Bėrimas pūslelėmis gali pasirodyti netikėtai ir dažnai žmogų išgąsdina. Pūslelės gali niežėti, perštėti, degti arba skaudėti, o jų išvaizda kartais leidžia atpažinti tam tikras ligas. Svarbu žinoti, kad toks bėrimas gali būti susijęs su virusinėmis infekcijomis, alergijomis, odos uždegimu ar net autoimuninėmis ligomis.
- Ką tai reiškia? Tai odos pažeidimas, kuriame susiformuoja mažos skysčiu užpildytos pūslelės.
- Dažniausios priežastys Virusai, alerginės reakcijos, odos uždegiminės ir autoimuninės ligos.
- Ar tai užkrečiama? Kai kurios priežastys, pvz. herpes virusas ar vėjaraupiai, yra labai užkrečiamos.
- Kada pavojinga? Jei pūslelės plinta greitai, yra kraujingos, lydi karščiavimas arba apima akis ar lytines zonas.
- Kada kreiptis į gydytoją? Jei bėrimas pasireiškė pirmą kartą, plinta, skauda, arba jei įtariama juostinė pūslelinė.
- Ką galima daryti namuose? Vengti kasymo, švelniai nuplauti odą, nenaudoti agresyvių priemonių, stebėti bėrimo pokyčius.
Kas yra pūslelinis bėrimas
Pūslelinis bėrimas – tai odos pokytis, kuriame susiformuoja mažos, skaidraus ar drumsto skysčio pripildytos pūslelės. Jos gali būti pavienės arba susitelkusios į grupeles. Kai kurios pūslelės lengvai plyšta, palikdamos šlapiuojantį plotelį. Skirtingai nuo pūlinukų, pūslelės paprastai pripildytos ne pūlių, o serozinio (vandeningo) skysčio.
Žmonės šį bėrimą dažniausiai apibūdina kaip niežtintį, deginantį ar skausmingą. Kaip bėrimas atrodo ir kurioje vietoje atsiranda, dažnai leidžia spręsti apie jo priežastį – pavyzdžiui, lūpų srities pūslelės dažniausiai būna susijusios su herpes simplex virusu, o juostinės pūslelinės pūslelės formuoja juostą vienoje kūno pusėje.
Dažniausios bėrimo pūslelėmis priežastys
Bėrimą pūslelėmis gali sukelti kelių rūšių veiksniai: virusai, alergijos, autoimuniniai procesai ir bakterinės odos infekcijos. Pūslelių išvaizda, jų vieta ir lydintys simptomai dažnai padeda atskirti skirtingas priežastis. Toliau aptarsime tik tas būkles, kurios iš tikrųjų sukelia pūsleles, kad galėtumėte aiškiau suprasti galimą situaciją.
Virusinės ligos
Virusai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių atsiranda pūsleliniai bėrimai. Virusinės pūslelės paprastai būna skaidrios, skausmingos arba niežtinčios.
- mažos, grupelėmis susitelkusios pūslelės, pripildytos skaidraus skysčio
- dažniausiai ant lūpų, nosies srities, lytinių organų
- prieš atsirandant juntamas deginimas ar perštėjimas
- skausmas
- paraudimas
- pasikartojantys epizodai
- skirtingų stadijų bėrimas: dėmės → pūslelės → šašai
- bėrimas plinta visame kūne
- pūslelės niežti ir greitai plyšta
- karščiavimas
- bendras silpnumas
- pūslelės išsidėsto juosta arba linija tik vienoje kūno pusėje
- labai skausmingos
- prieš atsiradimą juntamas deginimas
- pažeidžia akis
- bėrimas ant veido
- stiprūs galvos skausmai
- pūslelės delnuose, pėdose ir burnoje
- skausmingi burnos opos tipo pažeidimai
- vaikai 1–6 metų amžiaus
Alerginės ir dirginančios reakcijos
Alerginės ir dirginančios reakcijos dažnai sukelia smulkias, niežtinčias pūsleles toje vietoje, kur oda kontaktavo su alergenu ar dirgikliu. Dažniausiai tai kontaktinis dermatitas, pasireiškiantis po sąlyčio su kosmetika, plovikliais, metalu ar augalais. Kita dažna forma — dishidrotinė egzema, kai delnuose ar pėdose atsiranda mažos, gilesnės ir labai niežtinčios pūslelės.
1. Kontaktinis dermatitas
Kaip atrodo:
– pūslelės aiškiai toje vietoje, kuri kontaktavo su alergenu
– stiprus niežėjimas
– paraudimas, patinimas
Dažniausi alergenai:
• kosmetika
• nikelis (auskarai, papuošalai)
• plovikliai
• lateksas
• tam tikri augalai
2. Dishidrotinė egzema (pūslinė egzemos forma)
Kaip atrodo:
– smulkios, gilesnės pūslelės ant delnų ir pėdų
– labai niežti
– gali atsirasti paūmėjant stresui, prakaituojant, kontaktuojant su metalais
Autoimuninės ligos, susijusios su pūslelėmis
Autoimuninės ligos, susijusios su pūslelėmis, atsiranda tada, kai imuninė sistema pažeidžia nuosavą odą ir dėl to susidaro stambios arba labai niežtinčios pūslelės. Dažniausiai pasitaiko pemfigus, buliozinė dermatozė ir dermatitis herpetiformis. Pemfigus sukelia skausmingas, lengvai plyštančias pūsles, kartais ir burnoje. Buliozinė dermatozė dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, formuojant dideles pūslės ant galūnių ar liemens. Dermatitis herpetiformis būdinga smulkioms, labai niežtinčioms pūslelėms, susijusioms su celiakija. Nors šios ligos retos, pastebėjus tokio pobūdžio bėrimą verta kreiptis į gydytoją.
- didesnės, minkštos, lengvai plyštančios pūslelės
- pažeidžia ir gleivines (burną)
- skausminga
- reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo
- dideli pūslėti pažeidimai
- dažniau vyresniems žmonėms
- atsiranda ant liemens ir galūnių
- labai smulkios, labai niežtinčios pūslelės
- simetriškai ant alkūnių, kelių, pečių ir sėdmenų
- susiję su celiakija
Bakterinės infekcijos
Bakterinės infekcijos taip pat gali sukelti pūslelinius odos pažeidimus, nors dažniau pasireiškia šlapiuojančiais plotais ar šašais. Dažniausia būklė yra pūslinė impetiga, kurią dažniausiai sukelia stafilokokai ir kuri pasireiškia trapiomis, greitai plyštančiomis pūslelėmis, vėliau tampančiomis gelsvais šašais. Kai kurios stafilokokinės infekcijos gali formuoti stambesnes pūsles ypač ten, kur oda buvo pažeista ar sudirginta. Bakterinės pūslelės paprastai plinta greičiau, gali būti skausmingos ir dažnai reikalauja antiseptinio arba antibakterinio gydymo.
1. Pūslinė impetiga
Kaip atrodo:
– trapios pūslelės, kurios plyšta palikdamos šlapiuojantį plotą
– gelsvi šašai
– dažniau vaikams
2. Stafilokokinės infekcijos
Kaip atrodo:
– stambesnės pūslelės arba pūslės
– gali būti skausmingos
– atsiranda odos pažeidimo vietose
Kada bėrimas pūslelėmis pavojingas
Pūslelinis bėrimas gali tapti pavojingas, jei plinta labai greitai, yra skausmingas ar lydi bendrieji simptomai. Didesnę riziką kelia pūslelės, kurios atsiranda veido ar akių srityje, taip pat jei jos pradeda kraujuoti ar tampa pūlingos. Pavojinga ir tai, jei pūslelės lydi karščiavimas, silpnumas ar staigus savijautos blogėjimas, nes tai gali rodyti rimtesnę infekciją ar autoimuninę reakciją. Jei bėrimas stipriai skauda, nepadeda įprastos priežiūros priemonės ar kyla įtarimas dėl juostinės pūslelinės, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Diagnostika: kokie tyrimai reikalingi
Pūslelėmis pasireiškiantiems bėrimams diagnozuoti dažniausiai užtenka klinikinės apžiūros, tačiau kartais gali prireikti papildomų tyrimų. Tyrimai parenkami pagal įtariamą priežastį – virusinę, alerginę, autoimuninę ar bakterinę. Žemiau pateikta trumpa lentelė padeda suprasti, kada gali būti skiriami konkretūs tyrimai.
| Simptomas | Galima priežastis | Rekomenduojamas tyrimas |
|---|---|---|
| Skausmingos pūslelės vienoje kūno pusėje | Juostinė pūslelinė | Virusologinis tyrimas (prireikus) |
| Smulkios niežtinčios pūslelės kontaktinėje zonoje | Alerginė reakcija | Alergijos testai (epikutaniai) |
| Didelės lengvai plyštančios pūslelės | Autoimuninė liga | Biopsija |
| Šlapiuojančios pūslelės su šašais | Bakterinė infekcija | Bakterijų pasėlis |
Gydymas priklausomai nuo priežasties
Pūslelinio bėrimo gydymas priklauso nuo to, kokia būklė jį sukelia. Virusinės infekcijos (pvz., herpes simplex ar juostinė pūslelinė) gydomos antivirusiniais vaistais ir švelnia odos priežiūra. Alerginės reakcijos suvaldomos pašalinus alergeną ir naudojant priešuždegiminius kremus ar antihistamininius vaistus. Autoimuninėms ligoms būtini specializuoti vaistai — dažniausiai imunitetą reguliuojantys preparatai. Bakterinės infekcijos gydomos antiseptikais arba antibiotikais, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo.
Nauda ir rizikos
Laiku nustačius bėrimo pūslelėmis priežastį galima greičiau pradėti tinkamą gydymą, sustabdyti infekcijos plitimą ir išvengti randų ar ilgalaikio odos pažeidimo. Tuo tarpu ignoruojamas bėrimas gali pablogėti: infekcija gali plisti, sustiprėti skausmas, o kai kuriais atvejais išsivysto rimtesnės būklės ar sudėtingesnės komplikacijos.
Nauda, kai priežastis nustatoma laiku
- Greitesnis gijimas ir mažesnis komplikacijų pavojus.
- Galima sustabdyti infekcijos plitimą.
- Lengviau išvengti randų ar ilgalaikio odos sudirgimo.
- Tikslesnis ir saugesnis gydymas.
Rizikos, jei bėrimas ignoruojamas
- Infekcija gali plisti ir tapti skausminga.
- Didėja randų ar ilgalaikio odos pažeidimo tikimybė.
- Gali išsivystyti rimtesnės būklės, pvz., autoimuniniai procesai.
- Pavėluotas gydymas tampa sudėtingesnis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Į gydytoją verta kreiptis, jei pūslelinis bėrimas plinta, stipriai skauda, atsiranda veido ar akių srityje, lydi karščiavimas ar blogėjanti savijauta. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei pūslelės neaiškios kilmės, kartojasi ar nepadeda įprastos odos priežiūros priemonės. Jei įtariama juostinė pūslelinė, ypač veido srityje, kreiptis reikėtų nedelsiant.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar bėrimas pūslelėmis visada reiškia virusinę infekciją?
Ar pūslelinis bėrimas gali būti užkrečiamas?
Kada pūslelės yra pavojingos?
Kaip prižiūrėti pūsleles namuose?
Ar galima dėti tepalus ant pūslelių?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
