Kardijos achalazija: ligos mechanizmas, simptomai ir terapija

Kardijos achalazija – tai reta, tačiau gyvenimo kokybę stipriai veikianti stemplės motorikos liga, dėl kurios maistas sunkiai patenka į skrandį. Daugelis žmonių ilgai nejaučia aiškių simptomų arba juos priskiria paprastam refliuksui, todėl diagnozė dažnai uždelsiama. Laiku atpažinus ligą ir pasirinkus tinkamą gydymą galima pasiekti labai gerų rezultatų – nuo sklandesnio rijimo iki žymiai geresnio miego ir kasdienės savijautos.

Kas yra kardijos achalazija?

Kardijos achalazija yra reta, bet sunki lėtinė stemplės motorikos liga, kai apatinis stemplės sfinkteris (LES) neatsipalaiduoja taip, kaip turėtų. Dėl to maistas stringa stemplėje, o rijimas tampa sunkus ir nemalonus. Tai nėra psichologinė ar laikina problema – tai struktūrinis nervų pažeidimas, trikdantis stemplės gebėjimą judėti ritmingai.

Liga dažniausiai prasideda pamažu: pirmiausia kartais sunku nuryti kietą maistą, vėliau atsiranda spaudimas krūtinėje, rūgšties pojūtis, naktiniai atpylimai. Negydoma achalazija progresuoja metų metus, todėl ankstyva diagnostika yra labai svarbi.

Pasaulyje ši liga pasitaiko maždaug 1–3 žmonėms iš 100 000 per metus, tačiau dažnai diagnozuojama per vėlai dėl neryškių pradinių simptomų.

Ligos mechanizmas: kas vyksta stemplėje?

Achalazija vystosi dėl to, kad žūva stemplės sienelėje esantys nerviniai rezginiai, atsakingi už peristaltiką ir raumenų atsipalaidavimą. Mokslas vis dar ieško tikslios priežasties, tačiau žinomi pagrindiniai patologiniai procesai.

Stemplės nervų pažeidimas

Stemplės sienelėje esantys nervai koordinuoja judesių seką, kuria maistas keliauja žemyn. Achalazijos metu šie neuronai pamažu nyksta. Dėl to sutrinka kontrakcijų raida ir stemplė praranda gebėjimą stumti maistą.

Kai kurie mokslininkai mano, kad tam gali turėti įtakos autoimuniniai procesai arba virusinės infekcijos, tačiau tikslaus mechanizmo dar nepavyko nustatyti.

LES atsipalaidavimo sutrikimas

Normaliam rijimui būtina, kad apatinis stemplės sfinkteris laiku ir visiškai atsipalaiduotų. Achalazijos metu sfinkteris išlieka pernelyg įtemptas.

Dėl to:

• maistas neįeina į skrandį
• stemplė pildosi ir plečiasi
• atsiranda spaudimas krūtinėje

Prarasta stemplės peristaltika

Stemplė įgauna būdingą „vamzdžio be judesio“ formą. Maistas kaupiasi, fermentuojasi, gali sukelti dirginimą, nemalonų kvapą, regurgitaciją naktį. Būtent tai dažnai skatina žmones kreiptis į gydytoją.

Pagrindiniai simptomai

Kardijos achalazijos simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui. Iš pradžių tai gali būti tik lengvas diskomfortas ryjant, tačiau laikui bėgant požymiai stiprėja ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Svarbu pabrėžti, kad simptomų intensyvumas ne visada atspindi ligos stadiją – kai kuriems žmonėms jie būna labai ryškūs nuo pat pradžių, o kiti ilgą laiką jaučia tik nedidelius pakitimus.

Rijimo sunkumas (disfagija)

Tai pagrindinis ir dažniausiai pasitaikantis achalazijos simptomas. Iš pradžių sunkiau nuryti kietą maistą, tačiau ilgainiui problemų kyla ir su skysčiais. Žmonės dažnai apibūdina šį pojūtį kaip maisto „užstrigimą“ krūtinės viduryje. Kartais padeda vanduo, lėtesnis valgymas ar vertikali kūno padėtis, tačiau tai tik laikinas palengvėjimas.

Krūtinės skausmas arba spaudimas

Achalazija gali sukelti ne tik rijimo sutrikimus, bet ir skausmą krūtinėje. Jis gali būti spaudžiantis, deginantis ar pulsuojantis. Dėl savo pobūdžio jis neretai panašus į širdies kilmės skausmus, todėl sukelia nerimą ir priverčia manyti, kad problema slypi širdyje. Skausmas atsiranda dėl stemplėje besikaupiančio maisto ir padidėjusio slėgio.

Atpylimai, ypač naktį

Kai maistas negali nusileisti į skrandį, jis lieka stemplėje ir gali pakilti atgal, sukelti rūgštumo pojūtį burnoje ar nemalonų atsirūgimą. Naktimis tai ypač vargina – gulint horizontaliai maistas gali patekti į gerklę arba kvėpavimo takus, sukeldamas kosulį ir net dusulio epizodus.

Šis simptomas yra vienas iš labiausiai trikdančių, nes ne tik blogina miegą, bet ir didina aspiracijos riziką.

Svorio kritimas

Dėl rijimo sunkumų ir diskomforto valgant pacientai dažnai ima vengti didesnių porcijų ar tam tikrų produktų. Laikui bėgant sumažėja suvartojamo maisto kiekis, o tai lemia nevalingą svorio kritimą. Tai nėra metabolizmo pokytis – kūnas paprasčiausiai gauna mažiau energijos, nei reikia.

Nuovargis ir bendras silpnumas

Kai maistas sunkiai patenka į skrandį, organizmui tampa sunkiau gauti pakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų. Dėl to gali atsirasti:

• sumažėjęs energijos lygis
• koncentracijos sunkumai
• bendras silpnumas

Neretai žmonės šiuos simptomus priskiria stresui ar darbo krūviui, kol galiausiai supranta, kad problemos šaltinis – rijimo sutrikimas.

Galimos komplikacijos

Negydoma achalazija ilgainiui gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų:

• stemplės išsiplėtimas iki „vamzdžio“ formos
• lėtinis stemplės uždegimas
• maisto aspiracija į plaučius
• padidėjusi tam tikrų stemplės vėžio formų rizika

Dėl šių priežasčių svarbu kreiptis į gydytoją vos pajutus pirmuosius simptomus ir neatidėlioti diagnostikos.

Diagnostika

Achalazijos diagnostika reikalauja kelių tikslinių tyrimų, nes liga dažnai slepiasi po kitais stemplės ar skrandžio sutrikimais. Daugeliui žmonių pirmieji simptomai primena refliuksą ar jautrią stemplę, todėl tiksli diagnozė neretai vėluoja. Kuo greičiau nustatoma achalazija, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Gastroenterologai pabrėžia, kad diagnozuojant šią ligą svarbu ne vienas tyrimas, o jų derinys. Kiekvienas metodas suteikia kitokią informaciją apie stemplės funkciją, struktūrą ir jos gebėjimą atlikti peristaltinius judesius.

Stemplės manometrija – auksinis standartas

Stemplės manometrija yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis tiksliai patvirtinti achalaziją. Plonas jutikliu padengtas vamzdelis įvedamas per nosį į stemplę ir matuojamas jos spaudimas įvairiose vietose. Šis tyrimas parodo, ar apatinis stemplės sfinkteris atsipalaiduoja taip, kaip turėtų, bei ar stemplė sugeba atlikti ritmingus judesius.

Dažniausiai būtent manometrijos rezultatai leidžia atskirti achalaziją nuo kitų motorikos sutrikimų. Pacientai tyrimą toleruoja gana gerai, o gauta informacija yra esminė renkantis gydymo metodą.

Endoskopija – gleivinės ir struktūros įvertinimas

Endoskopijos metu gydytojas apžiūri stemplę iš vidaus. Nors esant achalazijai gleivinė dažnai atrodo normali, procedūra būtina tam, kad būtų pašalintos kitos galimos diagnozės, tokios kaip navikai ar uždegimai. Kartais matomas stemplės išsiplėtimas ar likę maisto likučiai, kurie gali patvirtinti sutrikusį maisto praslinkimą.

Bario kontrastinis tyrimas

Tai vienas vizualiai informatyviausių tyrimų. Pacientui duodama išgerti bario suspensijos, kuri gerai matoma rentgeno nuotraukoje. Ties stemplės apačia susidaro būdingas vaizdas – susiaurėjimas primena piltuvą arba „paukščio snapą“. Šis tyrimas leidžia įvertinti, kaip greitai bario skystis nusileidžia į skrandį ir kiek yra išsiplėtusi pati stemplė.

Gydymo galimybės

Achalazijos gydymas nėra orientuotas į ligos išgydymą, nes pažeisti stemplės nervai neatsinaujina. Tačiau šiuolaikinė medicina gali labai veiksmingai sumažinti simptomus ir atkurti sklandesnį maisto praslinkimą į skrandį. Svarbiausia suprasti, kad gydymo tikslas yra sumažinti apatinio stemplės sfinkterio įtampą ir leisti maistui lengviau slinkti žemyn. Skirtingi metodai tinka skirtingoms situacijoms, todėl pasirinkimas visada individualus.

Tarptautinis gastroenterologijos specialistas dr. John E. Pandolfino (Northwestern University) yra pabrėžęs:
„Gydymas turėtų būti pritaikytas pacientui, o ne ligai. Tai, kas veiksminga vienam, nebūtinai tiks kitam.“

Medikamentinis gydymas

Vaistai naudojami rečiau, nes jų poveikis trumpalaikis. Jie padeda tik švelniai sumažinti sfinkterio įtampą, todėl tinka žmonėms, kurie negali atlikti endoskopinių ar chirurginių procedūrų. Dažniausiai naudojami nitratai arba kalcio kanalų blokatoriai.

Endoskopinės procedūros

Tai pagrindinis ir dažnai efektyviausias achalazijos gydymo kelias.

• Pneumatinė dilatacija: balionu praplečiama stemplės apačia, kad maistas galėtų lengviau patekti į skrandį. Efektas gali trukti kelerius metus, o procedūra pakankamai saugi ir neinvazinė.

• Botulino toksino injekcijos: leidžia laikinai atpalaiduoti sfinkterio raumenis, tačiau poveikis trumpesnis. Dažniausiai pasirenkamas vyresnio amžiaus ar didelės rizikos pacientams.

• POEM procedūra; vienas moderniausių metodų, kai endoskopiškai perpjaunamos sfinkterio raumenų skaidulos. Tai suteikia ilgalaikį palengvėjimą ir vis dažniau pasirenkama kaip pirmo pasirinkimo terapija.

Chirurginis gydymas

Chirurginė Heller miotomija atliekama, kai endoskopiniai metodai netinka arba neefektyvūs. Operacijos metu perpjaunamas sfinkterio raumuo, o dažnai kartu atliekama fundoplikacija, kad būtų išvengta refliukso. Šis metodas suteikia stabilų, ilgalaikį pagerėjimą.

Prognozė ir ilgalaikė priežiūra

Kardijos achalazija yra lėtinė liga, tačiau tinkamai parinktas gydymas leidžia žmonėms gyventi visavertį gyvenimą. Dauguma pacientų po procedūrų jaučia aiškų ir ilgalaikį palengvėjimą. Prognozę labiausiai lemia stemplės pažeidimo laipsnis gydymo metu: kuo anksčiau nustatoma achalazija, tuo didesnė tikimybė išvengti stemplės išsiplėtimo ir aspiracijos į plaučius.

Ilgalaikė priežiūra paprastai apima periodines gastroenterologo konsultacijas, mitybos stebėjimą ir endoskopinius tyrimus kas kelerius metus. Žmonės dažnai pastebi, kad suvalgius mažesnėmis porcijomis ir valgant lėčiau, simptomai tampa lengviau kontroliuojami. Tokie pokyčiai padeda palaikyti stemplės funkciją ir sumažinti diskomfortą kasdienybėje.

Nauda ir rizikos

Dažniausiai užduodami klausimai