Atminties sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo nuovargio, streso ar miego trūkumo iki rimtų neurodegeneracinių ligų. Dalis žmonių tikisi, kad „tabletė atminčiai“ išspręs visas problemas, tačiau realybėje vaistai veiksmingi tik tada, kai parenkami pagal tikslią medicininę priežastį. Šis straipsnis aiškiai paaiškina, kada vaistai iš tikrųjų naudingi, kaip jie veikia smegenis ir kada jų vartoti neverta ar net pavojinga.
- Kada reikalingi? – Kai atminties sutrikimą sukelia nustatytos sveikatos būklės: Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, Parkinsono liga, vitamino B12 stoka, depresija ar miego sutrikimai.
- Kaip veikia? – Gerina neuromediatorių (acetilcholino, glutamato, dopamino) balansą, kraujotaką smegenyse arba mažina uždegiminius procesus.
- Ar tinka sveikiems žmonėms? – Ne. Tyrimai nerodo poveikio sveikų asmenų atminčiai, o kai kurie vaistai gali būti kenksmingi.
- Ar yra natūralesnių alternatyvų? – Taip, tačiau jų veiksmingumas daug silpnesnis nei receptinių vaistų, ir jos negali pakeisti medicininio gydymo.
- Kas svarbiausia? – Atminties sutrikimo priežasties nustatymas. Be diagnozės jokie vaistai neveiks.
Kaip veikia atmintį gerinantys vaistai?
Atminties procesai priklauso nuo neuromediatorių balanso, kraujotakos, neuronų jungčių veiklos ir uždegiminių procesų lygio smegenyse. Dėl to skirtingi vaistai veikia skirtingas grandis, o jų paskirtis labai priklauso nuo ligos mechanizmo.
Šis gydymo principas yra gerai apibendrintas neurologo prof. dr. Jeffrey Cummings (UNLV Lou Ruvo Center for Brain Health), vieno garsiausių Alzheimerio ligos tyrėjų, žodžiais:
„Atminties vaistai nėra stebuklinga piliulė – jie palaiko sutrikusius procesus smegenyse ir gali prailginti žmogaus funkc independence, tačiau tik tada, kai skiriami pagal tikslą.“
(J. Cummings, Neurology Today)
Toliau pateikiama aiški sisteminė apžvalga, kaip veikia svarbiausios vaistų grupės.
1. Acetilcholinesterazės inhibitoriai (donepezilis, rivastigminas, galantaminas)
Šie vaistai didina neurotransmiterio acetilcholino kiekį smegenyse. Alzheimerio ligos metu jo natūraliai sumažėja, todėl sutrinka informacijos perdavimas.
Klinikinės pasekmės:
- pagerėja dėmesio koncentracija, budrumas;
- lėčiau progresuoja atminties blogėjimas;
- pagerėja kasdienė veikla (orientacija, kalba).
Dažniausiai skiriami sergant Alzheimerio liga ir kai kuriais kitais demencijos tipais.
Neurologas prof. dr. Pierre Tariot (University of Arizona) yra pastebėjęs:
„Šie vaistai negrąžina prarastų prisiminimų, tačiau gali padėti smegenims ilgiau išlaikyti tai, ką jos dar geba.“
(P. Tariot, Journal of Clinical Psychiatry)
2. NMDA receptorių moduliatoriai (memantinas)
Memantinas veikia glutamato sistemą, kuri yra susijusi su neuronų signalų perdavimu ir apsauga nuo perdirginimo. Alzheimerio liga sukelia perteklinį glutamato aktyvumą, todėl neuronai patiria „toksinį stresą“.
Memantino poveikis:
- mažina neuronų perdirginimą,
- stabilizuoja mąstymą,
- pagerina dienos funkcijas,
- gerai tinka vidutinio–sunkaus Alzheimerio liga sergantiems pacientams.
3. Vaistai kraujotakai gerinti
Kraujagyslinei demencijai ar smegenų kraujotakos sutrikimams gali būti skiriami vaistai, gerinantys:
- smegenų perfuziją,
- mikrocirkuliaciją,
- kraujagyslių elastingumą.
Tai gali būti:
- tam tikri antitrombocitiniai vaistai,
- kraujagysles plečiantys preparatai,
- medžiagų apykaitą gerinantys vaistai.
Svarbiausias tikslas – sumažinti aterosklerozės progresavimą ir insulto riziką. Jie nespecifiškai gerina atmintį, tačiau padeda išsaugoti smegenų audinio funkciją, todėl kognityviniai procesai blogėja lėčiau.
4. Vaistai depresijai ir nerimui (kai atminties sutrikimas – antrinis)
Depresija yra viena dažniausių priežasčių, kodėl atrodo, kad „blogėja atmintis“. Žmogus sunkiai susikoncentruoja, prastai miega, nuolat jaučia įtampą – todėl informacija paprasčiausiai nėra įsimenama.
Tokiu atveju atmintį pagerina ne specialūs kognityviniai vaistai, o:
- antidepresantai (SSRI),
- nerimo mažinimo terapijos,
- miego kokybę gerinantis gydymas.
Psichiatras dr. Daniel Amen yra taikliai pastebėjęs:
„Kai išgydai depresiją, dažnai išgydai ir atminties sutrikimą.“
(D. Amen, „Healing the Brain“ interviu)
5. Vitaminai ir medžiagų apykaitos korekcija
Kartais vaistų visai nereikia – užtenka ištaisyti vitaminų ar hormonų disbalansą.
Dažniausiai atminčiai įtaką turi:
- vitamino B12 trūkumas,
- vitamino D stoka,
- skydliaukės hormonų sutrikimai (hipotirozė),
- folatų trūkumas.
Šių medžiagų papildymas gali visiškai normalizuoti atminties funkciją.
Dažniausiai naudojamų vaistų palyginimas
Kad būtų aišku, kuo skiriasi pagrindinės vaistų grupės, čia pateikiama struktūruota ir mobiliems įrenginiams pritaikyta lentelė. Ji apibendrina veikimo mechanizmą, kam vaistai skiriami ir kokių rezultatų galima tikėtis.
| Vaistų grupė | Kaip veikia | Kada skiriami |
|---|---|---|
| Acetilcholinesterazės inhibitoriai (donepezilis, rivastigminas, galantaminas) | Didina acetilcholino kiekį smegenyse – gerina signalų perdavimą ir dėmesį | Alzheimerio liga, mišri demencija, Parkinsono ligos demencija |
| Memantinas | Reguliuoja glutamato veikimą, saugo neuronus nuo perdirginimo | Vidutinė ir sunki Alzheimerio ligos stadija |
| Kraujotaką gerinantys vaistai | Gerina deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į smegenis | Kraujagyslinė demencija, aterosklerozė, po insulto |
| Antidepresantai | Normalizuoja serotoniną ir dopaminą – pagerina kognityvines funkcijas per emocinės būklės stabilizavimą | Depresija, nerimas, miego sutrikimai su atminties nusiskundimais |
| Vitaminų terapija | Atkuria medžiagų apykaitą ir nervų sistemai reikalingų medžiagų balansą | B12, folatų, vitamino D stoka; hipotirozė |
Ar atminties vaistai veiksmingi sveikiems žmonėms?
Daugelis tikisi, kad „nootropikai“ ar įvairūs papildai pagerins jų atmintį, padidins produktyvumą ar dėmesio koncentraciją. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad sveikų asmenų kognityvinė funkcija paprastai nepagerėja, o kai kurios medžiagos gali būti žalingos.
Neurologijos profesorius dr. Adrian Owen (Western University, Kanada), tyręs 16 populiarių nootropikų veiksmingumą, apibendrino rezultatus taip:
„Sveikiems žmonėms vartojami kognityviniai papildai dažnai veikia tik placebo lygiu. Smegenys, kurios veikia normaliai, neturi ko ‘pagerinti’.“
(A. Owen, Nature Scientific Reports)
Sveikiems asmenims neretai veiksmingesnės paprastos priemonės:
- kokybiškas miegas,
- fizinis aktyvumas,
- mityba (omega-3, antioksidantai),
- streso mažinimas.
Vaistai čia neatlieka jokio vaidmens.
Kada atminties vaistai nerekomenduojami?
Yra situacijų, kai vaistai ne tik neveikia, bet ir gali pakenkti.
Tai apima:
- lengvus, gyvenimo būdo nulemtus užmaršumo epizodus,
- stresą, perdegimą ar miego trūkumą,
- jauno amžiaus asmenų norą „pagerinti produktyvumą“,
- savigydą internete įsigytais preparatais,
- atvejus, kai nėra aiškios diagnozės.
Geriausia nuostata: pirmiausia diagnozė, tik tada gydymas.
Gydytojo komentaras
Atminties sutrikimų specialistas prof. dr. Miia Kivipelto (Karolinska Institutet), žinoma dėl savo tyrimų apie demencijos prevenciją, yra pasakiusi mintį, kuri tiksliai nubrėžia ribą tarp lūkesčių ir realybės:
„Nėra vienos piliulės, kuri atkurs atmintį. Vaistai gali padėti, bet pagrindinis darbas vyksta kiekvieno žmogaus kasdienybėje – mityboje, judėjime, kraujagyslių sveikatoje.“
(M. Kivipelto, Alzheimer’s Research & Therapy)
Jos tyrimai rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai vaistai yra tik viena visapusiško gydymo dalis.
Žmonių atsiliepimai
Monika, 63 m., Vilnius:
„Pradėjau vartoti donepezilį po Alzheimerio diagnozės. Nors stebuklų nėra, jaučiu, kad lengviau susikoncentruoju, galiu ilgiau tvarkyti buitį. Labai svarbu, kad gydytojas paaiškino, ko tikėtis.“
Gediminas, 55 m., Klaipėda:
„Mano ‘užmaršumas’ pasirodė esantis depresijos simptomas. Po tinkamo gydymo atmintis visiškai susitvarkė. Kartais problema slypi ne smegenyse, o emocijose.“
Rasa, 70 m., Kaunas:
„Turėjau B12 stoką ir dėl to vis pamiršdavau paprastus dalykus. Po kelių mėnesių gydymo viskas sugrįžo į normalų ritmą.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie atmintį gerinančius vaistus
Ar galima pradėti vartoti atminties vaistus be recepto?
Per kiek laiko pradeda veikti atminties vaistai?
Ar šie vaistai gali visiškai atkurti atmintį?
Ar galima vartoti papildus kartu su vaistais?
Ar jauniems žmonėms reikalingi atminties vaistai?
