Babeziozės gydymas ir simptomai: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti

Babeziozė – tai retai, bet vis dažniau diagnozuojama erkių platinama liga, galinti paveikti tiek žmones, tiek gyvūnus. Jei užsikrėtėte, galite jaustis pavargę, karščiuoti, justi keistus kūno skausmus ar silpnumą. Ši liga kartais painiojama su gripu, todėl svarbu suprasti, kokie simptomai būdingi babeziozei ir kada būtina gydytojo pagalba.

Kas yra babeziozė?

Babeziozė – tai parazitinė kraujo infekcija, kurią sukelia Babesia genties pirmuonys. Dažniausiai jie patenka į žmogaus organizmą per užkrėstos erkės įkandimą. Šie parazitai pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius ir gali sukelti hemolizinę anemiją – būklę, kai eritrocitai suyra greičiau, nei organizmas spėja juos atkurti.

Nors babeziozė dažniausiai būna lengva arba vidutinio sunkumo, kai kuriems žmonėms ji gali kelti pavojų gyvybei. Ypač tai pasakytina apie pacientus, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, arba tuos, kurie neturi blužnies.

Babeziozės simptomai

Babeziozės simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvo nuovargio iki pavojingų organizmo reakcijų. Dalis žmonių kurį laiką nejaučia jokių požymių, tačiau kiti susiduria su greitai progresuojančia liga. Simptomai dažniausiai pasireiškia per 1–4 savaites po erkės įkandimo, tačiau imunosupresuotiems pacientams gali atsirasti ir daug vėliau.

Infekcinių ligų specialistas dr. Michael Jacobs (Cleveland Clinic) pažymi:
„Babesia infekcija gali atrodyti kaip paprasta virusinė liga, tačiau jai būdingas specifinis raudonųjų kraujo kūnelių irimas, todėl į gydytoją kreiptis reikia kuo anksčiau.“

Lengvi babeziozės simptomai

Lengvesni atvejai primena peršalimą ar gripą, todėl juos lengva supainioti su kitomis ligomis.

• Nuovargis ir silpnumas
• Kūno temperatūros pakilimas
• Galvos skausmas
• Lengvi raumenų ar sąnarių skausmai
• Prakaitavimas, ypač naktimis

Šie simptomai kartais trunka kelias savaites ir gali svyruoti – vieną dieną žmogus jaučiasi geriau, kitą blogiau.

Vidutiniai ir sunkūs babeziozės simptomai

Kai infekcija stipriau pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius ir sutrikdo deguonies pernešimą, pasireiškia ryškesni ir pavojingesni požymiai.

• Aukštas karščiavimas ir stiprus šaltkrėtis
• Gelta (pageltusi oda ir akių baltymai)
• Dusulys ar kvėpavimo apsunkimas
• Stiprus silpnumas, alpimo jausmas
• Tamsus šlapimas (dėl eritrocitų irimo)
• Padažnėjęs širdies plakimas
• Pykinimas, apetito stoka
• Smarkiai krentantis hemoglobino kiekis

Sunkiais atvejais gali vystytis komplikacijos: hemolizinė anemija, inkstų funkcijos nepakankamumas, kvėpavimo nepakankamumas. Tai būklės, reikalaujančios skubios medicininės pagalbos.

Privalumai ir rizikos

Babeziozę svarbu laiku atpažinti. Šis blokas padeda suprasti, ką žmogus laimi pastebėjęs simptomus anksti, ir kokias rizikas sukelia ignoravimas.

Babeziozės priežastys ir rizikos veiksniai

Babeziozę sukelia Babesia genties pirmuonys, kurie patenka į žmogaus organizmą dažniausiai per užkrėstos erkės įkandimą. Europoje dažniausiai aptinkama Babesia divergens, o JAV – Babesia microti. Parazitai patenka į kraują, užkrečia raudonuosius kraujo kūnelius ir pradeda juos ardyti, sukeldami hemolizę.

Infekcinių ligų gydytoja dr. Karen Fields (Mayo Clinic) pabrėžia:
„Babesia infekcija pavojingiausia tiems pacientams, kurių organizmas negali tinkamai reaguoti į raudonųjų kraujo kūnelių irimą. Tokiais atvejais liga progresuoja greičiau ir būtinas ankstyvas gydymas.“

Pagrindinės babeziozės priežastys

• Užkrėstos erkės įkandimas
• Rečiau – užkrėstų kraujo produktų perpylimas
• Labai retai – nuo motinos vaisiui nėštumo metu ar gimdymo metu

Rizikos veiksniai

Kai kurie žmonės turi didesnę sunkaus ligos kurso riziką:

• Žmonės be blužnies – dėl raudonųjų kraujo kūnelių filtravimo sutrikimo
• Vyresnio amžiaus asmenys
• Pacientai su silpna imunine sistema (po chemoterapijos, sergant ŽIV, vartojant imunosupresantus)
• Žmonės, turėję kraujo perpylimų
• Ilgai būnantys miškuose, pievose, gyvūnų aplinkoje

Dažniausios priežastys ir rizikos

Kaip diagnozuojama babeziozė?

Diagnozuojant babeziozę svarbu nustatyti, ar kraujyje yra Babesia parazitų, ar vyksta raudonųjų kraujo kūnelių irimas (hemolizė). Kadangi simptomai gali priminti kitas infekcijas, tikslūs laboratoriniai tyrimai yra būtini.

Infekcinių ligų specialistas dr. Robert Miller (Harvard Medical School) pažymi:
„Babeziozė patvirtinama tik atlikus specifinius kraujo tyrimus. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo mažesnė sunkių komplikacijų rizika.“

Pagrindiniai babeziozės diagnostikos tyrimai

• PCR tyrimas: nustato Babesia genetinę medžiagą. Vienas jautriausių metodų, ypač ankstyvoje infekcijos stadijoje.
• Kraujo tepinėlio mikroskopija: gydytojas mikroskopu tiria eritrocitus ir ieško būdingų parazitų formų. Tinka vidutinio ir sunkaus užsikrėtimo atvejais.
• Pilnas kraujo tyrimas (KRAUJAS KUK): dažnai rodo sumažėjusį hemoglobino lygį, trombocitų kiekį ir hemolizės požymius.
• Hemolizės rodikliai: padidėję bilirubino, LDH kiekiai bei sumažėjęs haptoglobinas rodo eritrocitų irimą.
• Kepenų funkcijos tyrimai: gali būti pakilęs transaminazių (AST, ALT) kiekis.

Babeziozės diagnostikos lentelė

Babeziozės gydymas: efektyviausi metodai

Babeziozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento imuninės sistemos būklės, amžiaus ir kitų sveikatos sutrikimų. Daugeliui žmonių skiriamas specifinių vaistų derinys, kuris padeda sustabdyti parazitų dauginimąsi ir sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių irimą.

Infekcinių ligų ekspertė dr. Emily Harper (Johns Hopkins Medicine) pabrėžia:
„Anksti pradėtas gydymas yra raktas į greitą pasveikimą. Babeziozė itin pavojinga pacientams, kurių imuninė sistema silpna, todėl delsimas gali lemti sunkias komplikacijas.“

Pagrindiniai vaistai nuo babeziozės

Dažniausiai taikoma kombinuota terapija, nes vienas vaistas paprastai nėra pakankamai veiksmingas.

• Atovakvonas + azitromicinas: tai pirmo pasirinkimo derinys lengvai ir vidutinio sunkumo babeziozei gydyti. Gerai toleruojamas, skiriamas daugumai pacientų.
• Klindamicinas + chininas: taikomas sunkesniais atvejais arba kai pirmo pasirinkimo gydymas neveiksmingas. Gali sukelti daugiau šalutinių reakcijų (spengimą ausyse, pykinimą).
• Palaikomasis gydymas: skysčių terapija, karščiavimo kontrolė, esant stipriai anemijai – eritrocitų transfuzijos.
• Sunki babeziozė: gydymas gali būti atliekamas ligoninėje, kartais reikalinga intensyvi terapija, deguonies terapija ar retai – keitiminė transfuzija (exchange transfusion).

Kaip parenkamas gydymas?

Gydytojas vertina:

• paciento amžių
• simptomų intensyvumą
• hemoglobino kiekį ir hemolizės rodiklius
• blužnies funkciją
• imuninės sistemos būklę

Pacientams be blužnies ar sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis dažniausiai skiriamas agresyvesnis gydymas, nes jų ligos eiga gali būti žymiai sunkesnė.

Mitybos ir organizmo stiprinimo rekomendacijos gydymo metu

Nors vaistai yra būtini, papildomi veiksmai padeda lengviau atlaikyti infekciją:

• Gausus skysčių vartojimas (padeda inkstams pašalinti hemolizės produktus)
• Subalansuota, geležies turtinga mityba, jei nustatyta anemija
• Adekvatus poilsis ir fizinio krūvio ribojimas
• Alkoholio vengimas (apsaugo kepenis, kurios gali būti pažeistos)

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Babeziozė yra infekcija, galinti progresuoti greitai, todėl svarbu stebėti savo savijautą ir į simptomus reaguoti laiku. Ne visi žmonės iškart pajunta, kad serga — kai kuriems liga prasideda lengvai, tarsi paprastu peršalimu. Tačiau jeigu simptomai stiprėja arba atsiranda naujų požymių, būtina įvertinti, ar infekcija nesunkėja.

Infekcinių ligų specialistė dr. Aileen Coleman (Stanford Health Care) pabrėžia:
„Nenustebkite, jei pirmieji simptomai atrodo nekalti. Po erkės įkandimo net ir nedidelis karščiavimas gali būti pirmasis babeziozės ženklas — nedelskite kreiptis, jei savijauta blogėja.“

Pavojingi simptomai, kurių ignoruoti negalima

Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo skubiau, jeigu atsiranda intensyvus karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus silpnumas ar dusulys. Taip pat nerimą kelia pageltusi oda, geltoni akių baltymai, tamsus šlapimas ar jausmas, kad trūksta oro. Tokios būklės gali rodyti, kad raudonieji kraujo kūneliai ardomi greičiau nei spėja atsikurti, todėl vystosi hemolizė.

Kitas požymis, kurį būtina įvertinti nedelsiant, yra staigus bendros savijautos pablogėjimas — net jei simptomai prasidėjo lengvai. Jei tampate vis labiau išsekę, netenkate jėgų, o temperatūra išlieka aukšta, gydytojo konsultacija reikalinga be atidėliojimo.

Žmonės, kuriems babeziozė pavojingiausia

Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus pacientai, žmonės, kurie neturi blužnies, arba tie, kurių imuninė sistema susil os po gydymo ar lėtinių ligų. Šiose grupėse babeziozė progresuoja greičiau, infekcija gali pažeisti organus, sukelti anemiją, kvėpavimo ar inkstų funkcijos sutrikimus.

Jeigu priklausote vienai iš šių grupių, net ir nežymūs simptomai — pvz., silpnumas ar nepastovi temperatūra — yra pakankama priežastis pasikonsultuoti su gydytoju.

Kada pakanka planinės konsultacijos?

Jei po erkės įkandimo jaučiate tik lengvą negalavimą, šiek tiek pakilusią temperatūrą ar nuovargį, vis tiek verta pasitikrinti, ypač jei simptomai tęsiasi kelias dienas. Planinė konsultacija taip pat tinka tuo atveju, kai norite profilaktiškai įsitikinti, jog infekcija neišsivysto, net jei šiuo metu nejaučiate ryškių požymių.

Kaip apsisaugoti nuo babeziozės?

Kadangi babeziozę dažniausiai perduoda erkės, svarbiausia – sumažinti įkandimo riziką ir kuo greičiau pašalinti erkę, jei ji prisisiurbia. Apsisaugoti galima paprastomis, kasdien pritaikomomis priemonėmis. Nors jų laikymasis negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos, rizika sumažėja ženkliai.

Erkių aktyvumas didžiausias nuo pavasario iki rudens, tačiau šiltesniais metais jos išlieka aktyvios ir ilgiau. Žmonės, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, vaikšto miškuose, prižiūri gyvūnus ar dirba lauko darbus, susiduria su didžiausia rizika.

Apranga ir repelentai

Būnant gamtoje svarbu rinktis uždarą, šviesesnės spalvos aprangą. Ilgos kelnės, ilgarankoviai marškiniai ir uždari batai padeda sumažinti erkės prisitvirtinimo vietų. Ant drabužių ar atvirų kūno vietų naudokite repelentus, kurių sudėtyje yra DEET, pikaridino arba permetrino (pastarasis naudojamas tik drabužiams). Šios priemonės gerokai sumažina erkės priėjimą prie odos.

Kūno apžiūra po buvimo gamtoje

Grįžus namo iš miško, sodo ar net aukštos žolės rekomenduojama atidžiai apžiūrėti visą kūną. Erkės mėgsta šiltas, drėgnas vietas – kirkšnis, pažastis, kaklo sritį, galvos odą. Greitai pastebėjus ir pašalinus erkę, rizika užsikrėsti sumažėja, nes daugeliu atvejų erkė turi būti prisitvirtinusi ilgiau, kad perduotų parazitą.

Gyvūnų apsauga

Jei turite šunį ar katę, svarbu pasirūpinti jų apsauga – lašinukais, antkakliais ar tabletėmis nuo erkių. Nors žmonės nuo gyvūnų babezioze užsikrečia itin retai, gyvūnai gali parsinešti erkes į namus, o tai didina riziką.

Vengimas vietų, kur erkės ypač aktyvios

Aukšta žolė, tankūs krūmynai ir miško pakraščiai – dažniausios erkių gyvenamos vietos. Einant pasivaikščioti verta laikytis pramintų takų, stengtis nesėdėti ant žemės ar nuvirtusių rąstų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai apie babeziozę