinikiniai. Visos plačiai naudojamos vakcinos yra inaktyvuotos ir sukuria labai panašų imuninį atsaką, jei skiepijimo schema atliekama teisingai.
Vienas iš skirtumų – vakcinacijos schema ir laiko intervalai. Kai kurios vakcinos leidžia taikyti pagreitintą skiepijimo planą, kai reikia greitesnės apsaugos, pavyzdžiui, prieš artėjantį sezoną ar kelionę. Tačiau galutinė apsauga po pilno kurso išlieka panaši.
Kitas skirtumas – individualus toleravimas. Vieni žmonės po vienos vakcinos gali jausti stipresnį rankos skausmą ar trumpalaikį nuovargį, kiti – po kitos. Tai nėra vakcinos „blogumo“ požymis, o individuali organizmo reakcija.
„Skiepų pasirinkimą dažniau lemia paciento toleravimas, o ne veiksmingumo skirtumai.“ – dr. Andrew Collins
Svarbu ir tai, kad vakcinos turi atskiras dozes vaikams ir suaugusiesiems, kurios pritaikytos pagal imuninės sistemos brandą. Vaikams skirtos vakcinos nėra silpnesnės – jos tiesiog optimizuotos pagal amžių.
Kasdienis pavyzdys: du žmonės pasiskiepija skirtingomis vakcinomis ir abu įgyja patikimą apsaugą, tačiau vienam parausta ranka, kitam – ne. Apsaugos lygis nuo ligos lieka labai panašus.
Ar galima maišyti skirtingas vakcinas nuo erkinio encefalito?
Tai vienas dažniausių praktinių klausimų, su kuriuo susiduria žmonės, pradėję skiepijimo kursą viena vakcina, o vėliau susidūrę su situacija, kai tos pačios vakcinos nebelieka. Gera žinia ta, kad vakcinas nuo erkinio encefalito galima maišyti, tačiau yra keli svarbūs niuansai.
Idealiu atveju rekomenduojama užbaigti pirminį skiepijimo kursą ta pačia vakcina, kuria jis buvo pradėtas. Taip užtikrinamas nuoseklus imuninis atsakas. Vis dėlto, jei tai neįmanoma, kitos to paties tipo inaktyvuotos vakcinos gali būti naudojamos kaip alternatyva, ypač sustiprinamosioms dozėms.
„Svarbiausia ne vakcinos pavadinimas, o tai, kad žmogus gautų visas reikalingas dozes.“ – dr. Sarah Wilson
Praktikoje tai reiškia, kad jei žmogus gavo pirmas dozes viena vakcina, o po kelerių metų atvykęs revakcinacijai randa kitą, skiepijimas neturėtų būti atidedamas vien dėl pavadinimo skirtumo. Apsauga bus užtikrinama.
Svarbu pabrėžti, kad maišyti vakcinas savarankiškai nereikėtų – sprendimą visada turėtų patvirtinti sveikatos priežiūros specialistas, kuris įvertins skiepijimo istoriją ir laikotarpius tarp dozių.
Kasdienis pavyzdys: žmogus pradėjo skiepytis vienoje poliklinikoje, o vėliau persikėlė į kitą miestą. Nors vakcina gali skirtis, skiepijimo kursas sėkmingai tęsiamas be apsaugos praradimo.
Kuri vakcina geresnė vaikams, suaugusiesiems ir vyresniems žmonėms?
Renkantis vakciną nuo erkinio encefalito dažnai kyla klausimas, ar skirtingoms amžiaus grupėms egzistuoja „geresnis“ pasirinkimas. Esminė žinia – vakcinos parenkamos ne pagal „stiprumą“, o pagal amžių ir organizmo poreikius, todėl tinkamai parinkta vakcina visose grupėse suteikia patikimą apsaugą.
Vaikams naudojamos specialios vaikiškos vakcinų formos, kuriose veikliosios medžiagos dozė pritaikyta besivystančiai imuninei sistemai. Tai nereiškia silpnesnės apsaugos – priešingai, tokia dozė leidžia suformuoti optimalų imunitetą ir sumažinti nepageidaujamas reakcijas. Vaikams svarbiausia ne vakcinos pavadinimas, o tai, kad skiepijimas būtų pradėtas laiku ir užbaigtas.
Suaugusiesiems skirtos vakcinos taip pat yra labai panašios tarpusavyje. Skirtumą dažniau lemia skiepijimo patogumas, pavyzdžiui, galimybė taikyti pagreitintą schemą arba individualus toleravimas. Apsaugos lygis po pilnos vakcinacijos išlieka aukštas nepriklausomai nuo pasirinkto gamintojo.
Vyresnio amžiaus žmonėms ypatingą reikšmę turi reguliarūs sustiprinamieji skiepai, nes imuninė sistema su amžiumi reaguoja silpniau. Šioje grupėje nėra „geresnės“ vakcinos – daug svarbiau laikytis rekomenduojamų revakcinacijos intervalų ir nevilkinti dozių.
„Vyresniems žmonėms svarbiausia ne vakcinos tipas, o tai, kad apsauga būtų nuolat palaikoma.“ – dr. Helen Brooks
Kasdienėje praktikoje tai reiškia, kad šeimoje skiepijami visi – vaikas, tėvai ir seneliai – gali gauti skirtingas, jų amžiui pritaikytas vakcinas, tačiau visi bus apsaugoti vienodai patikimai, jei skiepijimo schema bus užbaigta.
Dažniausi mitai apie vakciną nuo erkinio encefalito
Kalbant apie skiepus nuo erkinio encefalito, vis dar gajūs įvairūs mitai, kurie gali sukelti nepagrįstą baimę ar atidėliojimą. Svarbu juos aiškiai atskirti nuo faktų, kad sprendimas dėl skiepų būtų sąmoningas ir pagrįstas.
Vienas dažniausių mitų – kad vakcina gali sukelti patį erkinį encefalitą. Tai netiesa. Vakcinos yra inaktyvuotos, jose nėra gyvo viruso, todėl jos negali sukelti ligos. Po skiepo pasireiškiantys simptomai, tokie kaip rankos skausmas ar lengvas karščiavimas, yra imuninės sistemos reakcija, o ne infekcija.
Kitas paplitęs mitas – kad pasiskiepijus apsauga atsiranda po pirmos dozės. Iš tikrųjų pirmoji dozė suteikia tik dalinę apsaugą. Patikimas imunitetas susiformuoja tik po pilnos vakcinacijos schemos, todėl neužbaigtas skiepijimas neapsaugo pakankamai.
„Didžiausia klaida – manyti, kad viena dozė jau apsaugo visam sezonui.“ – dr. Robert Evans
Taip pat neretai manoma, kad vakcina reikalinga tik tiems, kurie dažnai būna miške. Tačiau erkės randamos parkuose, soduose, net miesto žaliosiose zonose, todėl rizika egzistuoja daug platesniam žmonių ratui.
Dar vienas mitas – kad persirgus erkinio encefalito virusine infekcija ar įkandus erkei skiepai nebereikalingi. Įkandimas imuniteto nesuteikia, o persirgus liga vis tiek gali būti rekomenduojama vakcinacija, siekiant užtikrinti ilgalaikę apsaugą.
Kasdienėje realybėje mitai dažnai lemia tai, kad žmonės pradeda skiepijimą, bet jo neužbaigia – būtent tai ir yra didžiausia klaida.

