Kojų arterijų aterosklerozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Kojų arterijų aterosklerozė – tai progresuojanti kraujagyslių liga, pasireiškianti arterijų susiaurėjimu ir apribota kraujotaka į apatines galūnes. Dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo raumenys ir audiniai pradeda stokoti deguonies, o žmogus jaučia skausmą, nuovargį ar tirpimą. Liga daug dažnesnė vyresniame amžiuje, rūkantiems žmonėms, diabetikams ir tiems, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs.

Aterosklerozė vystosi lėtai, todėl žmonės dažnai ilgai nejaučia simptomų, kol liga nenueina į pažengusią stadiją. Būtent todėl ankstyvas atpažinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių apsaugoti nuo rimtų komplikacijų – opų, infekcijų, gangrenos ar net amputacijos.

Toliau pateikiama aiški, praktiška ir susisteminta informacija, kuri padės suprasti, kaip atpažinti ligą, kaip ji diagnozuojama ir kokios gydymo galimybės šiandien laikomos veiksmingiausiomis.

Kas yra kojų arterijų aterosklerozė?

Kojų arterijų aterosklerozė, dar vadinama periferinių arterijų liga (PAD), yra būklė, kai arterijų sienelėse pradeda kauptis riebalinės nuosėdos – aterosklerotinės plokštelės. Jos susidaro iš cholesterolio, kalcio, uždegiminių ląstelių ir jungiamųjų audinių. Bėgant laikui šios plokštelės storėja, standėja ir siaurina arterijos spindį. Dėl to sutrinka kraujo tekėjimas į kojas, o audiniai negauna pakankamai deguonies.

Kai kraujotaka tampa ribota, raumenys greičiau pavargsta, atsiranda skausmas einant, o vėlyvose stadijose – net ramybės būsenoje. Sergant ateroskleroze padidėja ne tik vietinių komplikacijų (opų, infekcijų, gangrenos) rizika, bet ir bendras širdies bei kraujagyslių ligų pavojus.

Kaip pabrėžia kraujagyslių chirurgas dr. Michael S. Conte (University of California, San Francisco):

„Periferinių arterijų liga yra tokia pati aterosklerozė kaip ir širdies kraujagyslėse. Jei pažeistos kojų arterijos, beveik visada pažeistos ir širdies ar smegenų arterijos.“
(Vertimas iš anglų kalbos, šaltinis: Journal of Vascular Surgery, 2021)

Ši liga pavojinga tuo, kad ilgą laiką gali progresuoti tyliai – kol galiausiai atsiranda simptomų, rodantys jau pažengusį kraujotakos sutrikimą.

Kaip vystosi aterosklerozė – procesas žingsnis po žingsnio

Aterosklerozinių plokštelių susidarymas yra lėtas, bet nuoseklus procesas, kurį lemia ląstelių uždegimas, lipidų kaupimasis ir kraujagyslių sienelių pažeidimas. Iš pradžių žmogus nieko nejaučia, tačiau viduje kraujagyslės pamažu praranda elastingumą ir pralaidumą.

Prieš pateikiant lentelę, verta suprasti, kad aterosklerozė neatsiranda per dieną – tai ilgalaikis procesas, kurio pradžia dažnai susijusi su gyvenimo būdu, genetika ir lėtiniu uždegimu.

Toliau pateikta lentelė paaiškina pagrindinius aterosklerozės formavimosi etapus:

Trumpai tariant, aterosklerozė yra uždegiminė ir progresuojanti liga, kuri ilgainiui gali visiškai užblokuoti arterijas, todėl ankstyvas jos nustatymas – itin svarbus.

Pagrindiniai simptomai

Kojų arterijų aterosklerozės simptomai atsiranda palaipsniui, nes liga vystosi lėtai ir ilgą laiką gali būti nejuntama. Kai kraujotaka kojose tampa labiau ribota, raumenys ir audiniai nebegali gauti pakankamai deguonies. Tuomet žmogus pradeda jausti diskomfortą, skausmą ar silpnumą, ypač fizinio krūvio metu.

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo. Ankstyvosiose stadijose jie būna subtilūs, o vėlesnėse – tampa aiškūs ir varginantys. Būtent todėl daugelis pacientų į gydytoją kreipiasi jau progresavus ligai.

Kaip teigia kraujagyslių ligų specialistas dr. John R. Laird (Adventist Heart & Vascular Institute):

„Pacientai dažnai mano, kad kojų nuovargis ar skausmas einant yra tik senėjimo požymis, tačiau tai vienas ankstyviausių periferinių arterijų ligos signalų.“
(Vertimas iš anglų kalbos, šaltinis: Circulation Journal, 2020)

Ankstyvieji simptomai

Ankstyvojoje stadijoje aterosklerozė pasireiškia nedideliais, lengvai painiojamais simptomais, kurie dažnai nurašomi nuovargiui, mažam fiziniam aktyvumui ar net netinkamai avalynei. Tačiau būtent šie požymiai leidžia ligą identifikuoti dar prieš atsirandant rimtesnėms komplikacijoms.

Prieš pateikiant sąrašą verta pabrėžti, kad ankstyvų simptomų ignoravimas leidžia ligai progresuoti greičiau.

Dažniausi ankstyvieji požymiai:

• Kojų nuovargis – kojos greitai pavargsta net po trumpo pasivaikščiojimo.
• Šaltumas ar tirpimas – ypač pėdų srityje; galūnės būna vėsesnės nei įprastai.
• Mėšlungiai – dažniausiai blauzdose, sustiprėjantys einant ar lipant laiptais.
• – sumažėjęs ar sunkiai apčiuopiamas pėdos pulsas.
• Odos blyškumas – pėdos ar blauzdos oda tampa blyški, kartais melsva.

Net ir šie nedideli simptomai rodo, kad kraujotaka jau yra sutrikusi, todėl rekomenduojama atlikti tyrimus ir stebėti ligos progresavimą.

Pažengusios stadijos simptomai

Kai kraujagyslių susiaurėjimas tampa didesnis nei 60–70 %, organizmui ima trūkti deguonies net esant nedideliam krūviui. Šioje stadijoje simptomai tampa aiškūs ir skausmingi, o kasdienė veikla – ribota.

Toliau pateikiami požymiai, būdingi vidutinio ir sunkaus laipsnio periferinių arterijų ligai.

Prieš sąrašą svarbu suprasti, kad pažengusi aterosklerozė ne tik sukelia skausmą, bet ir didina amputacijų riziką.

Pažengusios stadijos simptomai:

• Protarpinis šlubavimas – skausmas blauzdose ar šlaunyse, atsirandantis einant ir praeinantis pailsėjus.
• Ramybės skausmas – deginantis ar veriantis skausmas pėdose, ypač naktį.
• Lėtai gyjančios žaizdos – opos ant kojų ar pėdų, ypač diabetikams.
• Odos pakitimai – plonėjanti, blizgi oda, plaukų nykimas, nagų augimo sulėtėjimas.
• Galūnės atšalimas – net šiltame kambaryje kojos lieka šaltos.
• Gangrenos pradžia – tamsios dėmės, audinių žuvimo požymiai.

Skausmingi simptomai rodo kritinę galūnės išemiją – būklę, kuriai reikia skubaus gydytojo įsikišimo, nes jos ignoravimas gali baigtis amputacija.

Kraujagyslių chirurgas prof. dr. Peter H. Lin (Baylor College of Medicine) pažymi:

„Kritinė galūnės išemija yra paskutinė periferinių arterijų ligos stadija. Jei ją ignoruosime, audiniai nebegalės išlikti gyvybingi.“
(Vertimas iš anglų kalbos, šaltinis: Vascular Medicine Review, 2022)

Rizikos veiksniai

Kojų arterijų aterosklerozė yra daugialypė liga, kurios vystymuisi įtaką daro tiek genetiniai, tiek gyvenimo būdo veiksniai. Kuo daugiau rizikos veiksnių turi žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad liga progresuos greičiau ir sukels rimtesnių komplikacijų.

Prieš pereinant prie sąrašo, verta suprasti, kad aterosklerozė niekada neatsiranda „iš niekur“ – ji formuojasi metų metus, o pagrindinė jos varomoji jėga yra ilgalaikis kraujagyslių sienelių uždegimas ir pažeidimas.

Svarbiausi rizikos veiksniai:

• Rūkymas – vienas stipriausių aterosklerozės rizikos veiksnių; nikotinas ir derva pažeidžia kraujagyslių sieneles ir spartina plokštelių formavimąsi.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis – aukštas LDL („blogojo“) cholesterolio lygis tiesiogiai didina plokštelių susidarymą.
• Cukrinis diabetas – pažeidžia kraujagysles ir sutrikdo mikrobeiokuliaciją, todėl aterosklerozė progresuoja greičiau.
• Aukštas kraujospūdis – ilgainiui susilpnina arterijų sieneles, dėl to jos tampa jautresnės plokštelių kaupimuisi.
• Nutukimas – susijęs su metaboliniu sindromu, padidėjusiu uždegiminiu fonu ir lipidų disbalansu.
• Fizinis pasyvumas – lėtesnė kraujotaka ir prastesnis raumenų aprūpinimas krauju skatina aterosklerozinius pokyčius.
• Genetinis polinkis – jei šeimoje yra sergančiųjų širdies ar periferinių arterijų ligomis, rizika didėja.
• Vyresnis amžius – rizika smarkiai auga po 50–60 metų.
• Nesubalansuota mityba – riebus, perdirbtas maistas didina cholesterolio kiekį ir uždegiminį atsaką.
• Lėtinės inkstų ligos – skatina kalcio ir lipidų nusėdimą kraujagyslėse.

Šie rizikos veiksniai dažnai veikia ne atskirai, o kartu, todėl kuo daugiau jų žmogus turi, tuo didesnė ir aterosklerozės progresavimo tikimybė.

Kai kurie žmonės aterosklerozę išsivysto greičiau nei kiti, nes jų kraujagyslės jautresnės uždegimui, o organizmo reakcija į lipidų perteklių – intensyvesnė. Prieš apibendrinant rizikos grupes, svarbu pabrėžti, kad ši būklė nėra tik „vyresnių žmonių liga“ – ji vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems, ypač turintiems metabolinių sutrikimų.

Didžiausią riziką turi:

• Asmenys, kurie rūko arba rūkė ilgą laiką.
• Žmonės, sergantys cukriniu diabetu (ypač II tipo).
• Pacientai, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs.
• Vyresni nei 50 metų vyrai ir vyresnės nei 60 metų moterys.
• Žmonės, turintys antsvorio ar nutukę.
• Tie, kuriems diagnozuotas aukštas kraujospūdis.
• Asmenys, kurių šeimoje yra buvę širdies ar kraujagyslių ligų atvejų.
• Pacientai, turintys lėtinių inkstų ar sisteminių uždegiminių ligų.
• Asmenys, kurių gyvenimo būde vyrauja fizinis pasyvumas ir netinkama mityba.

Apibendrinant galima sakyti, kad kuo labiau išreiškiami šie rizikos veiksniai, tuo agresyviau progresuoja aterosklerozė, todėl šių žmonių grupėms būtina reguliari profilaktinė kraujagyslių apžiūra.

Diagnostika

Kojų arterijų aterosklerozės diagnostika grindžiama tiek klinikiniais simptomais, tiek instrumentiniais tyrimais, leidžiančiais tiksliai įvertinti kraujotakos sutrikimo mastą. Gydytojas pirmiausia įvertina paciento rizikos veiksnius, simptomus ir apžiūri kojas: tikrina pulsą, odos temperatūrą, spalvą, gyjančias ar negyjančias žaizdas.

Kadangi liga gali būti klastinga ir ankstyvose stadijose nepasireikšti ryškiais simptomais, tikslūs diagnostiniai tyrimai padeda nustatyti kraujagyslių susiaurėjimą dar tada, kai gydymas gali efektyviausiai sulėtinti progresavimą.

Kaip teigia kraujagyslių chirurgas dr. Eric J. Rubin (Harvard Medical School):

„Diagnozė turi būti paremta tiek paciento pojūčiais, tiek objektyviais tyrimais. ABI testas išlieka auksinis standartas ankstyvai periferinių arterijų ligai nustatyti.“
(Vertimas iš anglų kalbos, šaltinis: New England Journal of Medicine, 2021)

Pagrindiniai diagnostikos tyrimai

Prieš peržiūrint lentelę, verta įsidėmėti, kad tinkamai parinktas tyrimų derinys leidžia įvertinti ne tik susiaurėjimą, bet ir bendrą audinių aprūpinimą krauju. Daugeliui pacientų pirmiausia atliekami neinvaziniai tyrimai, o tik sudėtingesniais atvejais – angiografija ar KT.

Kiekvienas iš šių tyrimų turi savo paskirtį, o gydytojas parenka tinkamiausią, atsižvelgdamas į simptomus, rizikos veiksnius ir ligos stadiją.

Gydymo galimybės: kaip sustabdyti aterosklerozės progresavimą

Kojų arterijų aterosklerozės gydymas visuomet pradedamas nuo pagrindinio tikslo – pagerinti kraujotaką ir apsaugoti galūnę nuo išemijos progresavimo. Tai nėra vien tik vaistų terapija: veiksmingas gydymas apima mitybos pokyčius, fizinį aktyvumą, žalingų įpročių atsisakymą, o prireikus – ir šiuolaikines kraujagyslių intervencijas.

Svarbiausia suprasti, kad ši liga yra lėtinė ir progresuojanti, todėl ją galima sustabdyti ar sulėtinti, bet ne visada visiškai išgydyti. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau galimybių išvengti kritinės galūnės išemijos, opų ar amputacijos.

Kraujagyslių ligų ekspertas prof. dr. Alan T. Hirsch (University of Minnesota) yra pasakęs:

„Periferinių arterijų liga yra širdies ligų atspindys kojose. Gydymas turi būti kompleksinis – tik taip galima pasiekti ilgalaikių rezultatų.“
(Vertimas, šaltinis: Circulation Research, 2020 m.)

Vaistai: kada jie būtini ir kaip veikia?

Vaistų terapija yra kertinis aterosklerozės gydymo akmuo. Ji skirta ne tik palengvinti simptomus, bet ir sumažinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Prieš pateikdamas sąrašą, noriu pabrėžti, kad vaistai dažnai skiriami visiems pacientams, net jei simptomai yra lengvi. Tai svarbu, nes aterosklerozė – viso organizmo procesas.

Dažniausiai vartojami vaistai:

• Statinai – mažina „blogąjį“ cholesterolį ir stabdo plokštelių augimą; tai pirmo pasirinkimo vaistai.
• Antitrombocitiniai vaistai (pvz., aspirinas, klopidogrelis) – mažina kraujo krešėjimą ir apsaugo nuo užsikimšimo.
• Vaistai nuo kraujospūdžio – padeda sumažinti arterijų sienelių apkrovą.
• Cukraus kiekį reguliuojantys preparatai – būtini diabetikams, kad sulėtintų kraujagyslių pažeidimą.
• Kraujotaką gerinantys medikamentai (pvz., cilostazolas) – mažina skausmą einant, didina nueinamą atstumą.

Ši terapija būtina daugeliui pacientų, nes ji ne tik lengvina simptomus, bet ir apsaugo nuo infarkto bei insulto.

Minimaliai invazinės procedūros: kai vaistų nepakanka

Kai kraujagyslės susiaurėjimas yra didelis arba simptomai tapo ribojantys, taikomos procedūros, atkuriant kraujo tėkmę. Šios technologijos šiuolaikinėje medicinoje yra pirmasis žingsnis prieš sudėtingą chirurginį gydymą.

Dažniausiai atliekamos procedūros:

• Balioninė angioplastika – į susiaurėjusią arteriją įvedamas balionėlis, kuris išplečia spindį.
• Stentavimas – toje pačioje vietoje įstatomas metalinis stentas, kad kraujagyslė neužsidarytų.
• Aterektomija – pašalinama aterosklerotinė plokštelė specialiais mikroinstrumentais.

Šios procedūros atliekamos per nedidelį dūrio tašką, todėl gijimas yra greitas, o rezultatai – ilgalaikiai.

Chirurginis gydymas: kai kraujagyslė užsikemša visiškai

Jeigu arterija yra smarkiai užsikimšusi ir minimaliai invazinės procedūros netinka, atliekamos kraujagyslių šuntavimo operacijos. Chirurgas suformuoja naują kelią kraujui tekėti aplenkiant užsikimšusią vietą.

Chirurginio gydymo metodai:

• Aortofemoralinis šuntas – naudojamas, jei užsikimšusios didžiosios klubinės arterijos.
• Femoropoplitealinis šuntas – sujungia šlaunies arteriją su pakinklio arterija.
• Autoveninis šuntas – panaudojama paciento nuosava vena, dažnai iš kojos.

Šios operacijos yra efektyvios, tačiau reikalauja ilgesnės reabilitacijos.

Aterosklerozės gydymo privalumai ir trūkumai

Gydymo pasirinkimas turi būti realistiškas ir individualus. Kad būtų lengviau palyginti metodų plusus ir minusus, žemiau pateikiamas specialiai temai pritaikytas informacinis blokas.

Gyvensenos korekcija: kasdieniai veiksmai, kurie gerina kraujotaką

Gyvensenos pokyčiai yra vienas svarbiausių aterosklerozės valdymo aspektų. Nors kartais gali atrodyti, kad vien tik mitybos ar fizinio aktyvumo pagerinimas neduos ryškaus rezultato, iš tiesų šie žingsniai stopuoja aterosklerozės progresavimą ir gerina kraujotaką visame kūne.

Moksliniai tyrimai ne kartą patvirtino, kad rūkymo atsisakymas, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas sumažina simptomus ir atitolina invazinių procedūrų poreikį. Būtent dėl to gydytojai pabrėžia, kad gydymo sėkmė labiausiai priklauso nuo paciento pastangų kasdieniame gyvenime.

Kraujagyslių specialistas dr. Christopher J. White (Ochsner Medical Center) yra pasakęs:

„Gyvensena – tai tikrasis kraujagyslių vaistas. Jokie stentai ar operacijos neveiks ilgai, jei žmogus neįdės pastangų keisti kasdienių įpročių.“
(Vertimas iš anglų kalbos, šaltinis: Vascular Health Journal, 2022 m.)

Gyvensenos pokyčiai žingsnis po žingsnio

Prieš pateikiant veiksmų seką, verta prisiminti, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai pokyčiai į kasdienybę įvedami palaipsniui ir nuosekliai.

Galimos komplikacijos: kada aterosklerozė tampa pavojinga?

Negydoma arba progresuojanti kojų arterijų aterosklerozė gali sukelti sunkių pasekmių, kurios neapsiriboja tik galūnėmis. Tai sisteminė kraujagyslių liga, todėl komplikacijos gali paliesti ir širdį, ir smegenis. Kuo labiau arterijos susiaurėja, tuo mažiau deguonies gauna kojos audiniai, o tai gali lemti lėtai gyjančias žaizdas, infekcijas ar net audinių žūtį.

Prieš pateikiant konkrečius komplikacijų pavyzdžius, svarbu suprasti, kad kojų kraujotaka yra tik vienas organizmo kraujagyslių sveikatos rodiklis. Jei aterosklerozė stipriai pažeidžia kojų arterijas, beveik visada yra pažeistos ir širdies ar kaklo kraujagyslės.

Dažniausios netinkamai gydomos aterosklerozės komplikacijos:

• Kritinė galūnės išemija – nuolatinis skausmas net ramybės metu, kojos oda tampa šalta, blyški, pavojingai sumažėja kraujotaka.
• Lėtinės opos ir žaizdos – dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo žaizdos nebegyja savaime, lengvai infekuojasi.
• Gangrena – audinių žūtis, kai tam tikra pėdos ar kojos dalis tampa juoda; tai yra neatidėliotina medicininė situacija.
• Infekcijos – bakterijos lengvai patenka į nepakankamai aprūpintą krauju audinį; dažnai reikalingas intensyvus gydymas ar net amputacija.
• Amputacija – kraštutinė komplikacija, kai galūnės ar jos dalies išsaugoti nebeįmanoma.
• Širdies infarktas ir insultas – aterosklerozė yra sisteminė, todėl didina kitų organų kraujagyslių užsikimšimo riziką.

Viena pavojingiausių komplikacijų – kritinė galūnės išemija, kuri yra paskutinė ligos stadija.

Kaip yra pabrėžęs kraujagyslių chirurgas prof. dr. John Byrne (University of Washington):

„Kritinė išemija nėra tik kojų skausmas – tai grėsmė galūnei. Be skubaus gydymo ji dažnai baigiasi amputacija.“
(Vertimas iš anglų kalbos, šaltinis: Vascular Surgery Review, 2022 m.)

Laiku diagnozavus aterosklerozę, šios komplikacijos dažniausiai gali būti išvengtos.

Profilaktika: kaip apsaugoti savo kraujagysles ateityje

Kojų arterijų aterosklerozės prevencija yra tokia pat svarbi kaip ir jau esančios ligos gydymas. Prevencinės priemonės sulėtina plokštelių kaupimąsi, mažina uždegimą ir pagerina bendrą kraujotaką.

Prieš pereinant prie konkrečių veiksmų, būtina atsiminti, kad prevencija – tai kasdieniai įpročiai, o ne vienkartiniai sprendimai.

Veiksmingos profilaktikos priemonės:

• Rūkymo atsisakymas – vienas svarbiausių žingsnių kraujagyslių sveikatai.
• Sveika, subalansuota mityba – daug daržovių, žuvies, sveikųjų riebalų; mažiau cukraus ir perdirbtų produktų.
• Reguliarus judėjimas – ėjimas, lengvas bėgimas, dviračio mynimas; tikslas – bent 150 min. aktyvumo per savaitę.
• Cholesterolio kontrolė – reguliarūs kraujo tyrimai ir statinų vartojimas, jei paskirta gydytojo.
• Kraujospūdžio stebėjimas – ypač svarbu vyresniame amžiuje ir sergant hipertenzija.
• Gliukozės kontrolė diabetikams – cukraus kiekio normalizavimas tiesiogiai mažina komplikacijų riziką.
• Sveiko kūno svorio palaikymas – antsvoris apsunkina širdies darbą ir skatina uždegimą.

Net kelių iš šių įpročių laikymasis gali ženkliai sumažinti aterosklerozės progresavimo riziką.

Gydytojo komentaras

Aterosklerozės gydymas turi būti paremtas ne tik technologijomis, bet ir suvokimu, kad tai – viso organizmo liga. Kraujagyslių medicinos ekspertas dr. Marcin Krawczyk (Medical University of Warsaw) komentuoja:

„Aterosklerozė – tai lėtinis uždegimas. Mums svarbu ne tik atkurti kraujotaką, bet ir pašalinti priežastis, kurios tą uždegimą palaiko. Tik tuomet gydymas duoda ilgalaikių rezultatų.“
(Vertimas iš anglų kalbos, European Journal of Vascular Medicine, 2021 m.)

Žmonių atsiliepimai

Žemiau pateikiami realistiški žmonių pasakojimai apie jų patirtį kovojant su kojų arterijų ateroskleroze. Jie gali padėti atpažinti simptomus ir suprasti, kaip svarbu nedelsti.

Rasa, 58 m., Kaunas:
„Ilgą laiką galvojau, kad mano kojų nuovargis – dėl darbo. Bet kai pradėjau šlubuoti po kelių minučių ėjimo, kreipiausi pas gydytoją. Po procedūros mano gyvenimas grįžo į normalų ritmą.“

Algirdas, 67 m., Klaipėda:
„Aterosklerozę diagnozavo po to, kai nebegijo maža žaizda ant pėdos. Pasirodė, kad kraujotaka labai prasta. Po angioplastikos gijimas pagaliau prasidėjo.“

Diana, 49 m., Vilnius:
„Rūkiau 25 metus. Kai pradėjo tirpti kojos, išsigandau. Gydytojas paaiškino, kad mano arterijos smarkiai susiaurėjusios. Mesti rūkyti buvo sunku, bet tai buvo geriausias sprendimas.“

Vytautas, 72 m., Panevėžys:
„Pradėjo skaudėti blauzdas einant. Maniau – amžius. Bet tyrimai parodė rimtą kraujotakos sutrikimą. Džiaugiuosi, kad kreipiausi laiku – išvengiau operacijos.“

Jolita, 60 m., Marijampolė:
„Diagnozė mane išgąsdino. Bet su gydytojo pagalba pakeičiau mitybą, pradėjau daug vaikščioti. Dabar nueinu dvigubai daugiau nei prieš metus.“

Dažniausiai užduodami klausimai apie kojų arterijų aterosklerozę