Nervinė astma: kas tai, simptomai ir gydymo galimybės

Nervinė astma – tai terminas, kurį žmonės dažnai vartoja apibūdindami staigų ar pasikartojantį dusulį, spaudimą krūtinėje ar jausmą, kad trūksta oro, ypač stresinėse ar emociškai sudėtingose situacijose. Nors pavadinimas gali skambėti gąsdinančiai, svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų tai nėra klasikinė bronchų astma, o organizmo reakcija į nervinę įtampą.

Tokie simptomai dažnai pasireiškia tada, kai žmogus ilgą laiką gyvena nuolatiniame strese, patiria nerimą, panikos epizodus ar emocinį perdegimą. Kvėpavimas tampa paviršutiniškas, dažnas, atsiranda pojūtis, kad „nepavyksta giliai įkvėpti“, nors plaučiai objektyviai veikia normaliai. Dėl to žmonės neretai išsigąsta, ima dar labiau kontroliuoti kvėpavimą, o tai tik sustiprina simptomus.

Kas yra nervinė astma?

Nervinė astma – tai neoficialus, kasdienėje kalboje paplitęs terminas, kuriuo dažnai apibūdinami kvėpavimo sutrikimai, susiję su stresu, nerimu ar stipria emocine įtampa. Medicinoje dažniau vartojamos sąvokos psichogeninis dusulys, hiperventiliacijos sindromas arba nerimo sutrikimų pasireiškimas per kvėpavimo sistemą.

Svarbu suprasti, kad nervinė astma nėra tas pats, kas bronchų astma. Bronchų astmos atveju kvėpavimo takai būna uždegimi ir susiaurėję, o nervinės astmos atveju pagrindinis vaidmuo tenka nervų sistemai. Streso metu organizmas pereina į vadinamąją „kovok arba bėk“ būseną – pagreitėja širdies ritmas, pakinta kvėpavimo dažnis, žmogus ima kvėpuoti per greitai arba per giliai. Dėl to atsiranda labai realus pojūtis, kad trūksta oro.

Dažna situacija – žmogus jaučia stiprų dusulį, tačiau atlikti tyrimai (plaučių funkcijos testai, rentgenas, deguonies kiekis kraujyje) būna normalūs. Tai neretai dar labiau išgąsdina, nes simptomai jaučiami, o aiškios „fizinės“ priežasties lyg ir nėra. Vis dėlto būtent tai ir yra vienas nervinės astmos požymių.

Kaip stresas ir emocijos veikia kvėpavimą?

Kvėpavimas labai glaudžiai susijęs su emocine žmogaus būsena. Patiriant stresą ar nerimą, organizmas automatiškai pereina į padidinto budrumo režimą – kvėpavimas pagreitėja, tampa paviršutiniškas, o žmogui gali atrodyti, kad nepavyksta įkvėpti pakankamai oro.

„Nerimo metu smegenys pradeda neteisingai interpretuoti normalius kvėpavimo pojūčius, todėl žmogus gali jausti dusulį net ir tada, kai plaučių funkcija yra normali“ – dr. Michael A. Turner

Dažna problema ta, kad žmogus pradeda sąmoningai stebėti ir kontroliuoti kvėpavimą. Tai sutrikdo natūralų kvėpavimo ritmą ir dar labiau sustiprina diskomfortą, sukuriant uždarą ratą tarp baimės ir dusulio.

„Kuo daugiau dėmesio skiriama kvėpavimo kontrolei streso metu, tuo labiau šis procesas praranda natūralų ritmą“ – dr. Jonathan R. Wells

Ilgainiui tokia kvėpavimo reakcija gali kartotis net ir ramybės būsenoje, ypač jei žmogus ilgą laiką patiria emocinę įtampą.

Nervinės astmos simptomai

Nervinės astmos simptomai gali būti labai įvairūs ir dažnai keičiasi priklausomai nuo emocinės būsenos. Vienas iš iššūkių – tai, kad pojūčiai būna stiprūs ir įtikinami, nors objektyvūs medicininiai tyrimai neretai nerodo rimtų pakitimų. Dėl to žmonės dažnai jaučiasi nesuprasti arba pradeda abejoti savo sveikata.

Dažniausi nervinės astmos simptomai:

• dusulys arba jausmas, kad trūksta oro,
• pojūtis, kad nepavyksta giliai įkvėpti,
• spaudimas ar sunkumas krūtinėje,
• dažnas žiovulys ar gilūs įkvėpimai,
• padažnėjęs kvėpavimas,
• „gumulas“ gerklėje,
• širdies plakimo sustiprėjimas,
• nerimas ar baimė, kad gali uždusti.

Svarbus nervinės astmos požymis – simptomai dažnai sustiprėja ramybės metu, vakare ar naktį, kai žmogus lieka vienas su savo mintimis. Taip pat jie gali paaštrėti po emocinių konfliktų, įtemptų darbo dienų ar panikos epizodų.

„Psichogeninio dusulio atveju paciento patiriami pojūčiai yra realūs, tačiau juos palaiko nervų sistemos reakcija, o ne kvėpavimo takų patologija“ – dr. Andrew L. Foster

Dar viena būdinga savybė – simptomų nepastovumas. Vieną dieną žmogus gali jaustis visiškai gerai, o kitą – patirti stiprų dusulį be aiškios fizinės priežasties. Tai dažnai kelia papildomą nerimą ir skatina nuolatinį kūno stebėjimą.

Būtent todėl labai svarbu ne tik įvertinti fizinę sveikatą, bet ir atkreipti dėmesį į psichologinius veiksnius, kurie gali turėti tiesioginę įtaką kvėpavimui.

Kaip atskirti nervinę astmą nuo tikros bronchų astmos?

Nors nervinės astmos ir bronchų astmos simptomai gali būti panašūs, jų kilmė ir gydymas skiriasi. Būtent todėl labai svarbu suprasti pagrindinius skirtumus – tai padeda išvengti neteisingos savidiagnostikos ir nereikalingo gydymo.

Bronchų astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jos metu bronchai susiaurėja, atsiranda švokštimas, kosulys, dusulys, o simptomai dažnai stiprėja kontaktuojant su alergenais, fizinio krūvio metu ar peršalus. Ši būklė patvirtinama objektyviais tyrimais – spirometrija, bronchų reaktyvumo testais, kartais alerginiais tyrimais.

Nervinės astmos atveju situacija kitokia. Tyrimai dažniausiai būna normalūs arba tik su minimaliais pakitimais, kurie nepaaiškina stipraus dusulio pojūčio. Simptomai labiau susiję su emocine būsena, stresu, nerimu ar panikos epizodais, o ne su fiziniu bronchų susiaurėjimu.

„Vienas svarbiausių skirtumų – nervinės kilmės dusulys dažnai pasireiškia ramybės metu, o ne fizinio krūvio ar alergenų poveikio fone“ – dr. Daniel P. Morrison

Dar vienas svarbus signalas – reakcija į vaistus. Sergant bronchų astma, inhaliuojami vaistai paprastai greitai palengvina kvėpavimą. Nervinės astmos atveju jų poveikis būna menkas arba visai nejaučiamas, o palengvėjimas dažniau atsiranda nusiraminus, pakeitus kvėpavimo ritmą ar sumažėjus emocinei įtampai.

„Jei kvėpavimo simptomai sumažėja ne nuo vaistų, o nuo atsipalaidavimo ar dėmesio nukreipimo, tai dažnai rodo psichogeninę kilmę“ – dr. Robert J. Klein

Svarbu pabrėžti, kad šios dvi būklės gali egzistuoti ir kartu. Žmogus gali sirgti bronchų astma, tačiau stresinėse situacijose patirti papildomą, nervinės kilmės dusulį. Todėl galutinę diagnozę visuomet turėtų nustatyti gydytojas, įvertinęs tiek fizinius, tiek emocinius veiksnius.

Kaip gydoma nervinė astma?

Nervinės astmos gydymas visada pradedamas nuo aiškaus supratimo, kad simptomai yra realūs, tačiau jų kilmė dažniausiai susijusi su nervų sistemos veikla ir emocine būsena. Dėl šios priežasties gydymas dažniausiai būna kompleksinis – orientuotas ne tik į kvėpavimą, bet ir į bendrą žmogaus savijautą.

Pirmasis ir labai svarbus žingsnis – medicininis ištyrimas. Juo siekiama atmesti kitas galimas dusulio priežastis, tokias kaip bronchų astma, širdies ligos ar kiti kvėpavimo sistemos sutrikimai. Gavus patvirtinimą, kad rimtos organinės patologijos nėra, galima drąsiau pereiti prie nervinės kilmės simptomų valdymo.

„Gydymas tampa efektyvus tik tada, kai pacientas supranta, kad jo patiriami simptomai nėra pavojingi, nors ir labai nemalonūs“ – dr. Laura M. Stevens

Svarbi gydymo dalis – streso ir nerimo mažinimas. Tai gali apimti psichologinę ar psichoterapinę pagalbą, ypač jei dusulys susijęs su panikos epizodais ar ilgalaikiu nerimu. Dažnai jau vien gebėjimas atpažinti streso signalus ir keisti reakciją į juos padeda sumažinti simptomų intensyvumą.

Ne mažiau svarbūs ir kvėpavimo pratimai. Jie padeda atkurti natūralų kvėpavimo ritmą, sumažinti hiperventiliaciją ir suteikia žmogui kontrolės jausmą paūmėjimų metu. Šie pratimai dažnai tampa kasdienės rutinos dalimi.

„Taisyklingas, lėtas kvėpavimas padeda nervų sistemai grįžti į ramesnę būseną ir sumažina dusulio pojūtį“ – dr. Kevin R. Collins

Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir vaistai, ypač jei nervinė astma pasireiškia kartu su ryškiu nerimo ar depresijos sutrikimu. Vis dėlto vaistai dažniausiai laikomi pagalbine, o ne pagrindine gydymo priemone.

Ką žmogus gali padaryti pats kasdienybėje?

Nors nervinė astma dažnai reikalauja profesionalios pagalbos, labai didelę reikšmę turi ir tai, ką žmogus daro kasdien. Maži, nuoseklūs pokyčiai gali padėti sumažinti simptomų dažnį ir suteikti daugiau pasitikėjimo savo kūnu.

Vienas svarbiausių dalykų – mokytis atpažinti streso signalus. Dusulys dažnai neatsiranda „iš niekur“ – prieš jį gali būti įtempta diena, neišsakytos emocijos, nuovargis ar nuolatinis skubėjimas. Pastebėjus šiuos ryšius, tampa lengviau suprasti, kodėl simptomai pasireiškia.

Kasdienybėje labai padeda reguliarus, sąmoningas kvėpavimas. Tai nereiškia nuolatinės kontrolės, bet trumpus momentus, kai kvėpavimas sulėtinamas ir gilinamas, pavyzdžiui, ryte, prieš miegą ar pajutus pirmuosius įtampos ženklus. Tai padeda nervų sistemai grįžti į ramesnę būseną.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į miego, kofeino bei fizinio aktyvumo balansą. Miego trūkumas, per didelis kavos ar energinių gėrimų vartojimas gali sustiprinti nerimo simptomus, o kartu ir dusulio pojūtį. Tuo tarpu reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas dažnai pagerina kvėpavimo toleranciją ir sumažina baimę judėti.

Galiausiai, svarbu vengti nuolatinio kūno „tikrinimo“. Kuo dažniau žmogus stebi savo kvėpavimą, tuo labiau jis gali išsibalansuoti. Dėmesio nukreipimas į kasdienes veiklas, pokalbius ar fizinį judėjimą dažnai natūraliai sumažina simptomus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors nervinė astma dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, yra situacijų, kai gydytojo konsultacija yra būtina. Tai svarbu tiek siekiant atmesti kitas galimas ligas, tiek tam, kad žmogus jaustųsi saugiai ir užtikrintai dėl savo sveikatos.

Pirmą kartą patyrus stiprų dusulį, ypač jei jis atsirado staiga ir be aiškios priežasties, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Tai leidžia įvertinti širdies, plaučių ir kitų organų būklę bei išvengti klaidingų išvadų.

Ypač svarbu nedelsti, jei:

• dusulys stiprėja arba kartojasi vis dažniau,
• atsiranda krūtinės skausmas,
• pasireiškia galvos svaigimas ar alpimo pojūtis,
• mėlynuoja lūpos ar pirštai,
• dusulys atsiranda fizinio krūvio metu ir nepraeina pailsėjus.

Kreiptis į gydytoją taip pat svarbu tada, kai dusulys ima riboti kasdienį gyvenimą: trukdo dirbti, miegoti, sportuoti ar kelia nuolatinę baimę išeiti iš namų. Tokiais atvejais pagalba reikalinga ne tik simptomams įvertinti, bet ir tinkamam gydymo planui sudaryti.

Laiku kreipiantis į specialistus, dažniausiai pavyksta greičiau suprasti simptomų priežastį ir rasti veiksmingą sprendimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie nervinę astmą