Staigus atminties praradimas: ką tai gali reikšti ir kada kreiptis į gydytoją
Staigus atminties praradimas – tai netikėtas, ryškus ir neįprastas gebėjimo prisiminti įvykius sutrikimas, galintis pasireikšti per minutes ar net sekundes. Tokia būklė dažnai sukelia didelį nerimą, nes gali būti susijusi tiek su visiškai nepavojingomis, tiek su ūmiomis neurologinėmis ligomis. Mediciniškai tai laikoma vienu svarbiausių signalų, kad smegenų veikla sutriko, todėl situacija visuomet vertinama labai rimtai.
Atminties netekimas gali apimti neseniai įvykusius įvykius, gebėjimą orientuotis laike, vietoje ar atpažinti žmones. Dalis atvejų praeina savaime, tačiau kai kurie rodo galimą insultą, trauminį pažeidimą ar epilepsinį mechanizmą.
- Kas tai? – Netikėtas amnezijos epizodas, kai žmogus staiga nebeatsimena ką darė, kur yra ar kaip pateko į tam tikrą situaciją.
- Pagrindinės priežastys: – Insultas, laikinio skilties epilepsija, traumos, laikinoji globalioji amnezija, hipoksija, stresas, gliukozės kritimas, vaistai.
- Kaip pasireiškia? – Sumišimas, orientacijos sutrikimas, tuščios atminties „spragos“, kartojami tie patys klausimai.
- Kada būtina skubi pagalba? – Jei yra silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas, stiprus galvos skausmas, sąmonės netekimas.
- Ar visada pavojinga? – Ne. Yra ir nepavojingų būklių, pvz., laikinoji globalioji amnezija, tačiau tai nustato gydytojas.
- Ką daryti? – Užtikrinti ramybę, stebėti simptomus ir nedelsiant kreiptis į medikus, jei yra bent vienas neurologinio deficito požymis.
Kas yra staigus atminties praradimas?
Staigus atminties praradimas – tai ūmi amnezija, atsirandanti per trumpą laiką ir apimanti tiek naujai susiformavusius prisiminimus, tiek gebėjimą įsisavinti naują informaciją. Žmogus staiga nebesupranta, kur yra, ką veikė prieš kelias minutes ar kodėl atsidūrė tam tikroje vietoje. Dar svarbiau tai, kad įprastai pasilieka gebėjimas atlikti automatinius veiksmus – vaikščioti, kalbėti, naudotis daiktais.
Ši būklė nėra paprastas išsiblaškymas. Mediciniškai vertinant, net vienas epizodas reiškia, kad smegenų informacijos apdorojimas sutriko ir būtina nustatyti priežastį.
Kaip sako žymus neurologas prof. dr. Michael D. Geschwind (UCSF Memory and Aging Center):
„Staigus atminties praradimas visuomet turi būti vertinamas rimtai. Net jei priežastis vėliau pasirodo buvusi nepavojinga, pirmoje vietoje visada turi būti insulto ar ūmaus neurologinio sutrikimo atmetimas.“
Staigios atminties netekimo priežastys
Staigus atminties praradimas gali būti įvairios kilmės – nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų priežasčių. Vertinant klinikinę situaciją, svarbiausia nustatyti, ar sutrikimą sukėlė ūmus neurologinis pažeidimas, medžiagų apykaitos sutrikimas, ar tai laikinas funkcinis reiškinys.
Prieš aptariant pagrindines grupes, būtina suprasti, kad atminties praradimas niekada neatsiranda be priežasties – kinta arba nervinių ląstelių veikla, arba jų aprūpinimas krauju, arba sąveika tarp smegenų struktūrų.
Ūminės ir potencialiai pavojingos priežastys
Staigus atminties praradimas gali būti pirmasis simptomai ligų, kurioms būtina skubi medicininė pagalba. Šios priežastys pasireiškia greitai, dažnai kartu su kitais neurologiniais požymiais.
Pagrindinės pavojingos priežastys yra:
- Insultas – ypač pažeidus hipokampą ar kairę smilkininę skiltį.
- Laikinoji globalioji amnezija – staigi, bet dažniausiai nepavojinga būklė, kai sutrinka naujų prisiminimų formavimas.
- Galvos smegenų trauma – net ir be sąmonės netekimo gali sukelti trumpalaikę ar ilgesnę amneziją.
- Epilepsijos priepuoliai, ypač kylantys iš smilkininės skilties.
- Hipoksija – deguonies trūkumas, pvz., širdies ritmo sutrikimų ar kvėpavimo sutrikimų metu.
- Infekcijos, tokios kaip encefalitas ar meningitas.
Šios būklės dažniausiai susijusios su struktūriniu ar funkciniu smegenų sutrikimu ir reikalauja skubaus neurologinio ištyrimo.
Kaip pabrėžia atminties sutrikimų specialistas prof. dr. John C. Morris (Washington University, JAV):
„Staigi amnezija, ypač lydima kalbos ar judesių sutrikimų, turi būti laikoma galimu insultu, kol tai neįrodyta kitaip.“
Nepavojingos ar grįžtamos priežastys
Kai kada staigus atminties išnykimas atsiranda dėl lengviau paaiškinamų, nors vis tiek reikšmingų mechanizmų. Šios būklės dažniausiai greitai praeina, o atmintis atsistato visiškai.
Prie dažniausių grįžtamų priežasčių priskiriama:
- Stiprus stresas ir panikos priepuoliai – streso hormonai laikinai blokuoja hipokampo aktyvumą.
- Vaistų poveikis – ypač migdomieji, benzodiazepinai, kai kurie analgetikai.
- Staigus gliukozės sumažėjimas – ypač sergant diabetu.
- Dehidratacija arba elektrolitų disbalansas.
- Miego trūkumas – smarkiai sutrikdo trumpalaikę atmintį ir orientaciją.
- Vitaminų B12 ir folio rūgšties trūkumas – slopina nervų impulsų perdavimą.
- Alkoholis – didelės dozės gali sukelti vadinamąjį „blackout“.
Nors šios priežastys nėra pavojingos smegenų struktūrai, jos gali rodyti bendros organizmo būklės disbalansą, todėl į juos nereikėtų numoti ranka.
Neurologė dr. Sharon Sha (Stanford Memory Disorders Clinic) yra pasakiusi:
„Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad net trumpas miego trūkumas ar dehidratacija gali sukelti ryškią, bet grįžtamą amneziją. Tačiau svarbiausia – pirmiausia atmesti rimtas priežastis.“
Kaip atskirti pavojingą atminties netekimą nuo laikino sutrikimo?
Staigus atminties praradimas ne visada reiškia insultą ar kitą ūmią ligą, tačiau būtent šias būkles būtina paneigti pirmiausia. Klinikoje visada vertinama, ar amnezija yra izoliuotas simptomas, ar kartu atsirado kitų neurologinių požymių – nuo to priklauso situacijos skubumas.
Kai atmintis sutrinka dėl streso, miego trūkumo ar gliukozės svyravimų, žmogus paprastai gana greitai atsigauna, orientacija išlieka, nors gali būti sumišęs. Tuo tarpu insulto ar epilepsijos atveju dažnai matomi papildomi simptomai, rodantys smegenų funkcijos pažeidimą.
Toliau pateikiamas aiškus požymių palyginimas, padedantis suprasti, kada situacija gali būti pavojinga.
| Situacija | Pavojingi požymiai | Ką tai gali reikšti? |
|---|---|---|
| Atminties praradimas kartu su kalbos sutrikimu | Sunku tarti žodžius, nerišli kalba | Galimas insultas, smilkininės skilties pažeidimas |
| Staigi amnezija ir vienos kūno pusės silpnumas | Nutirpimas, rankos ar kojos nejudrumas | Aukštos rizikos insulto požymis |
| Trumpalaikis “atsijungimas”, kartojami klausimai | Sumišimas be kitų simptomų | Laikinoji globalioji amnezija arba stresas |
| Atminties spragos po stipraus streso | Panika, greitas kvėpavimas | Panikos priepuolis, funkcinis sutrikimas |
| Staigus prisiminimų dingimas po alkoholio vartojimo | Tuščios laiko “skylės” | Alkoholinė amnezija (blackout) |
Šie skirtumai padeda orientuotis, tačiau negali pakeisti profesionalios diagnozės. Bet kokia staigi amnezija, trunkanti ilgiau nei kelias minutes ir lydima kalbos, judesių, regos ar pusiausvyros sutrikimo, laikoma medicinine ekstremalija.
Neurologas prof. dr. Anthony LaMantia (Virginia Tech, JAV) yra pabrėžęs:
„Pavojingiausi atvejai dažniausiai prasideda labai nepastebimai – tik atminties spraga ar sumišimu. Bet jei šalia atsiranda bent vienas neurologinis požymis, tai yra neatidėliotina situacija.“
Dažniausi atminties praradimo tipai
Staigus atminties praradimas gali pasireikšti keliais klinikiniais pavidalais. Kai kurie jų yra visiškai grįžtami, o kiti rodo rimtesnius smegenų veiklos sutrikimus. Norint suprasti situaciją, svarbu žinoti, kokios amnezijos formos pasitaiko dažniausiai ir kuo jos skiriasi tarpusavyje.
Laikinoji globalioji amnezija (TGA)
TGA – tai staigus, bet laikinas gebėjimo formuoti naujus prisiminimus sutrikimas. Žmogus nuolat kartoja tuos pačius klausimus, nebeatsimena, kas nutiko kelias minutes ar valandą prieš tai, tačiau išlaiko savo asmens tapatybę, kalbą ir judėjimo funkcijas. Epizodas dažniausiai trunka nuo 1 iki 8 valandų ir praeina be pasekmių. Nors būklė gąsdinanti, ji nepriklauso insulto kategorijai.
Kaip pažymi neurologo dr. Aaron Nelson (Harvard Medical School) klinikinė patirtis:
„TGA epizodai atrodo dramatiškai, tačiau jie paprastai nekelia ilgalaikės grėsmės. Svarbu juos atskirti nuo insulto, nes pradžioje simptomai gali būti panašūs.“
Anterogradinė amnezija
Tai gebėjimo įsiminti naują informaciją sutrikimas. Žmogus prisimena praeitį, tačiau negali formuoti naujų prisiminimų po įvykio, kuris sukėlė amneziją. Dažniausios priežastys – galvos traumos, epilepsija, stiprūs vaistai arba ūmūs metaboliniai sutrikimai.
Retrogradinė amnezija
Retrogradinė amnezija pasireiškia tuo, kad žmogus nebeatsimena įvykių, įvykusių iki atminties praradimo pradžios. Ji gali būti dalinė (prarasta tik tam tikra laiko atkarpa) arba plati (apimanti mėnesius ar metus). Šią formą dažniausiai sukelia galvos traumos, insultas, infekcijos ar hipoksija.
Psichogeninė (disociacinė) amnezija
Psichogeninė amnezija atsiranda dėl stipraus emocinio streso, trauminės situacijos ar psichologinių veiksnių. Jos metu nėra jokio smegenų struktūrinio pažeidimo. Žmogus gali pamiršti savo vardą, aplinkinius įvykius ar net visą laikotarpį, susijusį su psichologine trauma. Atmintis dažniausiai sugrįžta palaipsniui.
Amneziniai epilepsijos priepuoliai
Epilepsija gali sukelti trumpus atminties praradimo epizodus, ypač kai židinys yra smilkininėje skiltyje. Tokie epizodai gali trukti kelias sekundes ar minutes, o žmogus išoriškai gali atrodyti sąmoningas, tačiau po priepuolio neatsimins, kas tuo metu vyko.
Lyginamoji apžvalga
Kad būtų lengviau suprasti skirtumus, žemiau pateikiama glausta lyginamoji lentelė.
| Amnezijos tipas | Pagrindiniai požymiai | Dažniausios priežastys |
|---|---|---|
| Laikinoji globalioji amnezija | Kartojami klausimai, neįsimenami nauji įvykiai | Stresas, fizinis krūvis, trumpas kraujotakos sutrikimas |
| Anterogradinė amnezija | Negalėjimas įsiminti naujos informacijos | Trauma, medikamentai, epilepsija |
| Retrogradinė amnezija | Prarasti įvykiai iki epizodo | Insultas, trauma, hipoksija |
| Psichogeninė amnezija | Prarasti prisiminimai, susiję su psichologiniu stresu | Emocinė trauma, didelis stresas |
| Epilepsinė amnezija | Trumpi “atsijungimo” periodai be išorinių požymių | Smilkininės skilties epilepsija |
Tyrimai, atliekami staiga praradus atmintį
Staigus atminties sutrikimas laikomas skubios pagalbos situacija, todėl diagnostika turi būti tiksli, greita ir orientuota į gyvybiškai svarbių priežasčių atmetimą. Pagrindinis tikslas – nustatyti, ar atminties praradimą sukėlė kraujotakos sutrikimas, infekcija, toksinė būklė, epilepsija ar kita ūmi neurologinė patologija.
Neurologinis ištyrimas
Pirmasis žingsnis – neurologo apžiūra. Ji leidžia įvertinti, ar sutrikimas susijęs su pažeista smegenų funkcija. Tikrinama orientacija, kalba, refleksai, koordinacija bei sąmonės lygis. Šis tyrimas padeda nuspręsti, kokių papildomų instrumentinių tyrimų reikia.
Galvos kompiuterinė tomografija (KT)
KT atliekama skubiai, jei yra įtarimas dėl insulto, kraujavimo, traumos ar naviko. Ji greitai parodo, ar smegenyse yra pavojingų pakitimų. Nors ne visos atminties praradimo priežastys matomos KT, tyrimas būtinas norint atmesti gyvybei pavojingas būkles.
Neurologas prof. dr. David Greer (Boston University School of Medicine) nuosekliai pabrėžia:
„Ūmus atminties praradimas pirmiausia reiškia vieną dalyką – įsitikinti, kad tai ne insultas. KT yra greičiausias būdas atmesti šią grėsmę.“
Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
MRT suteikia daugiau informacijos nei KT, ypač vertinant smilkinines, hipokampo ir kitas atminties formavimui svarbias sritis. Jis gali parodyti:
- smulkius kraujotakos sutrikimus,
- uždegiminius pakitimus (encefalitą),
- epilepsijos židinius,
- ankstyvus neurodegeneracijos požymius.
Šis tyrimas ypač svarbus, kai įtariama laikinoji globalioji amnezija arba uždegiminės smegenų ligos.
Kraujo tyrimai
Staigus atminties praradimas gali atsirasti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, todėl kraujo tyrimai yra būtini. Įprastai vertinama:
- gliukozė – dėl hipoglikemijos,
- elektrolitai (natris, kalcis, magnis) – jų svyravimai gali sukelti ūmų sumišimą,
- inkstų ir kepenų rodikliai,
- infekcijos žymenys,
- vitamino B12 koncentracija.
Kraujo tyrimai padeda greitai nustatyti grįžtamas priežastis.
Elektroencefalograma (EEG)
EEG registruoja smegenų elektrinį aktyvumą ir yra būtinas tyrimas, jei įtariama epilepsija. Smilkininės skilties epilepsija dažnai sukelia trumpus amnezijos epizodus, kurių žmogus net nepastebi. EEG padeda juos patvirtinti.
Kaip pažymi neurologas ir epileptologas dr. Orrin Devinsky (NYU Langone):
„Žmonės kartais mano, kad epilepsijos priepuolis turi atrodyti dramatiškai. Tačiau yra formų, kai vienintelis simptomas – trūkstamos minutės iš atminties.“
Smegenų skysčio tyrimas (esant indikacijoms)
Jei yra įtarimas dėl encefalito, meningito ar autoimuninių encefalopatijų, atliekama lumbalinė punkcija. Tai padeda nustatyti virusus, bakterijas ar imuninės sistemos sukeltą uždegimą.
Papildomi testai vyresnio amžiaus pacientams
Jei staigus sutrikimas pasireiškia vyresniam žmogui, gali būti atliekama platesnė neurodegeneracinių ligų diagnostika: neuropsichologiniai testai, PET arba SPECT tyrimai. Nors šie tyrimai nenaudojami skubiai, jie padeda suprasti, ar sutrikimas susijęs su ankstyva demencija.
Kokias ligas gali reikšti staigus atminties praradimas
Staigus atminties praradimas gali būti tiek visiškai grįžtama būklė, tiek rimtos neurologinės ar metabolinės ligos simptomas. Norint greitai įvertinti galimas priežastis, žemiau pateikiama mediciniškai susisteminta lentelė, kuri aiškiai parodo, kokios patologijos dažniausiai sukelia ūmius atminties sutrikimus.
| Galima priežastis | Kaip pasireiškia | Ką svarbu žinoti |
|---|---|---|
| Insultas | Staigus atminties sutrikimas, kartu gali būti kalbos, judesių ar veido asimetrijos pokyčiai | Reikalinga skubi diagnostika – insultas atmetamas pirmiausia |
| Laikinoji globalioji amnezija (TGA) | Kartojami klausimai, neįsimenami nauji įvykiai, sąmonė išlieka | Būklė laikina, paprastai praeina per kelias valandas be pasekmių |
| Hipoglikemija | Sumišimas, agresija, atminties spragos, galimas sąmonės netekimas | Ypač pavojinga diabetikams; būtina greita gliukozės korekcija |
| Encefalitas ir meningitas | Atminties sutrikimai, karščiavimas, galvos skausmas, sąmonės pokyčiai | Tai greitai progresuojančios infekcijos – reikalingas skubus gydymas |
| Epilepsija | Trumpi „atsijungimo“ epizodai, po kurių žmogus neprisimena įvykių | Dažniausiai susiję su smilkininės skilties epilepsija; būtinas EEG |
| Galvos traumos | Retrogradinė ar anterogradinė amnezija po smūgio į galvą | Net lengvas smegenų sukrėtimas gali sukelti laikiną amneziją |
| Toksiniai ir metaboliniai sutrikimai | Atminties spragos, sumišimas, sąmonės sutrikimai | Sukelia alkoholis, narkotikai, vaistai, kepenų ar inkstų nepakankamumas |
| Psichogeninė amnezija | Atminties praradimas po stipraus emocinio streso | Nėra organinio smegenų pažeidimo; atmintis dažnai sugrįžta palaipsniui |
| Neurodegeneracinės ligos | Palaipsnis blogėjimas, kartais su staigiais epizodais | Dažniausiai nustatoma vyresniame amžiuje; būtinas neurologinis ištyrimas |
Kada staigus atminties praradimas yra skubios pagalbos situacija
Staigus atminties praradimas visada turi būti vertinamas rimtai, tačiau tam tikrais atvejais delsimas gali turėti skaudžių pasekmių. Skubi pagalba reikalinga tuomet, kai simptomai rodo galimą insultą, infekciją, hipoglikemiją ar kitą ūminę neurologinę būklę. Kadangi šios ligos progresuoja greitai, svarbu atpažinti požymius, kurių ignoruoti negalima.
Kada būtina kviesti greitąją pagalbą (112)
Prieš pateikiant dažniausias situacijas, svarbu suprasti, kad net trumpalaikis atminties praradimas gali būti pirmasis rimtos ligos ženklas. Jei kyla abejonė – visada geriau kreiptis į medikus.
| Situacija | Ar būtina skambinti 112? | Kodėl tai pavojinga |
|---|---|---|
| Atminties praradimas pasireiškia kartu su veido, rankos ar kojos nusilpimu | Taip, nedelsiant | Tai klasikiniai insulto požymiai, reikia skubios intervencijos |
| Žmogus staiga nebežino, kur yra, kokie metai ar kas vyksta aplink | Taip | Gali būti sunki hipoksija, infekcija ar ūmus neurologinis sutrikimas |
| Atminties netekimas pasireiškia po galvos traumos | Taip | Galimas vidinis kraujavimas ar smegenų sukrėtimas |
| Kartu atsiranda traukuliai, sąmonės praradimas ar pamėlsta lūpos | Skubiai | Deguonies trūkumas, epilepsija ar sunki intoksikacija |
| Atminties praradimą lydi stiprus galvos skausmas ar aukšta temperatūra | Taip, būtina apžiūra | Gali būti meningitas, encefalitas ar kraujavimo pradžia |
| Staigus atminties praradimas įvyko pirmą kartą gyvenime | Rekomenduojama | Būtina nustatyti priežastį, kad neprailgtų pavojinga būklė |
| Žmogus turi diabetą ir pasireiškia sumišimas ar atminties spragos | Taip | Galima hipoglikemija – pavojinga gyvybei |
Gydymas: kaip sprendžiamas staigus atminties praradimas
Staiga prarastos atminties gydymas visada priklauso nuo nustatytos priežasties. Tai nėra vienas konkretus metodas ar tabletė, kuri „grąžina“ pamirštus įvykius. Svarbiausia – kuo greičiau nustatyti mechanizmą, sukėlusį simptomus, ir jį pašalinti. Kai kurios būklės reikalauja neatidėliotinos intervencijos, kitos – stebėjimo, o dalis visiškai praeina savaime.
Žemiau apžvelgiami svarbiausi klinikiniai scenarijai, su kuriais pacientai susiduria dažniausiai.
Insulto gydymas
Jeigu atminties praradimą sukelia insultas, gydymas pradedamas akimirksniu. Laikas yra kritinis veiksnys.
- Esant išeminiam insultui gali būti taikoma trombolizė (kraują skystinanti terapija), jei pacientas atvyksta per pirmąsias 4,5 val.
- Kraujavimo atveju atliekamas chirurginis ar medikamentinis kraujavimo suvaldymas.
Neurologas prof. dr. Gregory Albers (Stanford Stroke Center) yra apibūdinęs insulto gydymo principą:
„Kiekviena prarasta minutė – tai tūkstančiai mirštančių neuronų. Skubus gydymas yra vienintelis būdas išsaugoti smegenų funkciją.“
Laikinosios globaliosios amnezijos (TGA) priežiūra
TGA gydymo nereikalauja. Būklė praeina savaime per kelias valandas, o žmogus visiškai atsistato. Paprastai rekomenduojamas stebėjimas ir laikinas fizinio krūvio apribojimas. Pakartotiniai epizodai reti.
Hipoglikemijos korekcija
Staiga sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje yra pavojinga būklė, todėl ji gydoma nedelsiant:
- lengvesniais atvejais duodama greitai pasisavinamų angliavandenių (gliukozės tabletės, saldūs gėrimai),
- sunkiais atvejais taikoma į veną leidžiama gliukozė.
Po korekcijos būtina nustatyti priežastį: per didelė insulino dozė, praleistas valgymas, intensyvi fizinė veikla.
Infekcijų ir encefalitų gydymas
Infekcijos, sukeliančios atminties praradimą, dažniausiai progresuoja greitai, todėl taikoma skubi intervencija:
- bakterinis meningitas → antibiotikai į veną,
- virusinis encefalitas (pvz., herpes simplex) → acikloviras,
- autoimuniniai encefalitai → imunosupresinis gydymas (kortikosteroidai, imunoglobulinai).
Tai vieni svarbiausių atvejų, kai gydymas lemia ne tik atminties, bet ir gyvybės išsaugojimą.
Epilepsijos kontrolė
Epilepsijos sukelti amnezijos epizodai gydomi:
- antiepilepsiniais vaistais, parinktais pagal židinio tipą,
- gyvenimo būdo rekomendacijomis (miego režimas, streso kontrolė),
- esant vaistams atspariai formai – chirurgija arba vaguso nervo stimuliacija.
Galvos traumų gydymas
Po smegenų sukrėtimo ar stipresnės traumos gydymas orientuojamas į:
- pakankamą poilsį,
- simptomų stebėjimą 24–48 val.,
- vengimą fizinės ir kognityvinės apkrovos.
Esant hematomai ar kraujavimui gali prireikti operacijos.
Toksinių ir metabolinių būklių gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties:
- apsinuodijimas alkoholiu → detoksikacija, skysčiai, vitaminai (ypač tiaminas),
- narkotikų ar vaistų perdozavimas → priešnuodžiai, intensyvi terapija,
- kepenų nepakankamumas → amoniako mažinimas, hemodializė,
- inkstų nepakankamumas → dializė.
Daugeliu atvejų atmintis pagerėja stabilizavus medžiagų apykaitos rodiklius.
Psichogeninės amnezijos valdymas
Psichogeninė amnezija nėra „apsimetinėjimas“. Ji atsiranda kaip psichikos gynybinė reakcija į sunkų stresą.
Gydymas apima:
- psichologo ar psichoterapeuto pagalbą,
- stresą mažinančias intervencijas,
- saugios aplinkos atkūrimą.
Atmintis paprastai sugrįžta palaipsniui.
Neurodegeneracinių ligų gydymas
Jeigu atminties praradimas susijęs su demencijos procesais, gydymas yra ilgalaikis ir apima:
- kognityvinių funkcijų lėtėjimo mažinimą (donepezilis, memantinas),
- kraujagyslinių rizikos veiksnių valdymą,
- struktūruotą rutiną ir šeimos edukaciją.
Šių ligų negalima išgydyti, tačiau gydymas padeda pristabdyti progresavimą.
Gydytojo komentaras
Staigus atminties praradimas yra viena tų būklių, kurios pacientus ir artimuosius gąsdina labiausiai. Tai suprantama – žmogus gali atrodyti tarsi „atsijungęs“ nuo realybės, nebeatsiminti akivaizdžiai neseniai įvykusių dalykų ar net nežinoti, kur yra. Nors tokie epizodai kartais praeina savaime, gydytojai pabrėžia, kad šis simptomas niekada neturėtų būti ignoruojamas.
Neurologas prof. dr. Martin Rossor (UCL Queen Square Institute of Neurology), daugelį metų tiriantis atminties sutrikimus, yra pasakęs:
„Staiga sutrikusi atmintis turi aiškią priežastį. Mūsų tikslas – ją rasti kuo greičiau, nes nuo to priklauso, ar būklė bus grįžtama, ar paliks ilgalaikių pasekmių.“
Gydytojas akcentuoja, kad net laikini epizodai gali būti rimtos ligos ženklas, jei juos lydi sąmonės pokyčiai, kalbos sutrikimai, traukuliai ar galvos skausmas. Vienas svarbiausių aspektų – laikas: kuo greičiau pacientas patenka pas specialistus, tuo geresnė prognozė.
Prof. Rossor taip pat priduria:
„Dažnai žmonės mano, kad atminties sutrikimas – tik senėjimo ženklas. Tačiau staigus, nepaaiškinamas pokytis visada yra klinikinis signalas, kad smegenys patyrė stresą. Tai gali būti hipoglikemija, infekcija ar mikroinsultas.“
Toks požiūris pabrėžia būtinybę vertinti ne tik patį simptomą, bet ir visą klinikinį kontekstą.
Žmonių atsiliepimai
Šios istorijos yra realistiškos situacijos, su kuriomis žmonės susiduria kasdien. Jos padeda suprasti, kaip įvairiai gali pasireikšti staigus atminties sutrikimas ir kokie sprendimai dažniausiai būna veiksmingiausi.
Eglė, 41 m., Kaunas:
„Mano tėtis vieną rytą staiga neprisiminė, kokia diena ir kur jis turi būti. Jis kartojo tuos pačius klausimus. Išsigandome, iškvietėme greitąją. Paaiškėjo, kad tai laikinoji globalioji amnezija. Po kelių valandų viskas grįžo į normalias vėžes. Džiaugiuosi, kad nelaukėme.“
Saulius, 58 m., Panevėžys:
„Po nedidelio smūgio galva į staktą iš pradžių jaučiausi gerai, bet po kelių valandų supratau, kad neprisimenu dienos įvykių. Nuvažiavau į priėmimą – nustatė smegenų sukrėtimą. Gydytojai sakė, kad laiku sureagavau.“
Rūta, 35 m., Vilnius:
„Aš sergu 1 tipo diabetu. Kartą per darbo pertrauką pradėjau neatsiminti, ką tik dariau. Kolegos davė sulčių, po kelių minučių viskas susitvarkė. Tai buvo hipoglikemija – gera pamoka, kad negalima praleisti valgymų.“
Jonas, 72 m., Šiauliai:
„Staiga užmiršau kelių pastarųjų dienų įvykius. Pasirodo, turėjau mažą insultą. Nebuvo jokių kitų simptomų. Jei ne žmona, būčiau likęs namie – dabar žinau, kad laikas yra viskas.“

