Populiariausi vaistai nuo diastolinio kraujo spaudimo: ką rinktis?

Padidėjęs diastolinis kraujo spaudimas yra dažna, tačiau dažnai nepastebima problema, galinti sukelti rimtų komplikacijų — nuo kraujagyslių pažeidimų iki širdies nepakankamumo. Nors daugeliui žmonių aukštas sistolinis spaudimas atrodo pavojingesnis, būtent diastolinė hipertenzija ilgainiui tylesnė ir klastingesnė. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie vaistai dažniausiai skiriami ir kaip pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją.

Kas yra diastolinis kraujo spaudimas ir kodėl jis pavojingas?

Diastolinis kraujospūdis parodo, kokį spaudimą kraujagyslės patiria tuomet, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Kai šis skaičius ilgą laiką išlieka aukštas, vadinasi, arterijos patiria nuolatinę įtampą — jos standėja, siaurėja, o širdis dirba didesniu krūviu. Todėl ilgainiui kyla rizika vystytis insultui, širdies nepakankamumui ir inkstų pažeidimams.

Kad būtų aiškiau suprasti, kokie diastolinio spaudimo rodmenys laikomi normaliais, o kada jau laikoma, kad yra hipertenzija, pateikiamas susistemintas palyginimas.

Šie rodikliai leidžia įvertinti, ar žmogui reikia tik gyvenimo būdo korekcijų, ar jau būtina pradėti gydymą vaistais. Daugeliui žmonių diastolinis spaudimas pakyla nepastebimai, todėl reguliarus matavimas yra vienas svarbiausių profilaktikos žingsnių.

Kada būtina pradėti gydymą vaistais?

Diastolinio kraujo spaudimo gydymas priklauso ne tik nuo skaičių, bet ir nuo bendros paciento rizikos. Vienam žmogui 90 mmHg gali būti ribinis rodiklis, o kitam tas pats skaičius gali reikšti didesnę komplikacijų tikimybę dėl gretutinių ligų ar genetinių veiksnių. Dėl to gydytojai sprendimą dėl vaistų skyrimo priima individualiai.

Paprastai gydymas pradedamas, kai diastolinis spaudimas nuolat viršija 90 mmHg, tačiau žmonėms, kurie turi širdies ar inkstų ligų, vaistų gali prireikti ir esant šiek tiek mažesniems rodikliams. Ypač atsargiai vertinami ir jaunesni pacientai, nes jų padidėjęs diastolinis spaudimas dažniau susijęs su ilgalaikiais kraujagyslių pažeidimais.

Vienas svarbiausių šios srities ekspertų — prof. George Bakris (University of Chicago), daug metų tyrinėjantis kraujo spaudimo valdymą, teigia:

„Negydomas padidėjęs diastolinis spaudimas tyliai naikina kraujagyslių elastingumą ir pagreitina organų senėjimą.“

Tai reiškia, kad ankstyvas žingsnis — tiek koreguojant gyvenimo būdą, tiek pradedant medikamentinį gydymą — gali ženkliai sumažinti insulto ar širdies ligų riziką.

Rizikos grupės, kurioms gydymas pradedamas anksčiau:

• žmonės, turintys inkstų funkcijos sutrikimų;
• sergantys cukriniu diabetu;
• turintys širdies nepakankamumo, aritmijų ar krūtinės anginos požymių;
• asmenys, kurių šeimos istorijoje yra ankstyvų širdies ligų atvejų;
• rūkaliai, kurių kraujagyslių pažeidimai progresuoja greičiau.

Šios grupės ypatingai jautrios padidėjusiam diastoliniam spaudimui, todėl gydymo pradžia dažnai nesutampa su standartiniais „skaičių kriterijais“.

Pagrindinės vaistų grupės diastoliniam kraujo spaudimui mažinti

Diastolinio kraujospūdžio mažinimui taikomos kelios pagrindinės vaistų grupės. Nors visos jos mažina spaudimą, kiekviena veikia skirtingais mechanizmais ir tinka skirtingoms pacientų grupėms. Ši dalis padės suprasti, kuo skiriasi dažniausiai skiriami vaistai ir kada jie pasirenkami.

Kad informacija būtų aiškesnė, pirmiausia pateikiame trumpus kiekvienos grupės paaiškinimus, o vėliau — vizualiai patrauklų palyginimą.

AKF inhibitoriai (pvz., enalaprilis, ramiprilis)

Šie vaistai atpalaiduoja kraujagysles slopindami angiotenziną konvertuojantį fermentą. Dažnai skiriami pacientams, turintiems inkstų apsaugos poreikį arba diabetą.

ARB (angiotenzino receptorių blokatoriai) – pvz., losartanas, valsartanas

Veikia panašiai kaip AKF inhibitoriai, tačiau rečiau sukelia sausą kosulį. Tinka tiems, kurie netoleruoja AKF inhibitorių.

Kalcio kanalų blokatoriai – amlodipinas, lerkanidipinas

Praplečia kraujagysles ir ypač veiksmingai mažina diastolinį spaudimą vyresniems pacientams ir tiems, kurie turi kraujagyslių standumo problemų.

Diuretikai – hidrochlorotiazidas, indapamidas

Mažina skysčių kiekį organizme ir kraujagyslių pasipriešinimą. Tinka lengvam ir vidutiniam padidėjimui, dažnai derinami su kitais vaistais.

Beta blokatoriai – nebivololis, metoprololis

Lėtina širdies ritmą ir mažina kraujo spaudimą, ypač naudingi esant aritmijoms ar širdies nepakankamumui.

Visos šios vaistų grupės veikia skirtingai, todėl tinkamo preparato pasirinkimas visada priklauso nuo paciento būklės, amžiaus ir gretutinių ligų.

Populiariausi vaistai, skiriami diastoliniam kraujospūdžiui mažinti

Diastolinio kraujo spaudimo kontrolei dažniausiai pasirenkamos kelios pagrindinės vaistų grupės. Nors jų veikimo mechanizmai skiriasi, tikslas tas pats — atpalaiduoti kraujagysles, sumažinti širdies apkrovą ir užkirsti kelią organų pažeidimui. Toliau pateikiami populiariausi vaistai, kuriuos gydytojai skiria Lietuvoje. Visi jie yra receptiniai, todėl vartojami tik pagal individualias medicinines rekomendacijas.

Šie vaistai yra dažniausiai skiriami dėl jų veiksmingumo ir gerai ištirto poveikio. Vis dėlto pasirinkimas visada priklauso nuo paciento amžiaus, gretutinių ligų, inkstų funkcijos ir galimo šalutinio poveikio. Todėl tinkamiausią preparatą gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs visus individualius rizikos veiksnius.

Kaip pasirinkti tinkamiausią vaistą?

Tinkamo vaisto parinkimas sergant diastoline hipertenzija nėra vien tik skaičių klausimas. Gydytojai vertina ne tik kraujospūdžio rodmenis, bet ir bendrą širdies bei kraujagyslių sistemos būklę, organų funkciją, paciento amžių ir reakciją į ankstesnius vaistus. Todėl du žmonės, turintys tą patį diastolinį spaudimą, gali gauti visiškai skirtingus gydymo planus.

Ypač daug dėmesio skiriama gretutinėms būklėms: sergant diabetu dažniau pasirenkami AKF inhibitoriai arba ARB, vyresniems pacientams puikiai tinka kalcio kanalų blokatoriai, o esant širdies ritmo sutrikimams — beta blokatoriai. Vaistų deriniai taip pat taikomi dažnai, nes jie leidžia pasiekti geresnį spaudimo kontrolės efektą mažesnėmis dozėmis.

Hematologas ir hipertenzijos tyrėjas prof. Daniel Jones (University of Mississippi) yra pasakęs:

„Vieno idealaus vaisto, tinkamo visiems pacientams, nėra. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai terapija pritaikoma žmogaus rizikai, organų funkcijai ir gyvenimo būdui.“

Dėl šios priežasties gydytojas visada vertina individualų paciento profilį: ar yra antsvorio, kokie laboratoriniai tyrimai, kokios papildomos rizikos, ar žmogus vartoja kitus vaistus, kurie gali sąveikauti.

Kas lemia vaisto pasirinkimą?

Vaisto parinkimas priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių, kurie padeda gydytojui suprasti, kokia terapija bus veiksmingiausia konkrečiam žmogui. Kiekvienas pacientas turi skirtingą širdies ir kraujagyslių riziką, todėl tų pačių vaistų poveikis gali skirtis. Dėl šios priežasties vertinami tiek organizmo rodikliai, tiek gyvenimo būdo ypatumai, tiek ankstesnės patirtys su kitais preparatais.

Tinkamai parinktas vaistas gali sumažinti ne tik spaudimą, bet ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką. Svarbiausia — nesivadovauti vien rekomendacijomis ar draugų patirtimi. Vaistas, kuris puikiai tinka vienam žmogui, kitam gali sukelti šalutinį poveikį arba net pabloginti būklę.

Kodėl kartais skiriami keli vaistai iš karto?

Vieno vaisto ne visada pakanka norint sumažinti diastolinį kraujospūdį iki saugaus lygio, todėl gydytojai neretai skiria dviejų ar trijų preparatų derinį. Tai daroma ne todėl, kad liga sunki — skirtingos vaistų grupės veikia skirtingus organizmo mechanizmus. Vieni atpalaiduoja kraujagysles, kiti reguliuoja inkstų sulaikomą skysčio kiekį, o treti lėtina širdies ritmą. Sujungus mažesnes dozes, galima pasiekti stipresnį poveikį ir sumažinti šalutinį poveikį. Tokia „kombinuota terapija“ yra ypač naudinga tiems, kurių kraujospūdis išlieka aukštas nepaisant gyvenimo būdo pokyčių ar vieno vaisto vartojimo.

Privalumai ir trūkumai

Vaistai nuo diastolinės hipertenzijos gali žymiai sumažinti komplikacijų riziką, tačiau kiekviena vaistų grupė turi savų stipriųjų savybių ir galimų trūkumų. Tai padeda suprasti, kodėl kartais prireikia kelių vaistų derinio arba kodėl vienam pacientui puikiai tinka vienas preparatas, o kitam — visiškai kitas.

Privalumų ir trūkumų įvertinimas padeda aiškiau suprasti, kad gydymas vaistais nėra vien skaičiaus sumažinimas tonometre. Tai ilgalaikė strategija, apimanti organų apsaugą, komplikacijų prevenciją ir tinkamo vaisto toleravimą. Gydytojas, žinodamas šiuos niuansus, gali sudaryti tikslų, efektyvų ir saugų gydymo planą.

Dažniausi šalutiniai poveikiai ir kaip juos valdyti

Vaistai nuo diastolinio kraujo spaudimo paprastai yra gerai toleruojami, tačiau kai kuriems pacientams gali pasireikšti lengvi ar vidutinio stiprumo šalutiniai poveikiai. Jie priklauso nuo konkrečios vaistų grupės, dozės ir individualios organizmo reakcijos. Svarbiausia — žinoti, kada tai normalu, o kada būtina pasitarti su gydytoju.

Lengvas šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia pirmosiomis savaitėmis ir praeina, kai organizmas prisitaiko prie naujo vaisto. Vis dėlto kai kuriems žmonėms reikalinga dozės korekcija arba vaisto keitimas į kitą grupę.

• Galvos svaigimas

Gali atsirasti pradėjus vartoti vaistus, ypač diuretikus ar AKF inhibitorius. Šis pojūtis paprastai silpnėja per kelias dienas. Svarbu vengti staiga atsistoti iš sėdimos pozicijos.

• Kulkšnių tinimas

Būdingas kalcio kanalų blokatoriams. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau gali būti nemalonus. Kartais padeda vaisto dozės mažinimas arba perėjimas prie kitos grupės.

• Kosulys

Tai dažnas AKF inhibitorių šalutinis poveikis. Jei kosulys vargina ilgai, gydytojas gali pakeisti vaistą į ARB, kurie tokio poveikio paprastai nesukelia.

• Nuovargis ir sulėtėjęs širdies ritmas

Gali pasireikšti vartojant beta blokatorius. Daugeliui pacientų šis poveikis sumažėja palaipsniui, tačiau jei kasdienis aktyvumas tampa sudėtingas, būtina pasitarti su specialistu.

• Dažnesnis šlapinimasis

Tipiška diuretikams. Tai rodo, kad vaistas veikia. Vis dėlto svarbu nepamiršti pakankamai gerti vandens, jeigu gydytojas nepateikė kitokių nurodymų.

Dauguma šalutinių poveikių yra lengvai suvaldomi ir nereiškia, kad vaistas netinka. Tačiau svarbu stebėti savijautą ir bet kokius staigius pokyčius aptarti su gydytoju. Tinkamai parinkus vaistus, diastolinį spaudimą galima stabiliai ir saugiai sumažinti ilgam laikui.

Gyvenimo būdo įpročiai, kurie sustiprina vaistų veikimą

Vaistai yra svarbiausias padidėjusio diastolinio spaudimo gydymo elementas, tačiau jų efektyvumas labai priklauso ir nuo kasdienių įpročių. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai pagerinti kraujospūdžio kontrolę ir sumažinti komplikacijų riziką.

Žmogui, vartojančiam vaistus, gyvenimo būdas veikia kaip papildomas stabilizatorius — jis padeda palaikyti spaudimą tolygesnį, sumažina šuolius ir gerina bendrą savijautą.

Subalansuota mityba

Sumažėjęs druskos vartojimas — vienas veiksmingiausių būdų mažinti tiek diastolinį, tiek sistolinį spaudimą. Rekomenduojama rinktis:

• daug daržovių ir vaisių,
• pilno grūdo produktus,
• mažiau perdirbtų maisto gaminių.

Žmonėms, turintiems polinkį į skysčių sulaikymą, dietos korekcija gali suteikti didelį pagerėjimą per kelias savaites.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Bent 30 minučių ėjimo, lengvos mankštos ar tempimo pratimų per dieną padeda mažinti kraujagyslių standumą ir gerinti širdies veiklą. Intensyvumo didinti nebūtina — svarbiausia reguliarumas.

Streso mažinimas

Didelis streso lygis tiesiogiai didina tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį. Padeda:

• lėti kvėpavimo pratimai,
• meditacija,
• trumpi pasivaikščiojimai,
• miego režimo stabilizavimas.

Svorio kontrolė

Net 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali pastebimai pagerinti spaudimo rodmenis ir lemti efektyvesnį vaistų veikimą.

Gyvenimo būdo rekomendacijos

Šie įpročiai gali sustiprinti vaistų poveikį ir padėti išvengti nereikalingo vaistų dozės didinimo. Gyvenimo būdo korekcijos ypač naudingos tiems, kurie nori ilgalaikės, stabilios spaudimo kontrolės.

Pacientų patirtys

Pacientų patirtys padeda suprasti, kaip skirtingai žmonės reaguoja į vaistus ir kokie veiksniai lemia gydymo sėkmę. Nors diastolinės hipertenzijos eiga dažnai atrodo paprasta, realybėje kiekvienas žmogus turi savo iššūkių — nuo vaistų toleravimo iki gyvenimo būdo pokyčių.

Monika, 47 m. – „Po mėnesio pagaliau pajutau stabilumą“

„Mano diastolinis spaudimas svyravo tarp 92 ir 98. Pirmasis vaistas sukėlė kosulį, todėl turėjome jį keisti. Tik pradėjusi ARB pajutau, kad galva nesvaigsta ir galiu normaliai dirbti.“

Tomas, 58 m. – „Judėjimas man padėjo labiau nei tikėjausi“

„Vaistai sumažino spaudimą, bet didžiausias pokytis įvyko tada, kai pradėjau vaikščioti kasdien po 30 minučių. Gydytoja sakė, kad rezultatai pagerėjo ir dėl geresnio kraujagyslių lankstumo.“

Renata, 63 m. – „Teko išbandyti kelis vaistus, kol radome tinkamiausią“

„Kulkšnių tinimas mane vargino mėnesį, kol supratome, kad problema — kalcio kanalų blokatorius. Pakeitus į kitą grupę viskas susitvarkė per kelias dienas.“

Jonas, 52 m. – „Svarbiausia nebandyti gydytis savarankiškai“

„Ilgai tikėjausi, kad spaudimas sumažės nuo žolelių ar dietos. Kai pagaliau nuėjau pas gydytoją ir pradėjau gydymą, supratau, kad delsti buvo pavojinga.“

Šios patirtys rodo, kad gydymas visada yra procesas. Kartais tinkamą vaistą pavyksta rasti greitai, o kartais reikia kelių bandymų, kol savijauta stabilizuojasi. Svarbiausia — nuolatinis bendradarbiavimas su gydytoju ir kantrybė pirmosiomis savaitėmis.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vaistus nuo diastolinio spaudimo