Arterinė hipertenzija: laipsniai, simptomai, gydymas ir širdies ligų prevencija

Arterinė hipertenzija – tai viena dažniausių lėtinių būklių, su kuria susiduria tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Nors pats pavadinimas skamba grėsmingai, didžiausia problema slypi ne jame, o tame, kad liga ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Dėl šios priežasties padidėjęs kraujospūdis dažnai nustatomas jau tada, kai organizme būna prasidėję negrįžtami pokyčiai.

Kas yra arterinė hipertenzija?

Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai kraujospūdis arterijose ilgą laiką išlieka per aukštas. Paprastai laikoma, kad normalus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Kai šie rodmenys nuolat viršija 140/90 mmHg, diagnozuojama hipertenzija.

Svarbu suprasti, kad vienkartinis kraujospūdžio pakilimas, pavyzdžiui, patyrus stresą ar fizinį krūvį, dar nereiškia ligos. Hipertenzija nustatoma tada, kai padidėję rodmenys kartojasi ir išlieka ilgą laiką.

Kardiologai dažnai pabrėžia, kad pagrindinis šios ligos pavojus – jos „tylumas“.

„Didelė dalis pacientų nejaučia jokių simptomų, tačiau aukštas kraujospūdis tuo metu jau žaloja kraujagysles ir širdį“, – pažymi gydytojas kardiologas.

Būtent todėl reguliarus kraujospūdžio matavimas yra vienas paprasčiausių, bet kartu ir svarbiausių būdų laiku pastebėti problemą.

Arterinės hipertenzijos laipsniai

Arterinė hipertenzija nėra vienalytė būklė – ji skirstoma į laipsnius, atsižvelgiant į tai, kiek yra padidėjęs kraujospūdis. Šis skirstymas padeda gydytojams įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.

Svarbu pabrėžti, kad kuo aukštesnis hipertenzijos laipsnis, tuo didesnė tikimybė, jog ilgainiui bus pažeista širdis, smegenys, inkstai ar kraujagyslės – net jei žmogus nejaučia jokių simptomų.

Arterinės hipertenzijos gydymas: kaip kontroliuojamas kraujospūdis

Arterinės hipertenzijos gydymo tikslas nėra vien tik „sumažinti skaičius“ kraujospūdžio matuoklyje. Pagrindinis siekis – ilgalaikė širdies, smegenų, inkstų ir kraujagyslių apsauga, sumažinant infarkto, insulto ir kitų komplikacijų riziką. Gydymas visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į hipertenzijos laipsnį, gretutines ligas ir bendrą žmogaus rizikos profilį.

Gyvensenos pokyčiai – gydymo pagrindas

Net ir tais atvejais, kai prireikia vaistų, gydymas visada pradedamas nuo gyvensenos korekcijų. Sumažintas druskos vartojimas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir streso valdymas gali reikšmingai sumažinti kraujospūdį. Kai kuriems žmonėms, ypač esant 1 laipsnio hipertenzijai, vien šių priemonių gali pakakti, kad spaudimas grįžtų į tikslines ribas.

Svarbu suprasti, kad tai nėra trumpalaikės rekomendacijos. Gyvensenos pokyčiai veikia tik tada, kai tampa kasdieniais įpročiais, o ne laikina pastanga.

„Pacientai dažnai nuvertina gyvenimo būdo pokyčius, tačiau klinikinėje praktikoje matome, kad jie gali būti tokie pat svarbūs kaip ir vaistai“, – pažymi kardiologas Andrew Collins.

Kada reikalingi vaistai?

Vaistinis gydymas skiriamas tada, kai:

• kraujospūdis išlieka padidėjęs nepaisant gyvensenos pokyčių;
• nustatomas 2 ar 3 laipsnio hipertenzijos laipsnis;
• žmogus jau turi širdies, inkstų ar kitų kraujagyslių pažeidimų.

Šiuolaikinėje medicinoje naudojamos kelios pagrindinės vaistų grupės, kurios mažina kraujospūdį skirtingais mechanizmais. Dažnai skiriami ne vienas, o keli vaistai mažesnėmis dozėmis, nes toks derinys leidžia pasiekti geresnį efektą ir sumažinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

Kodėl svarbus reguliarumas?

Hipertenzijos gydymas yra ilgalaikis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Vaistus būtina vartoti kasdien, net jei savijauta gera ir kraujospūdis normalizavosi. Nutraukus gydymą savavališkai, kraujospūdis dažniausiai vėl pakyla, o komplikacijų rizika išlieka.

„Didžiausia klaida – nustoti vartoti vaistus vien todėl, kad kraujospūdis tapo normalus. Tai reiškia, kad gydymas veikia, o ne kad liga išnyko“, – pabrėžia vidaus ligų gydytojas Daniel Foster.

Arterinė hipertenzija ir širdies ligų prevencija

Ilgą laiką nekontroliuojama arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Padidėjęs kraujospūdis nuolat apkrauna širdį ir pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl didėja tikimybė išsivystyti miokardo infarktui, insultui, širdies nepakankamumui ar periferinių kraujagyslių ligoms. Dėl šios priežasties kraujospūdžio kontrolė laikoma ne gydymu „čia ir dabar“, o ilgalaike investicija į sveikatą.

Širdies ligų prevencija prasideda nuo paprasto, bet esminio dalyko – kraujospūdžio palaikymo tikslinėse ribose. Daugumai žmonių siekiama, kad jis neviršytų 130–140/80–90 mmHg, tačiau tikslai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir gretutinių ligų.

„Kiekvienas sumažintas kraujospūdžio milimetras turi reikšmę – net nedidelis pagerėjimas ženkliai sumažina infarkto ir insulto riziką“, – teigia kardiologas Thomas Reynolds.

Kas padeda apsaugoti širdį kasdien?

Svarbiausi prevencijos veiksniai dažnai sutampa su hipertenzijos gydymo principais. Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių ir nesočiųjų riebalų, padeda mažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių elastingumą. Ne mažiau svarbu mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą ir skirti dėmesio kokybiškam miegui.

Streso valdymas taip pat atlieka reikšmingą vaidmenį. Ilgalaikis psichologinis stresas gali palaikyti padidėjusį kraujospūdį net ir vartojant vaistus, todėl atsipalaidavimo technikos, poilsis ir darbo–poilsio balansas tampa svarbia prevencijos dalimi.

Reguliarūs patikrinimai – prevencijos dalis

Net ir gerai kontroliuojant kraujospūdį, rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti kraujo tyrimus, įvertinti inkstų funkciją ir širdies būklę. Tai leidžia laiku pastebėti galimus pokyčius ir koreguoti gydymą dar prieš atsirandant rimtoms komplikacijoms.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)