Viduriavimas nėštumo metu: pradžioje, pabaigoje ir prieš gimdymą
Viduriavimas nėštumo metu gali kelti nemažai nerimo, ypač jei pasireiškia netikėtai ar kartojasi. Nėštumo laikotarpiu moters organizme vyksta intensyvūs hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali paveikti ir virškinimo sistemą. Dėl to viduriavimas ne visada reiškia infekciją ar pavojų, tačiau kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti, kad organizmui reikia didesnio dėmesio.
- Ar tai dažna? Taip. Viduriavimas nėštumo metu pasitaiko gana dažnai dėl hormoninių pokyčių.
- Ar pavojinga? Dažniausiai – ne, tačiau svarbu stebėti savijautą ir skysčių balansą.
- Kada pasireiškia? Gali atsirasti tiek nėštumo pradžioje, tiek pabaigoje ar prieš gimdymą.
- Kada sunerimti? Jei viduriavimas užsitęsia, atsiranda karščiavimas, stiprus silpnumas ar skausmas.
- Ką daryti pirmiausia? Gerti pakankamai skysčių ir vengti dirginančio maisto.
Viduriavimas nėštumo metu
Viduriavimas nėštumo metu dažniausiai yra susijęs su hormoniniais pokyčiais, ypač progesterono ir estrogenų svyravimais, kurie veikia žarnyno veiklą. Kai kurioms moterims šie pokyčiai lėtina virškinimą, kitoms – priešingai, skatina dažnesnį tuštinimąsi.
Be hormonų, įtakos gali turėti ir mitybos pokyčiai, prenatalinių vitaminų vartojimas, padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams ar net emocinis stresas. Nėštumo metu virškinimo sistema tampa jautresnė, todėl net anksčiau gerai toleruotas maistas gali sukelti nemalonius simptomus.
Daugeliu atvejų trumpalaikis viduriavimas nėra pavojingas nei moteriai, nei vaisiui. Tačiau svarbiausia rizika nėštumo metu yra dehidratacija, todėl net ir lengvi simptomai neturėtų būti visiškai ignoruojami.
Akušerė-ginekologė dr. Sharon Rubin pabrėžia:
„Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį simptomą, bet ir į bendrą moters savijautą bei skysčių balansą.“
Viduriavimas nėštumo pradžioje
Viduriavimas nėštumo pradžioje dažniausiai pasireiškia pirmojo trimestro metu, kai organizmas sparčiai prisitaiko prie naujų hormoninių sąlygų. Staigus hormonų, ypač progesterono ir estrogenų, padidėjimas gali paveikti žarnyno judrumą ir sukelti dažnesnį ar skystesnį tuštinimąsi. Kai kurioms moterims tai būna trumpalaikis ir praeinantis reiškinys.
Šiuo laikotarpiu viduriavimą taip pat gali lemti mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, pradėjus vartoti prenatalinius vitaminus, geležies preparatus ar pakeitus mitybą dėl pykinimo. Padidėjęs jautrumas kvapams ir maistui taip pat gali dirginti virškinimo sistemą. Be to, nėštumo pradžioje neretai pasireiškia emocinis stresas, kuris kai kurioms moterims tiesiogiai veikia žarnyno veiklą.
Dažniausiai trumpalaikis viduriavimas nėštumo pradžioje nėra pavojingas. Vis dėlto svarbu stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių, tokių kaip burnos džiūvimas, galvos svaigimas ar sumažėjęs šlapinimasis. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei kelias dienas arba jį lydi karščiavimas, pilvo skausmas ar kraujas išmatose, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Viduriavimas nėštumo pabaigoje
Viduriavimas nėštumo pabaigoje, ypač trečiajame trimestre, dažnai siejamas su organizmo pasiruošimu gimdymui. Artėjant gimdymo laikui, organizme didėja prostaglandinų kiekis – šios medžiagos padeda gimdos kakleliui minkštėti, tačiau kartu gali skatinti ir žarnyno veiklą.
Be hormoninių veiksnių, nėštumo pabaigoje virškinimą gali paveikti ir padidėjusi gimda, spaudžianti vidaus organus. Dėl to keičiasi žarnyno judesiai, o kai kurios moterys pastebi dažnesnį tuštinimąsi ar viduriavimą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad šiuo laikotarpiu moters organizmas yra jautresnis infekcijoms ir apsinuodijimams maistu.
Nors trumpalaikis viduriavimas nėštumo pabaigoje dažnai nėra pavojingas, jis neturėtų būti ignoruojamas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu atsiranda reguliarūs pilvo skausmai, sąrėmių pojūtis, nugaros maudimas ar bendras silpnumas, nes tai gali rodyti artėjantį gimdymą arba kitas būkles, kurioms reikalinga medicininė priežiūra.
Akušerė-ginekologė dr. Christine Greves pažymi:
„Trečiąjį trimestrą pasireiškiantis viduriavimas dažnai būna nekenksmingas, tačiau nėščioji neturėtų ignoruoti simptomų, jei jie stiprėja ar keičiasi.“
Ką galima daryti namuose, jei viduriuojama nėštumo metu
Viduriuojant nėštumo metu svarbiausia yra nepakenkti nei sau, nei vaisiui, todėl namų priemonės turėtų būti taikomos atsargiai ir apgalvotai. Pirmasis žingsnis visais atvejais – užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Dažnas, bet nedideliais gurkšniais geriamas vanduo, silpna arbata ar rehidratacijos tirpalai padeda išvengti dehidratacijos, kuri nėštumo metu yra ypač nepageidaujama.
Mityba turėtų būti kuo paprastesnė ir švelnesnė virškinimo sistemai. Jei apetitas sumažėjęs, galima trumpam apsiriboti skysčiais, o savijautai pagerėjus – palaipsniui grįžti prie lengvo maisto. Riebūs, aštrūs ar labai saldūs patiekalai gali dar labiau sudirginti žarnyną, todėl jų geriau vengti.
Taip pat svarbus poilsis. Nėštumo metu organizmas greičiau pavargsta, o viduriavimas dar labiau silpnina. Ramus režimas ir streso vengimas gali padėti greičiau atkurti normalią žarnyno veiklą. Jei vartojami prenataliniai vitaminai ar papildai, verta atkreipti dėmesį, ar būtent po jų vartojimo simptomai nepasunkėja, ir apie tai pasitarti su gydytoju.
Svarbu nepamiršti, kad ne visos „liaudiškos“ priemonės tinka nėštumo metu. Prieš vartojant žoleles, papildus ar vaistus nuo viduriavimo, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, net jei priemonė atrodo natūrali ar anksčiau buvo gerai toleruojama.
Viduriavimas prieš gimdymą
Viduriavimas prieš gimdymą daugeliui nėščiųjų gali pasirodyti netikėtas, tačiau jis dažnai yra natūralaus organizmo pasiruošimo gimdymui dalis. Likus kelioms dienoms ar net valandoms iki gimdymo, organizmas pradeda „apsivalymo“ procesą. Didėjantis prostaglandinų kiekis padeda ne tik gimdos kaklelio brendimui ir sąrėmių pradžiai, bet ir aktyvina žarnyno veiklą.
Tokiu laikotarpiu viduriavimas paprastai būna trumpalaikis ir gali pasireikšti kartu su kitais artėjančio gimdymo požymiais, tokiais kaip pilvo tempimas, nugaros maudimas, gleivių kamščio pasišalinimas ar dažnesni, nereguliarūs sąrėmiai. Daugelis moterų pastebi, kad po šio etapo organizmas tarsi „atsipalaiduoja“ ir ruošiasi gimdymui.
Vis dėlto svarbu atskirti natūralų pasiruošimą gimdymui nuo būklių, kurios gali būti pavojingos. Jei viduriavimas yra labai intensyvus, lydimas stipraus pilvo skausmo, karščiavimo, vėmimo ar bendro silpnumo, tai gali rodyti infekciją ar kitas komplikacijas, nesusijusias su gimdymu.
Akušerė-ginekologė dr. Mary Jane Minkin pabrėžia:
„Viduriavimas prieš gimdymą dažnai yra normalus reiškinys, tačiau bet koks stiprus ar neįprastas simptomas turėtų būti aptartas su gydytoju.“
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors viduriavimas nėštumo metu dažnai būna nepavojingas, yra situacijų, kai medicininė pagalba yra būtina. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1–2 dienas ir negerėja, ypač jei kartu sunku išlaikyti pakankamą skysčių kiekį.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti, jei atsiranda dehidratacijos požymių, tokių kaip stiprus troškulys, sumažėjęs šlapinimasis, galvos svaigimas ar silpnumas. Taip pat pavojingi signalai yra karščiavimas, kraujas ar gleivės išmatose, stiprūs pilvo skausmai, nuolatinis vėmimas ar skausmingi, reguliarūs sąrėmiai prieš numatytą gimdymo laiką.
Jei kyla abejonių, geriau pasitarti su gydytoju ar akušere anksčiau, nei laukti, kol simptomai sustiprės.
Nauda ir rizikos, susijusios su viduriavimu nėštumo metu
Viduriavimas nėštumo metu ne visada yra neigiamas reiškinys. Kai kuriais atvejais jis atspindi natūralius organizmo procesus, ypač nėštumo pabaigoje ar prieš gimdymą. Vis dėlto svarbu suprasti, kada tai yra normali reakcija, o kada – galimos rizikos ženklas.
Galima nauda ir natūralūs procesai
- Organizmo pasiruošimas gimdymui nėštumo pabaigoje.
- Trumpalaikė reakcija į hormoninius pokyčius.
- Natūralus virškinimo sistemos prisitaikymas.
Galimos rizikos ir pavojai
- Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas.
- Infekcijos ar apsinuodijimo maistu rizika.
- Bendros savijautos pablogėjimas.
- Priešlaikinio gimdymo rizika kai kuriais atvejais.

