Viduriavimas vaikams: kūdikiams, naujagimiams ir dantų dygimo metu

Viduriavimas vaikams, ypač kūdikiams ir naujagimiams, dažnai sukelia didelį tėvų nerimą. Mažų vaikų virškinimo sistema dar nėra visiškai subrendusi, todėl ji jautriau reaguoja į infekcijas, mitybos pokyčius ar kitus dirgiklius. Dėl šios priežasties viduriavimas gali pasireikšti dažniau nei suaugusiesiems ir kartais atrodyti pavojingesnis, nei yra iš tikrųjų.

Viduriavimas vaikams

Viduriavimas vaikams apibrėžiamas kaip dažnesnis nei įprasta ir skystesnis tuštinimasis, trunkantis trumpiau ar ilgiau nei kelias dienas. Svarbu suprasti, kad vaikų išmatų konsistencija labai priklauso nuo amžiaus ir mitybos, todėl tai, kas atrodo kaip viduriavimas suaugusiajam, ne visada yra patologija kūdikiui.

Dažniausios viduriavimo priežastys vaikams yra virusinės infekcijos, ypač rotavirusas ir norovirusas, taip pat bakterinės infekcijos, maisto netoleravimas ar staigūs mitybos pokyčiai. Kūdikiams, ypač maitinamiems krūtimi, išmatos natūraliai būna minkštos ar net skystesnės, todėl svarbu vertinti ne tik išmatų išvaizdą, bet ir vaiko savijautą.

Pagrindinė grėsmė viduriuojant vaikams yra skysčių ir elektrolitų netekimas, kuris gali išsivystyti greičiau nei suaugusiesiems. Todėl net ir lengvi simptomai turėtų būti stebimi atidžiai.

Vaikų gastroenterologas dr. Benjamin Gold pabrėžia:

„Vaikų viduriavimą visada reikia vertinti per vaiko aktyvumą, gėrimą ir šlapinimąsi, o ne vien per išmatų dažnį.“

Viduriavimas naujagimiams

Viduriavimas naujagimiams dažnai kelia didžiausią nerimą, nes pirmosiomis gyvenimo savaitėmis tėvams sunku atskirti, kas yra normalu, o kas – galimas sutrikimas. Svarbu žinoti, kad naujagimių virškinimo sistema dar tik prisitaiko prie maitinimo, todėl jų išmatos gali būti labai minkštos ar net skystos, ypač jei kūdikis maitinamas krūtimi.

Krūtimi maitinamų naujagimių išmatos dažnai būna gelsvos, skystos, su smulkiais gumulėliais ir gali pasitaikyti po kiekvieno maitinimo. Tai savaime nėra viduriavimas, jei kūdikis gerai jaučiasi, aktyviai žinda, šlapinasi pakankamai dažnai ir priauga svorio. Kita vertus, staigus išmatų pokytis, ypač jei jos tampa labai vandeningos, gausios ar nemalonaus kvapo, gali rodyti problemą.

Viduriavimas naujagimiui gali būti susijęs su infekcija, maisto netoleravimu, rečiau – su įgimtais virškinimo sutrikimais. Kadangi naujagimiai labai greitai netenka skysčių, bet koks įtarimas dėl tikro viduriavimo turėtų būti įvertintas gydytojo, ypač jei kūdikis tampa vangus, mažiau šlapinasi ar sunkiau žinda.

Viduriavimas kūdikiams

Kūdikiams, vyresniems nei vienas mėnuo, viduriavimas pasitaiko dažniau ir dažniausiai yra susijęs su virusinėmis infekcijomis, ypač pradėjus lankyti darželį ar turint vyresnių brolių ir seserų. Taip pat viduriavimą gali sukelti mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, pradėjus primaitinimą ar pakeitus pieno mišinį.

Skirtingai nei naujagimiams, kūdikių viduriavimas dažniau pasireiškia kaip staigus tuštinimosi dažnio padidėjimas, labai skystos išmatos ir kartais nemalonus kvapas. Vis dėlto ir šiuo atveju svarbu vertinti ne tik išmatas, bet ir bendrą kūdikio būklę – ar jis geria skysčius, ar nėra vangus, ar šlapinasi įprastai.

Dažniausia komplikacija kūdikiams yra dehidratacija, todėl pagrindinis tėvų tikslas yra užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Daugeliu atvejų lengvas ar vidutinio sunkumo viduriavimas kūdikiams praeina per kelias dienas, tačiau jei simptomai stiprėja arba užsitęsia, būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip pažymi vaikų infekcinių ligų specialistas dr. Paul Offit:

„Dauguma kūdikių viduriavimo atvejų yra virusiniai ir savaime praeinantys, tačiau skysčių balansas visada turi būti pirmoje vietoje.“

Viduriavimas dantų dygimo metu

Dantų dygimas yra laikotarpis, kai daugelis tėvų pastebi įvairius vaiko savijautos pokyčius – nuo padidėjusio irzlumo iki pakitusio miego ar apetito. Dažnai kyla klausimas, ar dantų dygimas gali sukelti ir viduriavimą. Nors pats dantų dygimo procesas nėra tiesioginė viduriavimo priežastis, šie du reiškiniai kartais sutampa.

Dantų dygimo metu vaikai dažniau kiša daiktus į burną, daugiau seilėjasi, o tai gali padidinti sąlytį su mikroorganizmais. Dėl to padidėja lengvų virškinimo sutrikimų ar virusinių infekcijų tikimybė, kurios ir gali sukelti viduriavimą. Be to, kai kuriems vaikams šiuo laikotarpiu pakinta mityba ar sumažėja apetitas, o tai taip pat gali paveikti išmatų konsistenciją.

Svarbu atskirti lengvus, trumpalaikius pokyčius nuo tikro viduriavimo. Jei vaiko išmatos tampa tik šiek tiek minkštesnės, tačiau vaikas išlieka aktyvus, gerai geria skysčius ir šlapinasi įprastai, tai dažniausiai nėra pavojinga. Tačiau jei išmatos tampa labai skystos, jų daugėja, atsiranda karščiavimas, vėmimas ar vaikas tampa vangus, dantų dygimas neturėtų būti laikomas pagrindine priežastimi.

Vaikų ligų gydytojas dr. Anthony Porto pažymi:

„Dantų dygimas gali sutapti su viduriavimu, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip paaiškinimas tikram, stipriam viduriavimui. Tokiais atvejais visada reikia ieškoti kitos priežasties.“

Ką daryti namuose, jei vaikas viduriuoja

Kai vaikas viduriuoja, svarbiausias tėvų tikslas yra užtikrinti vaiko saugumą ir išvengti dehidratacijos. Pirmiausia reikėtų stebėti, ar vaikas noriai geria skysčius. Net jei apetitas sumažėjęs, skysčių vartojimas yra svarbesnis nei maistas. Geriausia siūlyti gerti dažnai, mažais kiekiais, kad skysčiai būtų geriau pasisavinami.

Mityba viduriavimo metu turėtų būti paprasta ir švelni. Jei vaikas jau valgo kietą maistą, galima rinktis lengvai virškinamus patiekalus, o jei jis dar kūdikis – tęsti įprastą maitinimą, jei gydytojas nenurodė kitaip. Svarbu vengti labai saldžių, riebių ar stipriai perdirbtų produktų, nes jie gali sustiprinti viduriavimą.

Taip pat reikėtų sudaryti vaikui galimybę pailsėti. Viduriavimas silpnina organizmą, todėl ramus režimas padeda greičiau atsistatyti. Jei vaikas vartoja vaistus ar papildus, verta atkreipti dėmesį, ar po jų vartojimo simptomai nepasunkėja, ir apie tai pasitarti su gydytoju.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors lengvas viduriavimas vaikams dažnai praeina savaime, yra situacijų, kai delsti nevalia. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 1–2 dienas ir negerėja, ypač jei vaikas yra kūdikis ar naujagimis.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei vaikas tampa vangus, atsisako gerti, rečiau šlapinasi, verkia be ašarų ar atsiranda sausos lūpos. Taip pat pavojingi požymiai yra karščiavimas, kraujas ar gleivės išmatose, nuolatinis vėmimas ar stiprėjantis pilvo skausmas. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali rodyti infekciją ar kitas rimtesnes būkles.

Nauda ir rizikos gydant vaikų viduriavimą namų sąlygomis

Vaikų viduriavimas dažnai gali būti sėkmingai valdomas namuose, jei jis lengvas ir vaiko būklė stabili. Tačiau svarbu suprasti, kur yra riba tarp saugaus stebėjimo ir būtinybės kreiptis į specialistą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie viduriavimą vaikams