Bėrimas ant veido vaikui: alergija, virusas ar odos sudirginimas?

Bėrimas ant vaiko veido gali atsirasti netikėtai ir kelti daug nerimo, ypač jei nepavyksta suprasti, ar tai alergija, virusinė infekcija, ar tiesiog odos sudirginimas. Vaikų oda yra gerokai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl ji reaguoja greičiau, ryškiau ir dažnai atrodo rimčiau, nei iš tiesų yra. Tėvams svarbiausia žinoti, kada bėrimas yra nekenksmingas, o kada reikėtų įtarti infekciją ar kreiptis į gydytoją.

Kodėl vaikų veido oda tokia jautri?

Vaikų veido oda yra plonesnė, mažiau apsaugota ir greičiau praranda drėgmę nei suaugusiųjų, todėl į įvairius dirgiklius reaguoja daug ryškiau. Odos barjeras dar tik formuojasi, todėl aplinkos veiksniai — šaltis, vėjas, saulė, seilės, maistas — gali sukelti paraudimą ar bėrimą vos per kelias valandas. Net nedidelis kontaktas su dirginančia medžiaga vaikams dažnai atrodo kaip žymiai stipresnė reakcija.

Kūdikių ir mažų vaikų oda taip pat turi daugiau kraujagyslių arti paviršiaus, todėl paraudimas matomas intensyviau. Dėl šios priežasties tėvams gali atrodyti, kad bėrimas yra sunkesnės būklės ženklas, nors neretai tai tik natūrali odos reakcija į išorinį veiksnį. Taip pat svarbu žinoti, kad mažų vaikų oda dažnai reaguoja į temperatūros pokyčius, prakaitą ar trynimąsi į drabužius — tai visiškai normalu, bet kartais sukelia nerimą keliantį bėrimą.

Dažniausios bėrimo ant veido vaikams priežastys

Bėrimas vaikui ant veido gali atsirasti dėl trijų pagrindinių grupių priežasčių: alergijos, virusinių infekcijų ir odos sudirginimo. Daugeliu atvejų tėvams sunkiausia suprasti, kuri iš šių priežasčių yra tikėtina, nes bėrimas gali atrodyti labai panašiai — paraudimas, smulkūs spuogeliai, dėmelės ar šiurkštumas. Tačiau kiekviena priežastis turi tam tikrų požymių, kurie leidžia ją atpažinti.

Alergija, virusas ar sudirginimas?

Alergija

Alerginis bėrimas vaikams yra labai dažnas, nes jų oda greitai reaguoja į naujas priemones, maistą ar aplinkos įtaką. Dažniausiai alergija pasireiškia staigiai — per minutes ar kelias valandas — po kontakto su alergenu. Bėrimas gali būti niežtintis, ryškiai raudonas, kartais patinsta oda aplink akis ar burną. Kartais alerginė reakcija maišoma su kontaktiniu dermatitu, tačiau pagrindinis skirtumas — ryšys su tam tikru alergenu.

Dažniausi alergiją sukeliantys dirgikliai vaikams:

• tam tikri maisto produktai (kiaušiniai, braškės, riešutai),
• servetėlės ir jų sudėtyje esantys kvapikliai,
• dantų pasta, burnos skalavimo skysčiai,
• veido kremai, balzamai ar apsauginiai tepalai,
• kvepalai ar kvapnios medžiagos ant tėvų rankų.

Jei bėrimą lydi patinimas, šiurkštumas ar niežulys, alergija yra labai tikėtina.

Virusinės infekcijos

Virusai taip pat gali sukelti veido bėrimą, ypač darželinio amžiaus vaikams. Skirtingai nei alergija, virusiniai bėrimai dažnai lydi kitus simptomus: pakilusi temperatūra, skausmas gerklėje, vangumas ar bėrimo plitimas į liemenį ir galūnes.

Dažniausios vaikų virusinės ligos, sukeliančios bėrimą ant veido:

• Herpes simplex — skausmingos pūslelės aplink lūpas.
• Rankų–pėdų–burnos liga — smulkūs raudoni taškeliai aplink burną.
• Vėjaraupiai — niežtinčios pūslelės, kurios dažnai pirmiausia atsiranda ant veido.

Virusiniai bėrimai paprastai keičia formą, atsiranda nauji pažeidimai arba jie greitai plinta, todėl jų eiga kitokia nei alergijos ar sudirginimo.

Odos sudirginimas

Tai viena iš dažniausių priežasčių kūdikiams ir mažiems vaikams. Sudirginimas atsiranda dėl seilių, čiulptuko, šalčio, karščio, per intensyvių servetėlių naudojimo ar odos trynimosi į drabužius. Bėrimas būna švelnus, bet nuolat atsinaujinantis. Paprastai jis atrodo kaip paraudimas ar šiurkšti oda, rečiau — kaip smulkūs spuogeliai.

Sudirgusios odos bėrimas paprastai nepablogėja staiga, neplinta į kitas veido dalis ir nėra lydimas karščiavimo — tai padeda atskirti jį nuo viruso.

Kaip atskirti alergiją, virusą ir sudirginimą?

Tėvams dažniausiai sunkiausia suprasti, ar vaiko veido bėrimas yra alerginė reakcija, virusinė infekcija ar tiesiog sudirgusi oda. Iš pirmo žvilgsnio visos trys būklės gali atrodyti panašiai — paraudimas, smulkūs taškeliai ar dėmelės, šiurkštumas. Tačiau kiekviena jų turi tam tikrus bruožus, kurie leidžia greitai atskirti tikėtiną priežastį. Svarbu stebėti bėrimo vietą, išvaizdą, kitus simptomus bei tai, kaip greitai bėrimas keičiasi.

Alerginiai bėrimai dažniausiai atsiranda staigiai ir ryškiai reaguoja į konkretų dirgiklį. Virusiniai — linkę plisti, keisti formą ir lydi bendri simptomai, tokie kaip karščiavimas. Sudirgimas paprastai apsiriboja viena veido sritimi ir susijęs su mechaniniu arba cheminiu poveikiu, pavyzdžiui, seilėmis ar šalčiu.

Kaip atskirti bėrimo priežastį?

Gydymas

Vaiko veido bėrimo gydymas visiškai priklauso nuo to, kas jį sukėlė. Nors daugeliu atvejų bėrimas gali būti lengvas ir praeiti savaime, netinkamai parinktos priemonės gali situaciją pabloginti. Todėl pirmas žingsnis — suprasti priežastį, o antras — pasirinkti švelnų, vaikams saugų gydymą.

Dermatologas dr. Adam Friedman (George Washington University) teigia:
„Vaikų odos gydymas turi būti minimalus ir tikslinis. Mažiau priemonių dažnai reiškia greitesnį gijimą ir mažiau dirginimo.“

Alerginio bėrimo gydymas

Alergijos sukeltas bėrimas paprastai atsiranda po kontakto su maistu, kosmetika, servetėlėmis, dantų pasta ar kitu alergenu. Pirmas žingsnis — nustatyti ir pašalinti veiksnį, sukėlusį reakciją. Tai gali būti sudėtinga, nes vaikų priežiūroje naudojama daug skirtingų priemonių, tačiau bet kokia naujai įtraukta kosmetika ar higienos produktas turėtų kelti įtarimą.

Kai alergija susijusi su maistu, bėrimas dažnai pasireiškia aplink burną: oda niežti, parausta, kartais patinsta. Tokiais atvejais svarbu stebėti, ar nėra ir kitų alergijos požymių, pavyzdžiui, dilgėlinės ar kvėpavimo pokyčių.

Trumpalaikės pagalbos priemonės:

• vengti kontakto su įtariamu alergenu,
• plauti vaiko veidą tik šiltu vandeniu ir švelniu prausikliu,
• naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus,
• šalinti dirginančius kosmetikos ingredientus (alkoholį, kvapiklius, aliejus).

Jei bėrimas itin ryškus, kartais gydytojas gali rekomenduoti trumpą antihistamininių vaistų kursą, tačiau tai turėtų būti daroma tik pasitarus su specialistu.

Virusų sukeltas bėrimas

Virusiniai bėrimai dažnai turi aiškų „elgesį“: keičia formą, atsiranda naujų dėmelių, pažeidimai gali būti skausmingi arba susidaryti pūslelės. Dažniausiai virusiniai bėrimai yra susiję su kitais simptomais — karščiavimu, gerklės skausmu, vangumu.

Gydymo principai:

• užtikrinti pakankamą vaiko poilsį,
• duoti skysčių,
• karščiavimui mažinti naudoti paracetamolį ar ibuprofeną,
• vengti kosmetikos ir kvepalų šioje vietoje,
• pažeidimų netrinti ir nešveiesti.

Esant herpes simplex infekcijai, gydymas gali būti papildytas antivirusiniais tepalais ar, rečiau, geriamaisiais vaistais — tai nustato gydytojas.

Virusiniai bėrimai paprastai praeina savaime, tačiau svarbu stebėti, ar vaikas išlieka aktyvus ir gerai jaučiasi.

Sudirgintos odos priežiūra namuose

Odos sudirginimas yra viena dažniausių bėrimo priežasčių kūdikiams ir mažiems vaikams. Jį sukelia seilės, čiulptukai, šalčio ar vėjo poveikis, per intensyvus servetėlių naudojimas. Sudirgimas dažniausiai atrodo kaip nedidelis paraudimas arba šiurkšti oda.

Pagrindinės priemonės:

• nuplauti veidą tik šiltu vandeniu, vengti agresyvių prausiklių,
• po valgio ar seilių tekėjimo švelniai nusausinti odą (netrinti),
• naudoti apsauginius drėkinamuosius kremus (bekvapius, hipoalerginius),
• riboti servetėlių naudojimą — geriau švelniai nuplauti vandeniu,
• naudoti barjerinius kremus šaltuoju metu laiku.

Svarbiausia — leisti odai atsikvėpti, nenaudoti per daug skirtingų priemonių vienu metu ir nekartoti klaidos, kai bėrimui slopinti bandoma vis nauja kosmetika.

Nauda ir rizikos, susijusios su ankstyvu bėrimo įvertinimu

Laiku įvertinus bėrimo priežastį galima išvengti ilgalaikio odos sudirginimo, infekcijų plitimo ir neteisingo gydymo. Tėvams labai svarbu stebėti bėrimo eigą jau pirmomis dienomis, nes aiškūs pokyčiai — plitimas, pūslelės, stiprus paraudimas — gali padėti greitai atskirti, ar problema yra alerginė, virusinė ar tiesiog mechaninio sudirginimo pasekmė. Delsiant, ypač jei bėrimas sunkėja, oda gali tapti dar jautresnė, ilgiau gyti, o virusinės infekcijos gali sukelti papildomų komplikacijų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų bėrimas ant vaiko veido nėra pavojingas ir praeina savaime sumažinus dirginimą arba pakeitus priežiūros priemones. Tačiau yra situacijų, kai būtina profesionali apžiūra, nes bėrimo priežastis gali būti infekcija, stipresnė alerginė reakcija arba odos būklė, kuriai reikalingas specifinis gydymas. Svarbiausia stebėti bėrimo eigą: ar jis stiprėja, ar plinta, ar atsiranda papildomų simptomų.

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:

• bėrimas nepraeina per 3–5 dienas, nors vengiate dirgiklių;
• atsiranda pūslelių, šašų ar skausmingų pažeidimų;
• bėrimas plinta į kitas kūno vietas;
• pakyla temperatūra, vaikas tampa vangus ar skundžiasi skausmu;
• oda tampa labai jautri ar pradeda skilinėti;
• bėrimas kartojasi arba vis pasikartoja po kelių savaičių;
• abejojate, ar bėrimą sukėlė alergija, virusas ar sudirgimas.

Laiku kreipiantis galima išvengti komplikacijų ir užtikrinti, kad būtų pradėtas tinkamiausias gydymas.

Dažniausiai užduodami klausimai