Aterosklerozės tyrimai: kaip nustatoma liga ir kokie rodikliai svarbiausi

Aterosklerozė – tai lėtinė ir klastingai progresuojanti kraujagyslių liga, kurią sukelia cholesterolio, riebalų, kalcio ir uždegiminių medžiagų kaupimasis arterijų sienelėse. Šie pokyčiai siaurina kraujagysles, trikdo organų aprūpinimą krauju ir lemia širdies bei kraujagyslių ligas – infarktą, insultą, periferinių arterijų ligą. Didžiausia problema ta, kad liga ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Todėl pagrindinis ginklas – laiku atlikti tyrimai.

Toliau pateikiama greita santrauka, padėsianti iškart suprasti, kokie tyrimai svarbiausi ir ką jie rodo.

Kas yra aterosklerozė ir kodėl reikalingi tyrimai?

Aterosklerozė vystosi tuomet, kai arterijų sienelėse pradeda kauptis riebalinės medžiagos, cholesterolis, kalcio druskos ir uždegiminiai dariniai. Šis procesas prasideda dar jauname amžiuje ir bėgant metams pažengia į sudėtingesnę stadiją – plokštelės kietėja, kraujagyslės siaurėja, mažėja jų elastingumas.

Tyrimai leidžia nustatyti šiuos pokyčius net tada, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Tai yra svarbiausia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos dalis.

Niujorko kardiologas, prestižinės Cleveland Clinic specialistas dr. Steven Nissen yra pasakęs:

„Aterosklerozė – tai tyli epidemija. Didžioji dalis pacientų apie ją sužino tik tada, kai įvyksta infarktas. Prevenciniai tyrimai yra vienintelis būdas sustabdyti ligą dar prieš komplikacijas.“
(vertimas iš anglų k.)

Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai

Laboratoriniai kraujo tyrimai yra pirmasis žingsnis diagnozuojant aterosklerozę. Jie leidžia įvertinti cholesterolio pusiausvyrą, uždegimo aktyvumą ir metabolinius pokyčius, kurie lemia plokštelių formavimąsi. Nors kraujagyslių užkalkėjimas pats savaime „nematomas“ kraujo tyrimuose, šie rodikliai atskleidžia riziką ir padeda suprasti, ar aterosklerozė gali progresuoti sparčiau.

Kaip teigia Europos Kardiologų Draugijos (ESC) prevencinės kardiologijos ekspertas prof. dr. Alberico Catapano:

„Laboratoriniai tyrimai – tai langas į žmogaus kardiovaskulinę riziką. Cholesterolis ir uždegimo rodikliai leidžia nustatyti, kuriems pacientams gresia sparčiausia aterosklerozės progresija.“
(vertimas iš anglų k.)

Lipidograma (cholesterolio tyrimai)

Lipidograma – tai vienas svarbiausių ir dažniausiai atliekamų aterosklerozės tyrimų. Prieš aptariant reikšmes, būtina paaiškinti, kodėl skirtingos cholesterolio dalelės turi nevienodą poveikį kraujagyslėms.

Šiame skyriuje aptarsiu kiekvieną lipidogramos rodiklį, o po to pateiksiu lentelę su normomis, pritaikytą mobiliesiems įrenginiams.

Kas matuojama lipidogramoje?

Prieš pateikiant sąrašą, pravartu suprasti, kad cholesterolis kraujyje keliauja kaip „transporto dalelės“. Kai kurios jų neša cholesterolį į audinius (tai didina riziką), kitos – iš audinių į kepenis (tai apsaugo kraujagysles).

Toliau pateikiami pagrindiniai lipidogramos komponentai:

• LDL cholesterolis (blogasis cholesterolis) – pagrindinis aterosklerozę skatinantis rodiklis. Jo perteklius kaupiasi arterijų sienelėse.
• HDL cholesterolis (gerasis cholesterolis) – padeda pašalinti perteklinį cholesterolį iš kraujagyslių.
• Trigliceridai – riebalų rūšis, susijusi su metaboliniu sindromu ir padidėjusia rizika.
• Ne-HDL cholesterolis – apskaičiuojamas rodiklis, apimantis visas aterogenines (riziką didinančias) cholesterolio daleles.
• Bendras cholesterolis – bendras visų cholesterolio frakcijų kiekis, bet diagnostine prasme mažiausiai informatyvus.

Šių rodiklių derinys leidžia įvertinti tikrąją aterosklerozės riziką.

Lipidogramos normos ir tikslai

Žemiau pateikta lentelė padeda lengvai suprasti, kurie rodikliai yra saugūs, o kuriems pasiekus ribines reikšmes jau reikia gydymo.

Lipidograma yra pagrindas aterosklerozės diagnostikai ir jos kontrolės planavimui. Jei šis rodiklis sutrikęs, būtina tęsti išsamesnį ištyrimą.

Aukšto jautrumo CRB (hs-CRP)

Prieš pereinant prie sąrašo, svarbu paaiškinti, kad aterosklerozė yra ne tik riebalų kaupimosi, bet ir lėtinio uždegimo procesas. Dėl to tam tikri uždegimo markeriai tampa itin reikšmingi vertinant širdies ir kraujagyslių riziką.

Aukšto jautrumo C reaktyvinis baltymas (hs-CRP) parodo, ar organizme vyksta mikro-uždegimas, susijęs su plokštelių nestabilumu.

Štai ką svarbu žinoti apie šį tyrimą:

• 0–1 mg/l – maža aterosklerozės rizika
• 1–3 mg/l – vidutinė rizika
• > 3 mg/l – didelė rizika, dažnai susijusi su nestabiliomis plokštelėmis

Padidėjęs hs-CRP leidžia nuspėti širdies ir kraujagyslių įvykius net ir tuomet, kai cholesterolis normoje. Tai vienas svarbiausių „slaptos rizikos“ rodiklių.

Gliukozė, HbA1c ir insulino rezistencija

Aterosklerozę stipriai pagreitina medžiagų apykaitos sutrikimai, todėl būtina įvertinti angliavandenių apykaitą.

Keletas sakinukų prieš pateikiant punktus: diabetas ir metabolinis sindromas pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl plokštelės formuojasi greičiau ir tampa nestabilesnės. Net ir nedideli gliukozės svyravimai gali skatinti aterosklerozę.

Toliau – pagrindiniai rodikliai:

• Gliukozė nevalgius – idealu < 5,6 mmol/l
• HbA1c – parodo vidutinį gliukozės kiekį per 3 mėn.
  • < 5,7 % – norma
  • 5,7–6,4 % – priešdiabetinė būklė
  • ≥ 6,5 % – diabetas
• HOMA-IR – insulino rezistencijos indeksas; kuo didesnis, tuo greičiau progresuoja aterosklerozė.

Šių tyrimų rezultatai leidžia suprasti, ar žmogaus metabolizmas neprisideda prie spartesnio kraujagyslių užkalkėjimo.

Instrumentiniai tyrimai: kaip įvertinamos kraujagyslės?

Laboratoriniai tyrimai leidžia įvertinti rizikos veiksnius, tačiau tik instrumentiniai tyrimai parodo faktinę kraujagyslių būklę – ar jose jau yra plokštelių, koks jų dydis, ar sutrikusi kraujotaka. Šie metodai yra neinvaziniai, saugūs ir dažniausiai atliekami greitai.

Kaip yra pasakęs Oksfordo universiteto kardiologas prof. dr. Stefan Neubauer:

„Modernūs vaizdiniai metodai leidžia matyti aterosklerozę dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Tai revoliucinis žingsnis širdies ligų prevencijoje.“
(vertimas iš anglų k.)

Toliau aptarsiu svarbiausius instrumentinius tyrimus ir paaiškinsiu, ką jie atskleidžia.

Miego arterijų echoskopija (ultragarsas)

Miego arterijų ultragarsas – vienas jautriausių būdų ankstyvai aptikti aterosklerozinius pakitimus. Šis tyrimas leidžia pamatyti tiek pačias plokšteles, tiek kraujagyslės sienelės storį.

Prieš pereinant prie detalesnių paaiškinimų, verta pasakyti, kad tyrimas yra visiškai neskausmingas ir trunka apie 10–15 minučių.

Ką parodo šis tyrimas?

• Intima-media storį (IMT) – kraujagyslės sienelės storėjimas yra pirmasis aterosklerozės požymis.
• Ateromines plokšteles – jų dydį, sudėtį, ar jos minkštos, ar kalcifikuotos.
• Kraujotakos sutrikimą – ar plokštelė susiaurina arteriją.

Normos ir nukrypiai:

Normalus IMT paprastai yra 0,6–0,9 mm, o virš 1,0 mm laikoma padidėjusia aterosklerozės rizika.
Minkštos plokštelės pavojingesnės, nes labiau linkusios plyšti ir sukelti insultą.

Šis tyrimas rekomenduojamas visiems vyresniems nei 40–50 metų žmonėms, ypač turint tiems rizikos veiksnių: aukštą kraujospūdį, rūkymą, diabetą, padidėjusį LDL.

ABI indeksas (kulkšnies–žasto indeksas)

ABI – tai greitas ir paprastas tyrimas, leidžiantis įvertinti periferinių arterijų ligą (PAL), kuri yra viena iš aterosklerozės formų.

Prieš pateikiant reikšmes, būtina paaiškinti esmę: ABI matuoja kraujo spaudimo skirtumą tarp žasto ir kulkšnies. Jei kraujotaka kojose sutrikusi, indeksas krenta.

ABI reikšmių interpretacija:

• 1,0–1,4 – norma
• 0,9–1,0 – ribinė reikšmė
• 0,4–0,9 – periferinių arterijų liga
• < 0,4 – sunki išemija (kritinė būklė)

ABI tyrimas ypač svarbus rūkantiesiems, žmonėms su diabetu ir tiems, kurie jaučia kojų skausmą vaikštant.

KT angiografija

Kompiuterinė tomografija su kontrastine medžiaga – vienas tiksliausių aterosklerozės diagnostikos metodų. Ji leidžia tiesiogiai įvertinti ne tik plokšteles, bet ir jų kalcifikaciją.

Prieš pateikdamas lentelę, paaiškinsiu svarbiausią aspektą: KT angiografija nustato vadinamąjį kalcio indeksą (Agatstono score) – vieną patikimiausių širdies ligų rizikos rodiklių.

Ką rodo kalcio indeksas?

Kalcis arterijose atsiranda tik tada, kai aterosklerozė jau įsibėgėjusi. Kuo skaičius didesnis, tuo didesnė infarkto rizika artimiausiais metais.

Šis tyrimas ypač rekomenduojamas žmonėms, kurie:

• turi šeiminę ankstyvos širdies ligos istoriją,
• turi padidėjusį LDL,
• rūko arba anksčiau rūkė,
• serga diabetu ar hipertenzija.

KT angiografija leidžia tiksliai numatyti, kokios prevencinės priemonės bus veiksmingiausios.

Širdies ultragarsas ir funkciniai mėginiai

Šie tyrimai netiesiogiai padeda įvertinti aterosklerozės poveikį širdžiai. Tai nėra “grynai aterosklerozės diagnostika”, tačiau jie būtini, jei įtariama išeminė širdies liga.

Širdies ultragarsas (echoskopija)

Jis parodo:

• ar širdies raumuo gauna pakankamai kraujo,
• ar yra sienelių sustorėjimų,
• ar silpsta siurbimo funkcija.

Funkciniai mėginiai

Tai gali būti veloergometrija, krūvio testas ar streso echoskopija. Jie leidžia nustatyti, ar aterosklerozės sukelti susiaurėjimai trukdo kraujo tėkmei fizinio krūvio metu.

Šie tyrimai aktualūs pacientams su nuovargiu, dusuliu, krūtinės skausmais, net jei laboratoriniai tyrimai geri.

Aterosklerozės rizikos vertinimo skalės

Nustatant, kokia tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per artimiausius metus, naudojamos specialios rizikos skalės. Jos padeda gydytojui suprasti, ar pacientui užtenka gyvenimo būdo pokyčių, ar jau reikia medikamentinio gydymo. Šios skalės derina kelis veiksnius: amžių, lytį, kraujospūdį, cholesterolio reikšmes, rūkymą, diabetą ir kitus rodiklius.

Svarbiausia tai, kad rizika nustatoma individualiai – du žmonės su vienodu cholesterolio kiekiu gali turėti visiškai skirtingą riziką.

SCORE2 skalė

Tai Europos kardiologų draugijos rekomenduojama sistema, vertinanti riziką susirgti išeminėmis širdies ligomis, insultu ar mirti dėl šių priežasčių. Ji skirta 40–69 metų amžiaus žmonėms.

• Maža rizika – primenama stebėti gyvenimo būdą ir tęsti prevenciją.
• Vidutinė rizika – rekomenduojama reguliariai tyrtis, koreguoti mitybą, svorį, cholesterolį.
• Didelė ir labai didelė rizika – dažniausiai pradedamas cholesterolį mažinantis gydymas.

ASCVD rizikos skaičiavimas

Jungtinėse Amerikos Valstijose dažniausiai naudojama ASCVD skalė. Ji padeda įvertinti 10 metų tikimybę patirti infarktą ar insultą.

Ši skalė itin svarbi pacientams, turintiems:

• padidėjusį kraujospūdį,
• metabolinį sindromą,
• rūkymo įpročių,
• šeiminę ankstyvos IŠL istoriją.

Framingham rizikos skaičiavimas

Tai viena seniausių ir geriausiai ištirtų skaičiuoklių. Ji padeda numatyti širdies ligų tikimybę remiantis daugelio metų epidemiologiniais duomenimis.

Nors gydytojas vertina daug rodiklių, svarbiausias žingsnis – suprasti, kuri rizikos grupė taikoma konkrečiam žmogui. Tai lemia gydymo intensyvumą ir tolesnius tyrimus.

Garsus Kanados kardiologas dr. Jean-Claude Tardif yra pabrėžęs:

„Rizikos įvertinimas – tai ne formalumas, o kelio žemėlapis. Nustatę paciento rizikos kategoriją galime tiksliai suplanuoti, kaip sulėtinti aterosklerozę.“
(vertimas iš anglų k.)

Aterosklerozės tyrimų privalumai ir ribotumai

Nors aterosklerozės diagnostika per pastaruosius dešimtmečius labai patobulėjo, būtina suprasti ir jos galimybes, ir ribotumus. Tyrimai leidžia nustatyti ligą anksti, tačiau ne visi metodai tinkami kiekvienam žmogui.

Prieš pateikiant svarbiausius aspektus, pravartu pabrėžti, kad diagnostika turi būti vertinama kompleksiškai – vieno tyrimo rezultatas niekada nereiškia galutinės diagnozės. Gydytojas analizuoja visą situaciją: gyvenimo būdą, ligų istoriją, laboratorinius ir instrumentinius rodiklius.

Toliau – aiškiai išskirti privalumai ir trūkumai.

Aterosklerozės tyrimai yra veiksmingas įrankis nustatyti ligos buvimą ir įvertinti riziką, tačiau rezultatus būtina interpretuoti atsakingai ir visada kartu su gydytoju.

Kaip pasiruošti aterosklerozės tyrimams?

Aterosklerozės diagnostika apima tiek kraujo, tiek instrumentinius tyrimus, o tam tikri pasiruošimo žingsniai padeda gauti tikslesnius rezultatus. Nors dauguma procedūrų nesukelia diskomforto ir atliekamos greitai, verta žinoti, ką reikėtų padaryti prieš apsilankant pas gydytoją.

Prieš pateikiant konkrečius punktus, svarbu suprasti, kad pasiruošimas priklauso nuo to, kokie tyrimai bus atliekami. Kraujo tyrimams reikalingas vienoks pasirengimas, o echoskopijai ar KT – visai kitas.

Pasiruošimas kraujo tyrimams

Kraujo tyrimai – lipidograma, gliukozė ar hbA1c – turi tam tikrus reikalavimus.

• Prieš lipidogramą rekomenduojama nevalgyti 10–12 valandų, kad rezultatai būtų kuo tikslesni.
• Vengti riebaus maisto ir alkoholio bent 24 valandas prieš tyrimą.
• Gerti galima tik vandenį; kava, arbata ar sultys gali išderinti gliukozės ir lipidų reikšmes.
• Prieš tyrimą patartina vengti intensyvaus fizinio krūvio, nes jis gali trumpam pakelti trigliceridų kiekį.

Po kraujo paėmimo įprastai galima grįžti prie visų kasdienių veiklų.

Pasiruošimas miego arterijų echoskopijai

Šiam tyrimui dažniausiai nereikia jokio specialaus pasiruošimo.

• Rekomenduojama nedėvėti labai aukštų golfų ar drabužių, kurie spaudžia kaklą.
• Papuošalus (pvz., stambesnius kaklo papuošalus) verta nuimti prieš tyrimą, kad jie netrukdytų.

Pacientui tereikia atsigulti ant nugaros, o tyrimas atliekamas specialiu ultragarsiniu davikliu.

Pasiruošimas ABI tyrimui

Kadangi ABI matuoja kraujo spaudimo santykį, keli veiksniai gali iškraipyti matavimą.

• Prieš tyrimą 15–20 minučių pailsėti, nekaišioti telefonų ir nestovėti.
• Nevartoti kavos, energinių gėrimų ar cigarečių bent 2 valandas iki matavimo.
• Avalynė ir kojinės nuimamos, kad būtų galima tiksliai matuoti spaudimą kulkšnies srityje.

Pasiruošimas KT angiografijai

Šis tyrimas reikalauja daugiau pasiruošimo dėl kontrastinės medžiagos naudojimo.

• Paprastai reikia nevalgyti 4 valandas prieš tyrimą.
• Reikia informuoti gydytoją apie inkstų ligas, alergijas, astmą ar ankstesnes reakcijas į kontrastą.
• Pacientams su inkstų funkcijos sutrikimu gali būti skiriami papildomi kraujo tyrimai (kreatininas, eGFG).
• Po procedūros rekomenduojama gerti daugiau vandens, kad kontrastas būtų greičiau pašalintas iš organizmo.

Pasiruošimas širdies funkcinio krūvio mėginiams

Funkciniai mėginiai tiriami fizinio krūvio metu, todėl pasiruošimas labai svarbus.

• Dėvėti patogią sportinę aprangą ir batus.
• Nevalgyti sunkiai virškinamo maisto 2–3 valandas iki tyrimo.
• Nevartoti kofeino likus bent 3–4 valandoms.
• Vartojamus vaistus aptarti su gydytoju – kai kuriuos gali tekti praleisti tyrimo dieną.

Pasiruošimas yra paprastas, tačiau tvarkingai atliktas jis leidžia pagerinti tyrimų tikslumą ir sumažinti papildomų vizitų poreikį.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Aterosklerozė ilgą laiką gali vystytis tyliai, todėl dalis žmonių pastebi ją tik atsiradus komplikacijoms. Vis dėlto yra tam tikri ženklai ir situacijos, kurių ignoruoti nereikėtų. Kreiptis į gydytoją pravartu ne tik tada, kai jau juntami simptomai, bet ir tada, kai rizikos veiksniai rodo, kad liga gali vystytis greičiau.

Prieš pateikiant svarbiausius atvejus, verta pabrėžti, kad ankstyvas kreipimasis į specialistą leidžia išvengti negrįžtamų pakitimų kraujagyslėse.

Situacijos, kai būtina konsultacija:

• Staiga atsiradęs krūtinės skausmas, plintantis į ranką, kaklą ar žandikaulį.
• Bet koks dusulys fizinio krūvio metu, kuris anksčiau nebuvo būdingas.
• Skausmas ar nuovargis kojose vaikščiojant, kuris praeina sustojus (šlubčiojimas).
• Trumpalaikiai regėjimo sutrikimai, rankos ar kojos tirpimas, silpnumas.
• Padidėjęs LDL cholesterolis, nepaisant sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo.
• Šeimoje buvę ankstyvieji infarktai ar insultai (ypač iki 55 m. vyrams ir iki 65 m. moterims).
• Diabetas, hipertenzija, inkstų ligos ar kiti metaboliniai sutrikimai.
• Rūkymas ar ilgalaikis buvimas aplinkoje, kur yra tabako dūmų.

Kiekvienas iš šių signalų gali rodyti progresuojančią aterosklerozę arba padidėjusią riziką. Net ir lengvi simptomai yra priežastis atlikti tyrimus.

Europos prevencinės kardiologijos asociacijos ekspertė prof. dr. Eva Prescott yra pastebėjusi:

„Pacientai dažnai laukia per ilgai. Jei jau atsirado dusulys ar judant skauda kojas, aterosklerozė vystosi ne pirmą dieną. Gydytojas turėtų įsitraukti kuo anksčiau.“
(vertimas)

Laiku atlikti tyrimai ir gydytojo konsultacija gali apsaugoti nuo rimtų komplikacijų, tokių kaip infarktas ar insultas.

Gydytojo komentaras

Aterosklerozės diagnostika šiandien yra gerokai tikslesnė nei prieš kelis dešimtmečius, tačiau gydytojų akcentai išlieka tie patys – kuo anksčiau nustatoma rizika, tuo daugiau galima padaryti. Ne vienas kardiologas pabrėžia, kad net puikiai besijaučiantis žmogus gali turėti pažengusius kraujagyslių pakitimus, todėl tyrimai svarbūs ne tik sergantiesiems, bet ir profilaktiškai.

Europos aterosklerozės draugijos narys, klinikinės kardiologijos specialistas prof. dr. Ulf Landmesser iš Berlyno Charité universitetinės ligoninės, apibendrina šiuolaikinį požiūrį:

„Aterosklerozė – lėta, bet labai pavojinga liga. Matuodami LDL, uždegimo rodiklius ir atlikdami vaizdinius tyrimus galime nustatyti riziką dar prieš pirmąjį simptomą. Tai visiškai pakeičia paciento prognozę.“
(vertimas)

Pasak prof. Landmesserio, didžiausia klaida – manyti, kad aterosklerozė yra tik vyresnio amžiaus žmonių liga. Šiandien vis dažniau diagnozė nustatoma ketvirtame ar net trečiame gyvenimo dešimtmetyje, ypač sergantiems diabetu ar turintiems genetinę polinkio formą – šeiminę hipercholesterolemiją.

Gydytojas taip pat pabrėžia, kad:

„LDL mažinimas yra kertinis akmuo bet kuriame gydymo plane. Kuo žemesnis blogasis cholesterolis, tuo lėtesnis plokštelių augimas ir mažesnė tikimybė, kad jos plyš.“
(vertimas)

Šie komentarai dar kartą primena, kad tyrimai nėra formalumas – tai ilgalaikės sveikatos investicija.

Žmonių atsiliepimai

Aterosklerozės tyrimai daugeliui žmonių tapo ne tik diagnostikos priemone, bet ir žingsniu link sveikesnio gyvenimo. Kai kurie pacientai teigia, kad būtent tyrimų rezultatai paskatino keisti mitybą, numesti svorio ar pradėti gydymą anksčiau, nei išsivystė komplikacijos. Šios patirtys padeda geriau suprasti, kodėl nereikėtų laukti pirmųjų simptomų.

Rūta, 41 m., Vilnius:
„Tyrimus atlikau profilaktiškai, nes tėtis mirė nuo infarkto. Miego arterijų echoskopija parodė ankstyvus pakitimus, nors nieko nejutau. Gydytoja pakeitė mano gydymo planą ir po pusmečio rodikliai jau buvo geresni.“

Tomas, 54 m., Klaipėda:
„ABI testas parodė, kad kraujotaka kojose sutrikusi. Visada maniau, kad mano kojų nuovargis – tiesiog amžius. Po tyrimų supratau, kad tai aterosklerozė ir kad reikėjo kreiptis daug anksčiau.“

Eglė, 37 m., Kaunas:
„Padidėjęs LDL buvo aišku, bet KT kalcio indeksas man atvėrė akis. Supratau, kad plokštelės jau formuojasi. Tai paskatino pakeisti mitybą ir mesti rūkyti. Jaučiuosi tarsi išvengusi didesnės nelaimės.“

Saulius, 62 m., Panevėžys:
„Po krūvio mėginio gydytojai pastebėjo širdies išemijos požymių. Dabar esu nuolat stebimas ir gydomas. Jei ne tyrimai, tikriausiai būčiau laukęs dar keletą metų.“

Ieva, 45 m., Šiauliai:
„Visada jaučiausi sveika, bet profilaktinės programos metu atlikta lipidograma atskleidė labai didelį LDL. Gydytoja išsiuntė KT kalcio indekso tyrimui – radome pokyčių. Tai buvo mano signalas pasirūpinti savimi rimčiau.“

Šios istorijos primena, kad aterosklerozės tyrimai yra vienas svarbiausių žingsnių užkertant kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmogus jaučiasi puikiai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie aterosklerozės tyrimus