Aortos aterosklerozė: kaip ją atpažinti ir kokios gali būti pasekmės

Aortos aterosklerozė – tai viena pavojingiausių kraujagyslių ligų formų, kai pagrindinė kūno arterija (aorta) susiaurėja arba sukietėja dėl joje susiformavusių aterosklerozinių plokštelių. Aorta yra kraujotakos „magistralinis kelias“, per kurį kraujas tiekiamas į visus organus, todėl bet koks jos pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki gyvybei pavojingų komplikacijų, tokių kaip aneurizma ar aortos plyšimas.

Liga vystosi lėtai ir iš pradžių nesukelia jokių specifinių simptomų. Dėl šios priežasties dauguma žmonių apie aortos aterosklerozę sužino tik tuomet, kai atsiranda komplikacijų arba ji aptinkama atsitiktinai atliekant kitus tyrimus. Būtent todėl labai svarbi ankstyva diagnostika, ypač jei žmogus turi rizikos veiksnių: aukštą cholesterolį, rūkymo istoriją, hipertenziją ar diabetą.

Aortos aterosklerozė – tai procesas, kurio metu pagrindinės kūno arterijos sienelėse pradeda kauptis riebalinės sankaupos, uždegiminės ląstelės ir kalcio nuosėdos. Iš šių komponentų susiformuoja aterosklerozinės plokštelės – kietos, elastingumą prarandančios struktūros, siaurinančios aortos spindį ir trikdančios normalų kraujo tekėjimą.

Aorta yra pati stambiausia ir svarbiausia arterija, todėl jos pažeidimai turi poveikį visiems organams: širdžiai, smegenims, inkstams, žarnynui, galūnėms. Net nedidelis aortos susiaurėjimas gali padidinti arterinį kraujospūdį, apsunkinti širdies darbą ir sukelti sisteminius simptomus.

Aterosklerozė gali paveikti skirtingas aortos dalis:

• Krūtinės dalį (krūtininė aorta) – dažniau sukelia krūtinės skausmus, dusulį, galvos svaigimą.
• Pilvo dalį (pilvo aorta) – ypač linkusi formuoti aneurizmas ir yra pavojingiausia dėl galimų plyšimų.
• Aortos lanką – šioje srityje esančios plokštelės gali atitrūkti ir nukeliauti į smegenų arterijas, sukeldamos insultą.

Aortos aterosklerozė dažnai vadinama „tyliąja“ liga, nes pradžioje ji nesukelia jokių juntamų pokyčių. Tik kai plokštelės tampa didesnės arba pradeda kalcifikuotis, atsiranda simptomų. Dėl šios priežasties diagnostika dažnai vėluoja.

„Aortos aterosklerozė gali būti aptinkama atsitiktinai – jos pasekmės dažnai daug rimtesnės nei kitų arterijų pažeidimai, todėl ankstyvas nustatymas yra labai svarbus.“ dr. Freya Holmberg

Priežastys ir rizikos veiksniai

Aortos aterosklerozė išsivysto palaipsniui, dažniausiai dėl ilgalaikio kraujagyslių sienelių uždegimo, medžiagų apykaitos sutrikimų ir žalingų įpročių. Tai nėra vieno veiksnio sukelta liga — dažniausiai rizika atsiranda tada, kai keli nepalankūs veiksniai veikia kartu. Kuo ilgiau jie išlieka, tuo greičiau aorta praranda elastingumą ir joje pradeda formuotis aterosklerozinės plokštelės.

Aukštas MTL („blogojo“) cholesterolio lygis

Didelis MTL cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių aterosklerozės vystymosi variklių. MTL dalelės lengvai prasiskverbia į arterijų sieneles, kur virsta plokštelėmis ir ilgainiui sukietėja dėl kalcio nuosėdų.

Aukštas kraujospūdis

Ilgalaikė hipertenzija mechaniškai „drasko“ arterijų sieneles, todėl jos tampa pažeidžiamos ir jautrios cholesterolio kaupimuisi. Aorta, būdama didžiausia arterija, patiria labai didelį slėgį, todėl jos pažeidimai progresuoja greičiau.

Rūkymas

Nikotinas ir kitos rūkymo metu susidarančios medžiagos tiesiogiai didina uždegimą, trikdo kraujagyslių elastingumą ir spartina aterosklerozinių plokštelių augimą. Rūkantiems žmonėms aortos aterosklerozė nustatoma kelis kartus dažniau.

Cukrinis diabetas

Padidėjęs gliukozės kiekis ilgainiui pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį (endotelį), didina oksidacinį stresą ir uždegimą. Dėl to diabetas laikomas vienu agresyviausių rizikos veiksnių aterosklerozei.

Nutukimas

Viršsvoris ir pilvinis nutukimas dažniausiai siejami su padidėjusiu cholesteroliu, trigliceridų pertekliumi ir atsparumu insulinui — visais veiksniais, kurie spartina aterosklerozę. Nutukimas taip pat didina kraujospūdį, o tai dar labiau apsunkina aortos sieneles.

Paveldimumas

Genetiniai veiksniai stipriai įtakoja šios ligos vystymąsi. Jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų, insultų ar aukšto cholesterolio atvejų, depresijos rizika aortos aterosklerozei didėja žymiai.

Amžius

Vyresniame amžiuje kraujagyslės natūraliai praranda elastingumą, kaupiasi kalcio nuosėdos ir plokštelės. Todėl vyresni nei 60 m. asmenys patiria didesnę aortos pažeidimo tikimybę.

Kiti veiksniai

Lėtinis stresas, miego trūkumas, sėdimas gyvenimo būdas, prasta mityba ir hormoniniai pokyčiai prisideda prie uždegiminių procesų organizme ir skatina plokštelių formavimąsi.

„Rizikos veiksnių sukauptas poveikis yra svarbiausias — vienas veiksnys retai sukelia aortos aterosklerozę, tačiau jų derinys ligą spartina drastiškai.“ dr. Josefina Querberg

Simptomų pavojingumo lygis

Diagnostika

Aortos aterosklerozės diagnostika reikalauja tikslaus kraujagyslių įvertinimo, nes ši liga dažnai neturi ankstyvų simptomų. Tyrimai parenkami pagal rizikos veiksnius, paciento amžių, nusiskundimus ir įtariamą aortos dalies pažeidimą. Svarbu ne tik nustatyti, ar yra aterosklerozinių plokštelių, bet ir įvertinti jų dydį, lokalizaciją, kalcifikaciją ir galimą aneurizmos formavimąsi.

Gydytojo konsultacija ir apžiūra

Pirmo vizito metu vertinama širdies veikla, kraujospūdis, galūnių temperatūra, odos būklė ir kraujotakos požymiai. Gydytojas klausia apie skausmo pobūdį, jo ryšį su fiziniu krūviu, virškinimo sutrikimais ar neurologiniais simptomais. Apčiuopiant pilvą gali būti juntamas pulsuojantis darinys — galimas aneurizmos požymis.

Kraujo tyrimai

Nors jie tiesiogiai neparodo aterosklerozės, tačiau padeda nustatyti svarbiausius rizikos veiksnius. Dažniausiai atliekami:

• bendras cholesterolio ir lipoproteinų profilis,
• gliukozės koncentracija kraujyje,
• inkstų funkcijos tyrimai,
• uždegimo žymenys (CRP),
• trigliceridai.

Šie rodikliai padeda įvertinti, kaip sparčiai gali progresuoti aterosklerozė.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija)

Pilvo aortos ultragarsas yra vienas paprasčiausių būdų aptikti plokšteles ir aneurizmas. Tyrimas visiškai neskausmingas, greitas ir saugus. Jis leidžia matuoti aortos skersmenį ir stebėti, ar jos sienelės sustorėjusios.

KT angiografija

Šis tyrimas laikomas vienu tiksliausių. Kompiuterinė tomografija su kontrastu leidžia aiškiai pamatyti aortos spindį, plokštelių formą, kalcifikacijas ir galimus trombus. KT taip pat būtinas prieš planuojant chirurginį ar endovaskulinį gydymą.

Magnetinio rezonanso angiografija (MRA)

Leidžia įvertinti kraujagyslių būklę be jonizuojančios spinduliuotės. Tinka pacientams, turintiems alergiją kontrastui arba kai reikia detalesnio minkštųjų audinių įvertinimo.

Aneurizmų stebėjimas

Jeigu aortos aneurizma jau nustatyta, būtinas reguliarus stebėjimas kas 6–12 mėn. Tyrimo tikslas — įvertinti, ar aneurizma didėja, nes plyšimo rizika tiesiogiai priklauso nuo jos dydžio.

„Teisingai parinkti vaizdiniai tyrimai yra esminiai — jie ne tik patvirtina aterosklerozę, bet ir padeda numatyti galimas komplikacijas dar joms neatsiradus.“ dr. Linnea Krossberg

Gydymo galimybės

Aortos aterosklerozės gydymas priklauso nuo to, kurioje aortos dalyje nustatyti pokyčiai, kokio dydžio yra aterosklerozinės plokštelės, ar susiformavusi aneurizma, ir kokia paciento bendra sveikatos būklė. Gydymas gali būti konservatyvus (vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai) arba intervencinis (procedūros ir chirurginės operacijos). Dažnai taikoma kelių metodų kombinacija, siekiant sumažinti komplikacijų riziką.

Gyvenimo būdo korekcijos

Tai — pirmas žingsnis gydant bet kokią aterosklerozės formą. Pagrindinis tikslas yra sumažinti rizikos veiksnius, kurie skatina plokštelių formavimąsi ir progresavimą. Mitybos pokyčiai, subalansuota fizinė veikla ir rūkymo atsisakymas padeda stabilizuoti aortos sieneles ir pagerina bendrą kraujotakos sveikatą. Svorio mažinimas taip pat gali sumažinti spaudimą kraujagyslėms ir pagerinti kraujospūdžio rodiklius.

Vaistai

Vaistai dažnai reikalingi net ir esant vidutinėms aterosklerozės formoms. Dažniausiai skiriama:

• Statinai, kurie mažina cholesterolio kiekį ir stabilizuoja aterosklerozines plokšteles.
• Antitrombocitiniai vaistai, tokie kaip aspirinas, siekiant sumažinti kraujo krešėjimo riziką.
• Vaistai nuo kraujospūdžio, ypač esant hipertenzijai, nes kraujo spaudimas tiesiogiai didina aortos pažeidimo riziką.
• Diabeto kontrolės vaistai, padedantys išlaikyti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje.

Tinkamai parinkti medikamentai gali gerokai sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

Endovaskulinės procedūros

Kai aterosklerozė sukelia pavojingus pokyčius (pavyzdžiui, reikšmingą susiaurėjimą ar aneurizmą), gali būti reikalingos invazinės procedūros:

• Angioplastika — susiaurėjusi aortos dalis praplečiama specialiu balionėliu.
• Stentavimas — įdedamas metalinis stentas, kuris išlaiko kraujagyslės spindį atvirą.
• Endovaskulinė aneurizmos operacija (EVAR/TEVAR) — į aneurizmą įvedamas specialus endoprotezas, apsaugantis sienelę nuo plyšimo.

Šios procedūros leidžia sumažinti komplikacijų riziką ir dažnai padeda išvengti atviros chirurginės operacijos, kuri yra sudėtingesnė ir reikalauja ilgesnio atsigavimo.

Chirurginis gydymas

Jei aneurizma yra labai didelė arba gresia plyšimas, gali būti reikalinga atvira operacija. Operacijos metu pažeista aortos dalis pašalinama, o vietoje jos įsiuvamas dirbtinis vamzdelis (protezas). Tai sudėtinga, bet gyvybę gelbstinti procedūra, ypač tais atvejais, kai endovaskulinis metodas netinka.

Stebėsena

Pacientams, kuriems nustatyta aortos aterosklerozė, būtina reguliari širdies ir kraujagyslių sistemos patikra. Gydytojas gali rekomenduoti ultragarsą, KT ar MRA kas 6–12 mėnesių, kad būtų įvertinta aneurizmos ar plokštelės dydžio dinamika.

„Gydymas visada individualus — vienam pacientui užtenka vaistų ir profilaktikos, kitam būtina chirurginė intervencija. Tai priklauso nuo to, kaip greitai progresuoja pokyčiai.“ dr. Elian Sørensen

Pasekmės ir komplikacijos

Aortos aterosklerozė gali išlikti nepastebėta ilgus metus, tačiau jos pasekmės — vienos rimčiausių iš visų kraujagyslių ligų. Kadangi aorta yra pagrindinis kraujo kelias iš širdies į visus organus, jos susiaurėjimas ar pažeidimas sutrikdo daugelio sistemų veiklą. Komplikacijų sunkumas priklauso nuo aterosklerozės stadijos, plokštelių dydžio ir to, kurioje aortos dalyje jos susiformavo.

Aortos aneurizma

Tai viena dažniausių komplikacijų, ypač pažeidus pilvo aortą. Aneurizma — tai aortos sienelės išsiplėtimas, atsirandantis dėl jos susilpnėjimo. Iš pradžių žmogus gali nejusti jokių simptomų, tačiau aneurizmai didėjant didėja ir plyšimo rizika. Plyšusi aneurizma sukelia masyvų vidinį kraujavimą ir yra gyvybei pavojinga būklė.

Aortos plyšimas

Viena pavojingiausių komplikacijų. Plyšimas įvyksta, kai susilpnėjusi aortos sienelė nebeatlaiko spaudimo. Žmogus gali staiga pajusti plėšiantį skausmą krūtinėje, nugaroje ar pilve, greitai netekti sąmonės, pasireiškia šokas. Be skubios operacijos prognozė itin prasta.

Kraujagyslių trombozė

Plokštelė gali įtrūkti, o ant jos paviršiaus susiformuoja kraujo krešulys. Toks krešulys gali visiškai užblokuoti kraujo tėkmę tam tikroje aortos dalyje arba nukeliauti į kitus organus. Dėl to gali atsirasti:

• insultas, jei krešulys keliauja į smegenų arterijas,
• miokardo infarktas, jei jis patenka į širdies vainikines arterijas,
• inkstų ar žarnyno išemija, jei krešulys pasiekia jų kraujagysles.

Organų išemija

Susiaurėjus aortai, organai gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Gali sutrikti:

• inkstų funkcija (atsiranda hipertenzija, skysčių kaupimasis),
• žarnyno veikla (pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai),
• kojų kraujotaka (šaltos galūnės, skausmas einant).

Organų išemija gali būti laikina arba progresuojanti, priklausomai nuo kraujo tėkmės sumažėjimo.

Širdies perkrova

Kadangi aorta nebesiplečia taip, kaip turėtų, širdžiai tenka dirbti daug intensyviau. Tai ilgainiui sukelia širdies raumens hipertrofiją, širdies nepakankamumą ir padidėjusį kraujospūdį.

TIA ir insultas

Aortos lanko srityje esančios aterosklerozinės plokštelės gali atitrūkti ir keliauti smegenų arterijomis, sukeldamos trumpalaikius išeminius priepuolius arba pilnavertį insultą.

„Aortos aterosklerozės komplikacijos dažnai būna staigios ir sunkios, todėl pacientai turi būti atidžiai stebimi net tada, kai liga nesukelia simptomų.“ dr. Nils Aamundsen

Prevencija

Aortos aterosklerozės prevencija yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti kraujagysles nuo progresuojančių pažeidimų. Kadangi ši liga dažniausiai vystosi lėtai ir tyliai, ankstyvos prevencinės priemonės gali gerokai sumažinti komplikacijų riziką — nuo aneurizmos iki aortos plyšimo ar tromboembolinių įvykių. Prevencija apima tiek gyvenimo būdo pokyčius, tiek medicininę priežiūrą.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Judėjimas padeda palaikyti sveiką kūno svorį, mažina kraujospūdį ir gerina lipidų apykaitą. Nebūtina intensyviai sportuoti — pakanka kasdienio 30 minučių vaikščiojimo, lengvos mankštos ar važiavimo dviračiu. Fizinis aktyvumas taip pat gerina arterijų elastingumą ir mažina uždegiminius procesus.

Subalansuota mityba

Mityba, paremta daržovėmis, pilno grūdo produktais, žuvimi ir sveikaisiais riebalais (pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi), padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Reikėtų vengti perdirbtų produktų, transriebalų, cukraus ir per didelio druskos kiekio — jie tiesiogiai prisideda prie kraujospūdžio ir uždegimo didėjimo.

Rūkymo atsisakymas

Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles ir spartina aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Net kelių metų žala gali būti žymiai sumažinta, jei žmogus meta rūkyti. Tai yra viena efektyviausių prevencinių priemonių tiek prieš aortos aterosklerozę, tiek prieš aneurizmos formavimąsi.

Kraujo spaudimo kontrolė

Aukštas kraujospūdis yra vienas pagrindinių aortos sienelių pažeidimo veiksnių. Reguliarus matavimas namuose, tinkamas vaistų vartojimas ir druskos vartojimo mažinimas padeda išvengti mechaninio arterijų nusidėvėjimo.

Cholesterolio mažinimas

Pakankamai dažnai aterosklerozė prasideda dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Todėl svarbu reguliariai atlikti lipidų profilį, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių. Jei cholesterolio lygis per didelis, gydytojas gali skirti statinų — vaistų, kurie efektyviai stabdo plokštelių formavimąsi.

Gliukozės kontrolė diabetu sergantiems pacientams

Diabetas yra vienas stipriausių aterosklerozės progresavimą skatinančių veiksnių. Gliukozės lygio stabilizavimas, tinkama mityba ir vaistų vartojimas padeda apsaugoti kraujagysles nuo greito pažeidimo.

Kūno svorio reguliavimas

Net nedidelis svorio sumažėjimas gali pagerinti kraujospūdį, cholesterolio lygį ir sumažinti uždegiminius procesus organizme. Tai padeda sumažinti pačią aterosklerozės vystymosi riziką.

Reguliari medicininė priežiūra

Žmonėms virš 60 metų, ypač turintiems rizikos veiksnių, rekomenduojama periodiškai atlikti aortos ultragarsą. Tai vienas paprasčiausių būdų anksti aptikti aneurizmas ir kitus reikšmingus pokyčius. Reguliari šeimos gydytojo ar kardiologo apžiūra leidžia laiku sureguliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir kitus rodiklius.

Dažniausiai užduodami klausimai