Kokie yra vaistai erekcijos sutrikimams gydyti
Erekcijos sutrikimai – tai būklė, kai vyrui tampa sunku pasiekti arba išlaikyti erekciją pakankamai ilgai lytiniam aktui. Tai dažna problema, kuri gali paveikti bet kuriame amžiuje, tačiau ypač dažna vyresniems nei 40 metų vyrams. Laimei, šiandien yra keli patikrinti vaistai, kurie padeda daugumai vyrų su šia būkle susidoroti ir atkurti seksualinę funkciją.
Svarbu žinoti, kad vaistai erekcijos sutrikimams nesukuria erekcijos automatiškai – jie veikia tik kartu su seksualine stimuliacija. Be to, vaistų pasirinkimas ir dozė turi būti parinkta individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, amžių ir kitus vaistus, kuriuos vyras vartoja.
- Kas tai? – Medikamentai, skirti pagerinti erekciją.
- Kaip veikia? – Padidina kraujo tekėjimą į varpą, padeda pasiekti erekciją.
- Ar visi vienodi? – Ne – yra skirtingų veikliųjų medžiagų ir trukmių.
- Kada vartoti? – Prieš lytinį aktą pagal gydytojo nurodymus.
- Ar saugu? – Dažniausiai taip, bet reikalinga gydytojo konsultacija.
Kaip veikia vaistai erekcijos sutrikimams?
Dauguma vaistų erekcijos sutrikimams plėtoja kraujagysles, padidindami kraujo tėkmę į varpą. Tai leidžia lengviau pasiekti erekciją, kai vyras yra seksualiai stimuliuojamas. Jie nekelia erekcijos savaime – tai ne „iš karto erekcijos tabletė“, o vaistas, kuris palengvina fiziologinį procesą.
Erekcijos metu relaksuojasi lygiųjų raumenų audiniai varpos viduje ir atsiveria kraujagyslės, leidžiančios kraujui pripildyti akytkūnius. Kai ši funkcija sutrinka dėl kraujotakos, nervų ar hormonų veiksnių, vaistai padeda atstatyti tinkamą reakciją.
„Vaistai erekcijos sutrikimams padeda tada, kai fiziologiniai mechanizmai turi laikinų trikdžių, o ne struktūrinių pažeidimų.“ – dr. James Anderson
Vaistų poveikis paprastai prasideda per 30–60 minučių nuo vartojimo ir trunka kelias valandas, priklausomai nuo konkrečios veikliosios medžiagos ir dozės.
Pagrindinės vaistų grupės erekcijos sutrikimams gydyti
Šiuolaikinėje medicinoje erekcijos sutrikimams gydyti dažniausiai naudojama viena pagrindinė vaistų grupė, tačiau kai kuriais atvejais taikomi ir alternatyvūs ar papildomi medikamentiniai sprendimai. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo sutrikimo priežasties, gretutinių ligų ir individualios organizmo reakcijos.
Fosfodiesterazės-5 (PDE-5) inhibitoriai
Tai dažniausiai skiriami ir geriausiai ištirti vaistai erekcijos sutrikimams gydyti. Jie veikia slopindami fermentą, kuris mažina kraujo pritekėjimą į varpą, todėl erekcija tampa lengviau pasiekiama ir stabilesnė.
Šiai grupei priklauso keli plačiai žinomi veiklieji junginiai, kurie skiriasi veikimo trukme ir poveikio pradžia. Vieni vaistai veikia greičiau, bet trumpiau, kiti – lėčiau, tačiau jų poveikis išlieka ilgiau. Dėl to vieni labiau tinka planuojamam lytiniam aktui, o kiti – spontaniškesniam intymiam gyvenimui.
„PDE-5 inhibitoriai yra pirmo pasirinkimo vaistai daugumai vyrų, sergančių erekcijos sutrikimais.“ – dr. Michael Roberts
Svarbu žinoti, kad šie vaistai veikia tik esant seksualinei stimuliacijai. Jie nepadidina libido ir neveikia, jei erekcijos sutrikimai yra visiškai psichogeniniai ar susiję su sunkiais nervų pažeidimais.
Hormoniniai vaistai
Kai kuriais atvejais erekcijos sutrikimai susiję su testosterono trūkumu. Tokiose situacijose gali būti skiriami hormoniniai preparatai, kurie padeda normalizuoti hormonų lygį ir pagerinti seksualinę funkciją.
Šis gydymo būdas taikomas tik tada, kai laboratoriniais tyrimais patvirtinamas testosterono sumažėjimas. Vien tik hormonų vartojimas be aiškios indikacijos nėra rekomenduojamas.
Kiti medikamentiniai sprendimai
Retesniais atvejais gali būti naudojami vaistai, leidžiami tiesiai į varpą ar veikiantys vietiškai. Tokie metodai dažniausiai taikomi tada, kai geriamieji vaistai yra neveiksmingi arba netinkami dėl sveikatos būklės.
Kasdienėje praktikoje dauguma vyrų pradeda gydymą būtent nuo geriamųjų vaistų, nes jie yra patogiausi, veiksmingi ir saugūs, jei vartojami pagal gydytojo rekomendacijas.
Populiariausi vaistai erekcijos sutrikimams: kuo jie skiriasi?
Nors dauguma vaistų erekcijos sutrikimams priklauso tai pačiai grupei, jų poveikis kasdienėje praktikoje skiriasi. Skirtumai svarbūs todėl, kad vienam vyrui labiau tinka greitai veikiantis vaistas, kitam – ilgesnio poveikio, leidžiantis daugiau spontaniškumo.
Sildenafilis
Sildenafilis yra vienas seniausių ir labiausiai žinomų vaistų erekcijos sutrikimams gydyti. Jo poveikis paprastai prasideda maždaug po 30–60 minučių ir trunka apie 4–6 valandas. Šis vaistas dažniausiai vartojamas pagal poreikį, prieš planuojamą lytinį aktą.
Sildenafilis gerai veikia daugumai vyrų, tačiau jo poveikį gali susilpninti sotus ar riebus maistas. Dėl to rekomenduojama jį vartoti nevalgius arba praėjus kuriam laikui po valgio.
„Sildenafilis išlieka patikimu pasirinkimu daugeliui pacientų, jei vartojamas tinkamai.“ – dr. Robert Hayes
Tadalafilis
Tadalafilis išsiskiria ilgalaikiu poveikiu, kuris gali trukti iki 36 valandų. Dėl šios priežasties jis dažnai vadinamas „savaitgalio vaistu“. Tai leidžia daugiau spontaniškumo, nes nereikia tiksliai planuoti vaisto vartojimo laiko.
Kai kuriems vyrams tadalafilis skiriamas ir mažomis kasdienėmis dozėmis, ypač jei erekcijos sutrikimai derinasi su prostatos padidėjimu. Šis variantas leidžia palaikyti pastovų vaisto poveikį.
Vardenafilis
Vardenafilis veikia panašiai kaip sildenafilis, tačiau kai kuriems vyrams pasižymi švelnesniu šalutiniu poveikiu. Poveikis dažniausiai prasideda per 30–60 minučių ir trunka kelias valandas.
Šis vaistas gali būti tinkamas tiems, kurie jautriau reaguoja į kitus preparatus arba ieško alternatyvos dėl nepageidaujamų pojūčių.
Avanafilis
Avanafilis yra naujesnis vaistas, kuris pasižymi greitesniu poveikio pradėjimu – kartais jau po 15–30 minučių. Tai gali būti patogu vyrams, kuriems svarbus greitas efektas.
Kasdienėje praktikoje jis dar nėra toks plačiai naudojamas kaip kiti vaistai, tačiau tam tikrais atvejais gali būti labai tinkamas.
Galimas šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės
Vaistai erekcijos sutrikimams dažniausiai yra saugūs ir gerai toleruojami, tačiau, kaip ir visi vaistai, jie gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Dauguma šalutinių poveikių būna lengvi ir laikini, tačiau svarbu žinoti, kada būtina pasitarti su gydytoju.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra galvos skausmas, veido paraudimas, nosies užgulimas, rėmuo ar lengvas galvos svaigimas. Šie simptomai dažniausiai praeina savaime, organizmui prisitaikius prie vaisto.
„Dauguma pacientų patiria tik lengvus, trumpalaikius šalutinius reiškinius.“ – dr. Kevin Morris
Rečiau pasitaiko regos pakitimai, pavyzdžiui, melsvas atspalvis ar padidėjęs jautrumas šviesai. Tokiais atvejais būtina informuoti gydytoją ir aptarti vaisto keitimą.
Kada šių vaistų vartoti negalima?
Yra situacijų, kai vaistai erekcijos sutrikimams nerekomenduojami arba draudžiami. Tai ypač svarbu vyrams, sergantiems sunkiomis širdies ligomis, neseniai patyrusiems infarktą ar insultą, taip pat vartojantiems nitratų grupės vaistus.
Tokiais atvejais vaistų vartojimas gali sukelti pavojingą kraujospūdžio kritimą. Todėl prieš pradedant gydymą visada būtina atvirai pasakyti gydytojui apie visas turimas ligas ir vartojamus vaistus.

