Astmos priepuolis: žingsniai, kurie gali išgelbėti gyvybę
Astmos priepuolis – tai būklė, kai kvėpavimo takai staiga susiaurėja ir žmogui tampa sunku kvėpuoti. Priepuolis gali prasidėti netikėtai ir per trumpą laiką stipriai pabloginti savijautą. Kai kuriais atvejais delsimas ar neteisingi veiksmai gali būti pavojingi gyvybei.
Svarbu žinoti, kad tinkami veiksmai pirmosiomis minutėmis gali reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką. Net jei astma sergama ilgą laiką, stresas ar panika priepuolio metu gali trukdyti prisiminti, ką daryti.
- Kas tai? Staigus kvėpavimo takų susiaurėjimas, sukeliantis dusulį ir kvėpavimo pasunkėjimą.
- Pagrindiniai požymiai Dusulys, švokštimas, krūtinės spaudimas, kosulys.
- Ką daryti pirmiausia? Išlikti ramiai, naudoti greitos pagalbos inhaliatorių.
- Kada pavojinga? Jei vaistai nepadeda arba kvėpavimas sparčiai blogėja.
- Kada kviesti pagalbą? Jei simptomai nemažėja per 10–15 minučių.
Kaip atpažinti astmos priepuolį
Astmos priepuolis dažniausiai prasideda staiga, tačiau kai kuriems žmonėms prieš tai gali atsirasti įspėjamųjų ženklų. Kuo anksčiau atpažįstami simptomai, tuo greičiau galima imtis veiksmų ir išvengti būklės pablogėjimo.
Vienas pagrindinių priepuolio požymių yra dusulys. Žmogui tampa sunku įkvėpti arba iškvėpti, kvėpavimas gali tapti paviršinis ir dažnas. Dažnai kartu pasireiškia švokštimas, ypač iškvepiant, kuris girdimas kaip švilpiantis garsas krūtinėje.
Kitas svarbus simptomas – krūtinės spaudimo ar veržimo jausmas. Jis gali būti apibūdinamas kaip sunkumas krūtinėje ar jausmas, tarsi nepakaktų oro. Priepuolio metu taip pat gali sustiprėti kosulys, ypač naktį ar anksti ryte.
Sunkesnio priepuolio metu gali atsirasti:
- sunku kalbėti pilnais sakiniais
- kvėpavimas tampa labai greitas
- žmogus jaučia nerimą ar paniką
- gali pamėlti lūpos ar nagai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi priepuoliai būna vienodi. Vieniems jie pasireiškia lengvai ir greitai praeina, kitiems gali progresuoti per minutes. Todėl kiekvienas astma sergantis žmogus turėtų gerai pažinti savo simptomus ir žinoti, kada jie tampa pavojingi.
Ką daryti iš karto prasidėjus priepuoliui
Astmos priepuolio metu labai svarbu veikti greitai ir nuosekliai. Tinkami veiksmai per pirmąsias minutes gali reikšmingai palengvinti kvėpavimą ir užkirsti kelią būklės pablogėjimui. Panika tik apsunkina situaciją, todėl svarbiausia – išlikti kuo ramesniam.
Pirmieji veiksmai
Pajutus, kad prasideda astmos priepuolis, pirmiausia reikia nutraukti bet kokią fizinę veiklą ir atsisėsti arba atsistoti patogioje padėtyje. Gulėti nerekomenduojama, nes tai gali apsunkinti kvėpavimą.
Reikėtų stengtis kvėpuoti lėtai ir ramiai, jei įmanoma – per nosį, iškvepiant per burną. Drabužiai neturėtų spausti krūtinės ar kaklo. Jei priepuolį sukėlė konkretus dirgiklis, pavyzdžiui, dūmai ar stiprus kvapas, svarbu kiek įmanoma greičiau pasišalinti iš tos aplinkos.
Labai svarbu nedelsti ir nenaudoti „liaudiškų metodų“, tokių kaip kvėpavimas į maišelį ar bandymas „išlaukti“. Astmos priepuolis nėra būklė, kurią reikėtų ignoruoti.
Kaip teisingai naudoti inhaliatorių
Greitos pagalbos inhaliatorius yra pagrindinė priemonė astmos priepuolio metu. Prieš purškiant reikia ramiai iškvėpti, tada purškimo metu lėtai ir giliai įkvėpti vaistą. Po įkvėpimo rekomenduojama sulaikyti kvėpavimą kelioms sekundėms, kad vaistas pasiektų bronchus.
Dažniausiai naudojami 1–2 įpurškimai, po kurių stebima savijauta. Jei po kelių minučių palengvėjimo nejaučiama, gali būti reikalingas papildomas įpurškimas pagal gydytojo nurodymus.
Jei naudojama tarpinė, inhaliatoriaus naudojimas tampa paprastesnis ir veiksmingesnis, ypač vaikams. Svarbu, kad inhaliatorius būtų visada pasiekiamas, o jo galiojimo laikas – nepasibaigęs.
Kada būtina skubi medicininė pagalba
Ne kiekvienas astmos priepuolis yra pavojingas, tačiau yra situacijų, kai laukti negalima. Jei kvėpavimas sparčiai blogėja arba greitos pagalbos inhaliatorius nepadeda, būtina nedelsiant kreiptis skubios medicininės pagalbos.
Ypač pavojinga, kai žmogus pats nebegali įvertinti savo būklės arba kai simptomai progresuoja per trumpą laiką. Tokiais atvejais delsimas gali kelti grėsmę gyvybei.
Požymiai, rodantys, kad reikalinga skubi pagalba
| Požymis | Ką tai reiškia |
|---|---|
| Inhaliatorius nepadeda per 10–15 minučių | Priepuolis gali būti sunkus ir progresuojantis |
| Labai sunku kvėpuoti ar kalbėti | Kritinis kvėpavimo takų susiaurėjimas |
| Pamėlusios lūpos ar nagai | Deguonies trūkumas organizme |
| Stiprus silpnumas ar sąmonės sutrikimai | Sunki būklė, galinti kelti grėsmę gyvybei |
| Greitas būklės blogėjimas per kelias minutes | Didelė komplikacijų rizika |
Jeigu pasireiškia bent vienas iš šių požymių, nedelskite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Astmos priepuolis gali progresuoti greitai, todėl laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Dažniausios klaidos priepuolio metu
Astmos priepuolio metu net ir patyrę pacientai kartais padaro klaidų, kurios gali pabloginti kvėpavimą arba atitolinti pagalbą. Dažniausiai tai nutinka dėl panikos, informacijos stokos ar neteisingų įpročių.
Viena dažniausių klaidų – atidėlioti inhaliatoriaus naudojimą, tikintis, kad simptomai praeis savaime. Astmos priepuolis nėra būklė, kurią reikėtų „išlaukti“. Kuo anksčiau panaudojamas greitos pagalbos vaistas, tuo didesnė tikimybė, kad priepuolis neprogresuos.
Kita dažna klaida – gulėjimas. Gulint kvėpuoti tampa sunkiau, todėl priepuolio metu visada rekomenduojama sėdėti arba stovėti palinkus šiek tiek į priekį.
Kai kurie žmonės priepuolio metu pradeda kvėpuoti labai greitai ir paviršutiniškai, kas dar labiau sustiprina paniką ir oro trūkumo pojūtį. Bandymas sąmoningai sulėtinti kvėpavimą gali padėti, tačiau jis nepakeičia vaistų.
Taip pat pasitaiko klaida naudoti pasibaigusio galiojimo ar tuščią inhaliatorių. Todėl labai svarbu reguliariai tikrinti, ar vaistas vis dar tinkamas naudoti ir ar jo likę pakankamai.
Pavojinga klaida – per ilgai nekviesti greitosios pagalbos, kai vaistai nepadeda. Jei po kelių įpurškimų būklė negerėja arba aiškiai blogėja, delsimas gali kelti grėsmę gyvybei.
Gydytojų komentarai
Kvėpavimo ligų specialistai pabrėžia, kad astmos priepuolio metu greitis ir teisingi veiksmai yra lemiami. Net kelių minučių delsimas gali turėti didelės įtakos priepuolio eigai.
Dr. Samantha Walker, respiracinės medicinos specialistė, Asthma + Lung UK (JK):
„Astmos priepuolis turi būti vertinamas kaip skubi situacija. Ankstyvas greitos pagalbos inhaliatoriaus panaudojimas ir aiškus veiksmų planas gali išgelbėti gyvybę.“
Gydytojai taip pat akcentuoja, kad per dažnas sunkių priepuolių kartojimasis nėra normalus ir visada rodo nepakankamą ligos kontrolę.
Dr. Jerry Krishnan, pulmonologas, University of Illinois (JAV):
„Pacientai, kuriems dažnai pasireiškia sunkūs astmos priepuoliai, turi būti peržiūrimi iš naujo. Tai signalas, kad reikia koreguoti ilgalaikį gydymą.“
Kalbėdami apie aplinkinius žmones, specialistai primena, kad artimųjų reakcija taip pat svarbi.
Dr. David Price, respiracinės medicinos gydytojas, University of Aberdeen (JK):
„Šeimos nariai ir kolegos turėtų žinoti, kaip atpažinti pavojingą astmos priepuolį ir kada kviesti pagalbą. Tai gali būti gyvybiškai svarbu.“
Šie komentarai pabrėžia, kad pasirengimas, aiškus veiksmų planas ir tinkamas gydymas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti tragiškų pasekmių.

