Apalpimas ir kolapsas yra simptomai, kurie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir gali būti skirtingai pavojingi, priklausomai nuo jų priežasties. Apalpimas (sinkopė) – tai trumpalaikis sąmonės praradimas, kuris atsiranda dėl laikino kraujo tiekimo trūkumo smegenims. Kolapsas, kita vertus, gali būti bendras terminas, apimantis tiek apalpimą, tiek kitus sunkesnius fiziologinius sutrikimus, kai žmogus praranda pusiausvyrą ir gali nukristi. Šie simptomai dažnai rodo, kad organizmui trūksta deguonies arba yra sutrikusi kraujotaka.
- Kas tai? – Apalpimas (sinkopė) – tai trumpalaikis sąmonės praradimas, kai smegenims trūksta kraujo tiekimo, kolapsas – tai pusiausvyros praradimas ir kritimas dėl kraujotakos sutrikimų.
- Kada pasireiškia? – Apalpimas gali atsirasti dėl staigaus kraujospūdžio sumažėjimo, dehidratacijos, širdies ligų ar emocinio streso. Kolapsas gali atsirasti dėl per didelio karščio, kraujo netekimo ar psichologinių veiksnių.
- Simptomai? – Apalpimas gali prasidėti galvos svaigimu, pykinimu, šaltkrėčiu, silpnumu. Kolapsas dažnai pasireiškia staigiu kritimu ir sąmonės praradimu.
- Pirmoji pagalba? – Jei žmogus apalpo, padėkite jį atsigulti, pakelkite kojas ir užtikrinkite, kad kvėpavimo takai būtų laisvi. Jei simptomai nesibaigia, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei apalpimas pasikartoja, žmogus nepajuda arba yra ilgalaikio silpnumo, būtina kreiptis į gydytoją dėl tolesnių tyrimų ir gydymo.
Apalpimo ir kolapso priežastys
Apalpimas ir kolapsas gali būti sukelti įvairių fiziologinių ir emocinių veiksnių. Priežastys gali svyruoti nuo laikino kraujospūdžio sumažėjimo iki rimtų širdies ligų, todėl labai svarbu nustatyti tikslią priežastį, kad būtų galima suteikti tinkamą gydymą. Šios būklės gali atsirasti staiga ir be įspėjimo, todėl būtina atidžiai stebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją, jei jie pasikartoja.
Kardiologinės priežastys
Apalpimas gali atsirasti dėl įvairių širdies susijusių problemų. Viena iš dažniausių priežasčių – staigus kraujospūdžio sumažėjimas. Tai gali atsitikti dėl greito pozos pasikeitimo, kai žmogus staiga atsistoja po ilgo sėdėjimo. Tuo metu kraujas nesugeba greitai pasiekti smegenų, ir žmogus gali apalpti.
Taip pat apalpimas gali būti susijęs su širdies ligomis, tokiomis kaip širdies ritmo sutrikimai. Bradikardija (per lėtas širdies ritmas) arba tachikardija (per greitas širdies ritmas) gali sukelti kraujotakos sutrikimus, o tai savo ruožtu gali sukelti apalpimą. Be to, kraujotakos problemos, tokios kaip arterinė hipertenzija (aukštas kraujospūdis) arba aterosklerozė (kraujagyslių susiaurėjimas), gali sumažinti kraujo tekėjimą į smegenis ir sukelti apalpimą.
Neurologinės priežastys
Apalpimą gali sukelti ir smegenų kraujotakos sutrikimai, kurie neleidžia pakankamai deguonies pasiekti smegenis. Tai gali atsirasti dėl kraujagyslių užsikimšimo arba net mikrostroko, kai kraujotaka smegenyse laikinai sustoja.
Kita dažna priežastis – vagalinis reaktyvumas, kai nervų sistema per daug reaguoja į tam tikras situacijas, tokias kaip stresas, skausmas ar staigus kūno padėties pasikeitimas. Tai gali sukelti širdies ritmo sumažėjimą ir sukelti apalpimą.
Psichologinės priežastys
Stresas ir nerimas taip pat gali būti apalpimo priežastys. Intensyvus psichologinis stresas, nerimas arba panika gali sukelti kraujospūdžio svyravimus ir apalpimą. Tai dažnai pasitaiko prieš svarbius įvykius, tokius kaip egzaminai ar didelės gyvenimo situacijos.
Karščio smūgis taip pat gali sukelti kolapsą. Per didelis kūno karštis ir dehidratacija, ypač karštą vasaros dieną ar ilgai dirbant fizinį darbą be pakankamo skysčių vartojimo, gali sukelti staigų silpnumą ir kritimą.
Kiti veiksniai
Dehidratacija – tai viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių apalpimą. Skysčių trūkumas organizme gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą, galvos svaigimą ir apalpimą.
Kraujotakos sutrikimai dėl kraujo netekimo: Pavyzdžiui, didelis kraujo netekimas dėl traumų ar vidinių kraujavimų gali sumažinti kraujo apytaką ir sukelti apalpimą arba kolapsą.
Apalpimo ir kolapso tipai
Apalpimas ir kolapsas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, ir šios būklės gali būti skirtingos, priklausomai nuo priežasties, kuri jas sukelia. Žemiau pateikiami dažniausi apalpimo ir kolapso tipai, kuriuos svarbu atskirti norint nustatyti tinkamą gydymą ir priežastis.
Ortostatinė hipotenzija
Ortostatinė hipotenzija atsiranda, kai kraujospūdis staiga sumažėja, kai žmogus staiga atsistoja iš gulimos ar sėdimos padėties. Tai sukelia kraujo tekėjimo sutrikimus, dėl kurių smegenys trumpam negauna pakankamai deguonies. Ši būklė dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms arba žmonėms, kurie vartoja tam tikrus vaistus, pvz., diuretikus, beta blokatorius ar vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.
Simptomai:
- Galvos svaigimas arba silpnumas atsistojus.
- Pykinimas.
- Jei kraujospūdis ir kraujotaka neatsistato laiku, gali pasireikšti apalpimas.
Vagalinis apalpimas (vagalinis sinkopė)
Vagalinis apalpimas atsiranda dėl per didelio nervų sistemos atsako į tam tikras situacijas, kaip skausmas, stresas ar emocinė įtampa. Ši būklė sukelia laikiną širdies ritmo sumažėjimą ir kraujospūdžio kritimą, dėl ko smegenys trumpam negauna pakankamai kraujo ir žmogus apalpo.
Simptomai:
- Staigus galvos svaigimas.
- Pykinimas ir šaltkrėtis.
- Silpnumas ir galimybė apalpti, dažnai po streso ar skausmo.
Kardiogeninis apalpimas
Kardiogeninis apalpimas yra susijęs su širdies ligomis, kai širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo. Tai gali būti susiję su širdies ritmo sutrikimais, širdies vožtuvų problemomis arba širdies nepakankamumu. Tokiu atveju kraujas nesugeba pasiekti smegenų ir kitų kūno dalių, todėl gali įvykti apalpimas.
Simptomai:
- Neįprastas širdies plakimas (aritmija).
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Krūtinės skausmas ir galvos svaigimas.
Neurologinis apalpimas
Neurologinis apalpimas gali atsirasti dėl smegenų kraujotakos sutrikimų, tokių kaip trumpalaikis smegenų kraujotakos išnykimas (TIA) arba insultas. Dažnai tai susiję su kraujagyslių problemomis, kurios sumažina kraujo tiekimą į smegenis.
Simptomai:
- Galvos skausmas ir stiprus galvos svaigimas.
- Regos sutrikimai (dviguba rega arba apakimas).
- Neįprasti pojūčiai kūno dalyse, pavyzdžiui, silpnumas vienoje kūno pusėje.
Karščio smūgis ir dehidratacija
Karščio smūgis atsiranda, kai kūnas negali susidoroti su per dideliu karščiu ir drėgmės trūkumu. Dėl per didelio kūno temperatūros padidėjimo, kraujotaka sutrinka ir smegenys negauna pakankamai kraujo. Dehidratacija, kai organizmui trūksta skysčių, taip pat gali sukelti apalpimą ir kolapsą.
Simptomai:
- Galvos svaigimas ir pykinimas.
- Karščio jausmas, oda tampa raudona ir sausa.
- Silpnumas ir galimybė apalpti dėl kraujotakos sutrikimų.
Psichogeninis apalpimas
Psichogeninis apalpimas dažnai atsiranda dėl emocinio streso ar nerimo. Tokiu atveju, stiprus jaudulys ar panikos priepuolis gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą ir apalpimą. Ši būklė yra daugiau psichologinio pobūdžio, tačiau ji gali turėti fizinių pasekmių, kaip ir kiti apalpimo tipai.
Simptomai:
- Staigus nuovargis, galvos svaigimas ir šaltkrėtis.
- Pykinimas ir silpnumas.
- Galvos ir širdies skausmai, susiję su streso ar nerimo laikotarpiais.
Pirmoji pagalba apalpimo ir kolapso atvejais
Apalpimas ir kolapsas yra situacijos, kurios reikalauja greitos ir teisingos reakcijos. Suteikus tinkamą pirmąją pagalbą, galima užtikrinti, kad žmogus gautų reikiamą pagalbą, kol atvyks medikai arba kol žmogus atsigaus. Svarbu žinoti, kaip reaguoti į šias situacijas, kad būtų užtikrinta saugi ir veiksminga pagalba.
Pirmoji pagalba apalpimo atveju
Jei žmogus apalpo, pirmas žingsnis – padėti jam atsigulti. Tai padeda kraujui geriau tekėti į smegenis ir sumažina riziką, kad žmogus patirs kritimą. Taip pat svarbu pakelti žmogaus kojas maždaug 30 cm aukštyn, nes tai padeda pagerinti kraujo tekėjimą į smegenis ir gali padėti greičiau atkurti sąmonę.
Sekantis žingsnis – patikrinti, ar žmogus kvėpuoja. Jei jis nekvėpuoja, reikia pradėti gaivinimą. Tai turi būti daroma nedelsiant, o tuo pačiu būtina kviesti greitąją pagalbą.
Svarbu stebėti žmogaus būklę ir laukti, kol jis atsigaus. Jei žmogus neprabunda per kelias minutes, būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Pirmoji pagalba kolapso atveju
Jei žmogus patiria kolapsą, taip pat pirmas žingsnis yra padėti jam atsigulti ant lygaus paviršiaus ir užtikrinti, kad kvėpavimo takai būtų atviri. Jeigu žmogus neatsigavo, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Patikrinkite, ar žmogus kvėpuoja ir ar jaučiasi pulsas. Jei nėra pulso arba kvėpavimo, reikia pradėti gaivinimą ir skubiai kviečiant medikus.
Jei žmogus pradeda atsigaudinėti, leiskite jam atsistoti lėtai ir laikykite jį ramų. Stebėkite, kad simptomai nepasikartotų, ir įsitikinkite, kad žmogus gauna tinkamą medicininę pagalbą.
Ką daryti, jei apalpimas pasikartoja
Jei apalpimas arba kolapsas pasikartoja, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali rodyti rimtas sveikatos problemas, kurios reikalauja tolesnio gydymo ir tyrimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
| Situacija | Rekomenduojama veiksmai |
|---|---|
| Pasikartojantis apalpimas arba kolapsas | Jei apalpimas ar kolapsas pasikartoja kelis kartus be aiškios priežasties, būtina atlikti išsamius tyrimus ir kreiptis į gydytoją. |
| Ilgesnis sąmonės netekimas | Jei žmogus neprabunda per kelias minutes, tai gali rodyti rimtas problemas, tokias kaip širdies sustojimas ar smegenų kraujotakos sutrikimai. |
| Kolapsas su krūtinės skausmu, dusuliu ar galvos skausmu | Šie simptomai gali rodyti širdies priepuolį, insultą ar kitą pavojingą būklę, reikalaujančią skubios medicininės pagalbos. |
| Po traumos ar kritimo atsiradęs apalpimas | Jei apalpimas atsirado po traumos ar avarijos, būtina atlikti tyrimus, kad būtų išvengta smegenų sukrėtimo ar kitų rimtų sužeidimų. |
| Esant žinomoms sveikatos problemoms (širdies ligos, diabetas, kraujospūdžio sutrikimai) | Jei turite šias problemas ir patiriate apalpimą ar kolapsą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti išsamią apžvalgą. |
Diagnozės nustatymo metodai
Norint nustatyti apalpimo ir kolapso priežastį, svarbu atlikti įvairius tyrimus ir testus, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti, kas sukėlė šią būklę. Skirtingi tyrimo metodai padeda įvertinti kraujotakos, širdies ir smegenų funkcijas, taip pat nustatyti, ar apalpimas ar kolapsas buvo susijęs su rimtomis sveikatos problemomis. Žemiau pateikiami dažniausi diagnozavimo metodai:
1. Fizinė apžiūra ir anamnezė
Pirmasis žingsnis diagnozuojant apalpimą arba kolapsą – išsamus paciento pokalbis ir fizinė apžiūra. Gydytojas klausia apie apalpimo epizodų dažnumą, trukmę, išankstinius simptomus (pvz., galvos svaigimą, pykinimą) ir esamus sveikatos sutrikimus. Gydytojas taip pat atlieka fizinę apžiūrą, norėdamas įvertinti kraujospūdį, širdies ritmą ir kvėpavimo funkciją.
2. Kraujospūdžio matavimai
Kraujospūdžio matavimas – svarbus tyrimas, siekiant nustatyti, ar apalpimas buvo susijęs su kraujospūdžio sumažėjimu. Staigus kraujospūdžio sumažėjimas (ypač po atsistojimo) gali sukelti ortostatinį apalpimą. Gydytojas gali patikrinti kraujospūdį tiek gulimoje, tiek stovinčioje pozicijoje, kad įvertintų kraujospūdžio reakciją į kūno padėties pasikeitimą.
3. EKG (elektrokardiograma)
Elektrokardiograma (EKG) yra vienas svarbiausių tyrimų, siekiant nustatyti, ar apalpimas yra susijęs su širdies ritmo sutrikimais, tokiomis kaip bradikardija (per lėtas širdies ritmas) arba tachikardija (per greitas širdies ritmas). EKG padeda nustatyti širdies elektrinę veiklą ir gali parodyti, ar apalpimas buvo susijęs su širdies problemomis.
4. Echokardiograma (širdies ultragarsas)
Echokardiograma yra širdies tyrimas, naudojant ultragarsą, kuris leidžia gydytojui įvertinti širdies struktūrą ir funkciją. Šis tyrimas gali padėti nustatyti širdies vožtuvų problemas, širdies raumens silpnumą ar kitus kraujotakos sutrikimus, kurie gali sukelti apalpimą. Echokardiograma taip pat padeda įvertinti širdies struktūrą ir kraujo tekėjimą per vožtuvus, kad būtų galima nustatyti, ar tai yra apalpimo priežastis.
5. Kraujotakos tyrimai
Kraujotakos tyrimai, tokie kaip Doplerio ultragarsas arba kraujagyslių angiografija, gali būti naudojami, norint įvertinti kraujagyslių būklę ir kraujotakos sutrikimus. Jei apalpimas buvo susijęs su kraujagyslių problemomis, šie tyrimai padeda nustatyti, ar yra susiaurėjusių kraujagyslių, kurios gali riboti kraujo tiekimą į smegenis.
6. Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai gali būti atlikti norint patikrinti, ar apalpimas nėra susijęs su kitomis būklėmis, tokiomis kaip anemija (kraujo netekimas ar mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis), elektrolitų disbalansas (pvz., kalio ar natrio trūkumas), ar netinkama inkstų funkcija. Kraujo tyrimai taip pat gali padėti nustatyti uždegimą ar infekciją, galinčią sukelti kraujospūdžio svyravimus.
7. Neurokognityviniai tyrimai
Jei įtariama, kad apalpimas susijęs su neurologiniais sutrikimais, gydytojas gali rekomenduoti kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad patikrintų smegenų struktūrą ir įvertintų galimus kraujotakos sutrikimus arba galvos smegenų pažeidimus. Šie tyrimai gali padėti diagnozuoti insultą, kraujavimą smegenyse ar kitas neurologines problemas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kas sukelia apalpimą ir kolapsą?
Kaip atpažinti apalpimą?
Ką daryti, jei žmogus apalpo?
Ar apalpimas visada yra pavojingas?
Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl apalpimo?
Kiti straipsniai
