Aterosklerozė – tai lėtai progresuojantis kraujagyslių susiaurėjimas dėl ant jų sienelių susidarančių riebalinių sankaupų, dar vadinamų ateromomis arba cholesterolio plokštelėmis. Ši būklė vystosi daugelį metų, dažnai tyliai ir be akivaizdžių simptomų, kol plokštelės užauga tiek, kad pradeda riboti kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus.
Tai viena labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Dėl aterosklerozės kyla padidėjusi infarkto, insulto, kojų kraujotakos sutrikimų ir net staigios mirties rizika. Nors ši liga dažnai siejama su amžiumi, ją lemia ir tokie veiksniai kaip netinkama mityba, rūkymas, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir paveldimumas.
Gera žinia ta, kad aterosklerozę galima ne tik sulėtinti, bet ir valdyti. Tiek gyvenimo būdo pokyčiai, tiek šiuolaikiniai vaistai padeda sumažinti riziką, stabilizuoti plokšteles ir apsaugoti kraujagysles nuo tolesnio pažeidimo.
- Kas tai? – Lėtinė kraujagyslių liga, kai ant arterijų sienelių kaupiasi riebalinės plokštelės ir siaurina kraujo tėkmę.
- Kodėl pavojinga? – Gali sukelti infarktą, insultą, širdies ir kojų kraujotakos sutrikimus.
- Simptomai? – Ankstyvų simptomų dažnai nėra. Vėliau: krūtinės veržimas, kojų skausmas einant, dusulys, nuovargis.
- Kas didina riziką? – Rūkymas, aukštas cholesterolis, hipertenzija, diabetas, nutukimas ir paveldimumas.
- Gydymo galimybės? – Vaistai cholesteroliui mažinti, kraujospūdžio kontrolė, gyvenimo būdo pokyčiai, kai kada – intervencinės procedūros.
Kas yra aterosklerozė?
Aterosklerozė — tai procesas, kurio metu arterijų sienelėse ima kauptis cholesterolio, riebalų ir uždegiminių medžiagų sankaupos. Iš pradžių jos būna minkštos, tačiau laikui bėgant sukietėja, uždegina kraujagyslės sienelę ir pradeda siaurinti jos spindį. Dėl to organai gauna mažiau kraujo ir deguonies.
Liga progresuoja lėtai ir dažnai nepastebimai. Daugelis žmonių sužino apie aterosklerozę tik tuomet, kai plokštelė plyšta arba susiformuoja kraujo krešulys, sukeliantis ūmius simptomus. Todėl ši liga vadinama „tyliąja žudike“.
Aterosklerozė gali paveikti bet kurią arteriją — širdies (vainikines), smegenų, kojų, inkstų ar žarnyno. Nuo to priklauso ir simptomai, kurie gali labai skirtis.
„Aterosklerozė nėra vien tik cholesterolio problema — tai uždegiminis procesas, kuris tyliai ardo arterijas daugelį metų.“ dr. Henrik Malder
Aterosklerozės simptomai
Aterosklerozė paprastai vystosi labai lėtai ir ankstyvose stadijose nesukelia jokių juntamų požymių. Liga gali progresuoti daugelį metų, kol susiaurėjusios arterijos ima trukdyti pakankamam kraujo tekėjimui. Tuomet simptomai atsiranda priklausomai nuo to, kurios kraujagyslės paveiktos.
Širdies arterijų (vainikinių) pažeidimo simptomai
Kai aterosklerozė riboja kraujo tėkmę į širdį, žmogus gali pradėti jausti veržiantį diskomfortą krūtinėje, kuris kartais plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį. Fizinis krūvis tampa sunkiau toleruojamas, atsiranda dusulys, greitesnis nuovargis arba epizodai, kai širdis ima plakti nelygiai. Šie požymiai rodo, kad širdis negauna pakankamai deguonies, ir yra būtina į juos reaguoti rimtai.
Smegenų kraujagyslių pažeidimo simptomai
Kai pažeidžiamos smegenų arterijos, sutrinka kraujo tiekimas nervų sistemai. Tuomet gali pasireikšti trumpalaikiai kalbos nesklandumai, svaigulys, pusiausvyros sutrikimas ar laikinas kūno dalies silpnumas. Kartais žmogus trumpam nustoja matyti viena akimi arba regėjimas tampa neryškus. Tokie epizodai gali būti praeinantys, tačiau tai — rimtas ženklas apie padidėjusią insulto riziką.
Kojų arterijų pažeidimo simptomai
Kai aterosklerozė paveikia kojų arterijas, kraujotaka į kojas sumažėja tiek, kad einant pradeda skaudėti blauzdas arba šlaunis. Šis skausmas sustiprėja didėjant atstumui ir palengvėja sustojus. Žmogui taip pat gali šaltėti pėdos, atsirasti tirpimas arba žaizdos, kurios gyja gerokai lėčiau nei įprastai. Tai vienas dažniausių periferinių kraujotakos sutrikimų požymių.
Pilvo ir inkstų arterijų pažeidimo simptomai
Sumažėjusi kraujotaka žarnynui gali sukelti skausmą po valgio, pykinimą, o kai kuriais atvejais — net svorio kritimą, nes žmogus pradeda vengti valgyti. Kai pažeidžiamos inkstų arterijos, gali išaugti arterinis kraujospūdis arba blogėti inkstų veikla, net jei žmogus nejaučia specifinio skausmo.
Kada simptomai tampa pavojingi?
Ypač pavojingi yra staigūs simptomai, tokie kaip intensyvus krūtinės skausmas, žandikaulio ar rankos skausmas, staigus kalbos sutrikimas, tirpimas vienoje kūno pusėje, stiprus galvos svaigimas ar staigus kojų silpnumas. Tokie požymiai gali rodyti infarktą arba insultą ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
„Simptomai dažniausiai atsiranda per vėlai — todėl labai svarbu atlikti profilaktinius tyrimus, ypač turint rizikos veiksnių.“ dr. Arvid Kelstrom
Aterosklerozės priežastys ir rizikos veiksniai
Aterosklerozė nėra vienos dienos liga — tai ilgalaikis procesas, kuriam įtaką daro daugybė veiksnių. Pagrindinis mechanizmas prasideda tada, kai arterijų vidinis sluoksnis pažeidžiamas dėl uždegimo, cholesterolio pertekliaus ar aukšto spaudimo. Tuomet kraujagyslės tampa labiau „lipnios“, o riebalinės dalelės lengviau kaupiasi ant jų sienelių. Ilgainiui ten formuojasi kietos plokštelės, trukdančios normaliam kraujotakos tekėjimui.
Aukštas cholesterolio kiekis
Padidėjęs „blogasis“ cholesterolis (MTL) yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių. Kai šios dalelės kraujyje cirkuliuoja per daug, jos lengvai patenka į kraujagyslių sieneles ir pradeda formuoti plokšteles. Tuo tarpu „gerasis“ cholesterolis (DTL) padeda jas pašalinti, todėl jo trūkumas taip pat didina riziką.
Aukštas arterinis kraujospūdis
Ilgai padidėjęs kraujospūdis mechaniškai pažeidžia arterijų sieneles, todėl jos tampa jautresnės cholesterolio kaupimuisi. Kuo labiau jos pažeistos, tuo greičiau susidaro aterosklerotinės plokštelės.
Rūkymas
Cigaretėse esančios medžiagos mažina deguonies kiekį kraujyje, sukelia uždegimą ir tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių sieneles. Dėl to aterosklerozė rūkančių žmonių organizme progresuoja žymiai sparčiau. Net pasyvus rūkymas turi panašų neigiamą poveikį.
Cukrinis diabetas
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje skatina uždegimą, trikdo kraujagyslių elastingumą ir pagreitina aterosklerozės vystymąsi. Diabetui būdingi medžiagų apykaitos pokyčiai dar labiau padidina riziką kraujagyslių pažeidimams.
Nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas
Per didelis kūno svoris siejamas su aukštu cholesteroliu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir didesne diabetu rizika — tai visi pagrindiniai aterosklerozės rizikos veiksniai. Mažas fizinis aktyvumas taip pat skatina uždegiminius procesus organizme.
Genetiniai ir paveldimi veiksniai
Kai kuriems žmonėms aterosklerozė vystosi greičiau dėl šeimoje paveldimo polinkio, pavyzdžiui, dėl paveldimos hipercholesterolemijos — būklės, kai cholesterolis būna labai aukštas jau nuo jaunystės.
Amžius ir lytis
Vyresniame amžiuje aterosklerozė tampa dažnesnė, nes ilgainiui kaupiasi kraujagyslių pažeidimai. Vyrai dažniau susiduria su liga anksčiau, o moterų rizika padidėja po menopauzės, kai sumažėja apsauginis estrogenų poveikis.
Emocinis stresas ir miego trūkumas
Nuolatinė įtampa veikia hormonų balansą ir skatina uždegiminius procesus. Prastas miegas taip pat trikdo medžiagų apykaitą ir didina rizikos veiksnių kaupimąsi.
„Rizikos veiksniai veikia ne atskirai, o kartu — kuo jų daugiau, tuo greičiau progresuoja kraujagyslių pažeidimai.“ dr. Emilia Noster
Kaip diagnozuojama aterosklerozė?
Aterosklerozės diagnostika dažniausiai apjungia kelis tyrimus, nes liga vystosi įvairiose kūno vietose ir gali pasireikšti skirtingais simptomais. Gydytojas įvertina paciento amžių, gyvenimo būdą, rizikos veiksnius ir nusiskundimus, o tada parenka tinkamiausią tyrimų rinkinį. Tikslas — nustatyti, kuriose arterijose sulėtėjusi kraujotaka ir koks yra plokštelių išplitimas.
Konsultacija ir fizinis ištyrimas
Apžiūros metu vertinama kraujotaka, patikrinami pulsai rankose ir kojose, pamatuojamas kraujospūdis, įvertinami galimi širdies ar kojų kraujagyslių pažeidimo požymiai. Gydytojui svarbi ir paciento anamnezė: mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, ligų istorija.
Kraujo tyrimai
Diagnozės pradžioje visada atliekami kraujo tyrimai — cholesterolis, trigliceridai ir gliukozės kiekis. Padidėję MTL („blogasis“) cholesterolis ar sutrikusi gliukozės kontrolė rodo padidėjusią aterosklerozės riziką ir padeda nustatyti, kaip reikėtų koreguoti gydymą.
Širdies tyrimai
Jeigu įtariama vainikinių arterijų aterosklerozė, dažniausiai atliekama elektrokardiograma (EKG), krūvio mėginys arba echokardiografija. Krūvio testas gali parodyti, ar širdis gauna pakankamai deguonies fizinio krūvio metu, o echoskopija leidžia įvertinti širdies funkciją ir kraujotaką.
Ultragarsiniai kraujagyslių tyrimai
Ypač vertinga kaklo arterijų (miego arterijų) echoskopija. Ji leidžia matyti, ar arterijų sienelės pastorėjusios, ar yra susiformavusių plokštelių, bei įvertinti kraujo tekėjimo greitį.
KT angiografija arba magnetinio rezonanso angiografija
Šie tyrimai naudojami tuomet, kai reikia išsamiai įvertinti kraujagyslių būklę — pavyzdžiui, nustatyti, kiek procentų susiaurėjusi arterija ir ar gresia plokštelės plyšimas. Tai labai informatyvūs vaizdiniai tyrimai.
Kojų kraujagyslių tyrimai
Įtariant periferinių arterijų ligą, atliekamas kulkšnies–žasto indeksas (ABI). Tai greitas ir neskausmingas tyrimas, kuris parodo, ar kraujas laisvai teka į kojas. Esant reikšmingiems sutrikimams, skiriamas išsamesnis ultragarsinis ištyrimas.
Kada būtina skubi diagnostika?
Jei atsiranda ūmūs simptomai — staigus krūtinės skausmas, tirpimas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimai, prarastas matymas viena akimi, labai stiprus galvos skausmas ar kojų silpnumas — būtina skubi hospitalizacija. Šie požymiai gali rodyti infarktą ar insultą.
„Diagnozės tikslumas lemia gydymo sėkmę — kuo anksčiau nustatoma aterosklerozė, tuo lengviau ją suvaldyti ir sumažinti komplikacijų riziką.“ dr. Tomas Veldberg
Aterosklerozės gydymo galimybės
Aterosklerozės gydymas priklauso nuo to, kuri kraujagyslių sritis pažeista, kokio laipsnio susiaurėjimas nustatytas ir ar yra jau buvusių komplikacijų, tokių kaip infarktas ar insultas. Ši liga yra lėtinė, tačiau ją galima veiksmingai valdyti ir sulėtinti. Gydymas dažnai apjungia kelias strategijas: gyvenimo būdo korekcijas, medikamentus ir, esant reikalui, intervencines procedūras.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Pirmasis ir vienas svarbiausių gydymo etapų — rizikos veiksnių korekcija. Atsisakius rūkymo, reikšmingai sumažėja arterijų uždegimas ir sulėtėja plokštelių formavimasis. Mitybos pokyčiai, tokie kaip mažesnis sočiųjų riebalų kiekis, daugiau daržovių, pilno grūdo produktų ir žuvies, gali padėti sumažinti cholesterolio lygį. Reguliarus fizinis aktyvumas, net jei tai tik greitesni pasivaikščiojimai, pagerina kraujotaką, širdies veiklą ir padeda reguliuoti svorį.
Vaistai cholesteroliui mažinti
Dažniausiai skiriami statinai — tai vaistai, mažinantys MTL cholesterolio kiekį ir stabilizuojantys aterosklerozines plokšteles. Kai kuriems pacientams gali būti skiriami ir kiti preparatai, tokie kaip ezetimibas arba PCSK9 inhibitoriai, ypač jei cholesterolio lygis labai aukštas arba statinai netinka.
Vaistai nuo kraujospūdžio
Aukštas kraujospūdis tiesiogiai pažeidžia arterijas, todėl jo kontrolė yra būtina. Gydymui gali būti naudojami AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ar diuretikai. Kiekvienas atvejis individualus, todėl gydytojas parenka tinkamiausią derinį.
Antitrombocitiniai vaistai
Aspirinas arba kiti kraujo krešėjimą mažinantys preparatai skiriami tam, kad sumažėtų plokštelės plyšimo ir kraujo krešulio susidarymo rizika. Tai ypač svarbu tiems pacientams, kurie jau yra patyrę infarktą ar insultą.
Intervencinės procedūros
Esant reikšmingam arterijų susiaurėjimui, kai kraujotaka tampa pavojingai ribota, gali būti atliekamos procedūros, atkuriant kraujo tekėjimą. Dažniausiai naudojama angioplastika — į susiaurėjusią arteriją įvedamas balionėlis, kuris ją praplečia, o kartais įvedamas ir stentas. Kai kuriais atvejais gali prireikti kraujagyslių šuntavimo operacijos, ypatingai jei pakitimai išplitę ar sudėtingi.
Kardiologinė reabilitacija
Žmonėms, patyrusiems infarktą ar turintiems didelę aterosklerozės riziką, labai naudinga specializuota reabilitacija. Ji apima fizinio krūvio planavimą, mitybos korekcijas, psichologinę pagalbą ir nuolatinį stebėjimą. Tokios programos padeda sumažinti komplikacijų tikimybę ir pagerina gyvenimo kokybę.
Aterosklerozės rizikos veiksniai
| Rizikos veiksnys | Kaip jis veikia arterijas? | Ką dažniausiai sukelia? | Pavojingumo lygis |
|---|---|---|---|
| Aukštas MTL („blogasis“) cholesterolis | Kaupiantis kraujyje jis įsiskverbia į arterijų sieneles ir formuoja aterosklerozines plokšteles. | Kraujagyslių susiaurėjimą, sutrikusią kraujotaką, padidėjusią infarkto riziką. | Labai pavojinga |
| Aukštas arterinis kraujospūdis | Nuolat didelis spaudimas mechaniškai pažeidžia arterijų vidinį sluoksnį, todėl ten lengviau kaupiasi plokštelės. | Arterijų standėjimą, greitesnę aterosklerozės progresiją. | Labai pavojinga |
| Rūkymas | Toksinės medžiagos skatina uždegimą ir pažeidžia kraujagyslių sieneles. | Pagreitintą plokštelių formavimąsi, padidėjusią infarkto ir insulto riziką. | Labai pavojinga |
| Cukrinis diabetas | Aukštas gliukozės kiekis kraujyje trikdo kraujagyslių elastingumą ir skatina uždegimą. | Koronarinės širdies ligos rizikos padidėjimą ir spartų aterosklerozės progresavimą. | Pavojinga |
| Nutukimas | Siejamas su aukštu cholesteroliu, kraujospūdžiu ir didesne diabeto rizika. | Arterijų apkrovą, medžiagų apykaitos sutrikimus. | Pavojinga |
| Fizinis neaktyvumas | Lėtina medžiagų apykaitą ir skatina uždegiminių medžiagų kaupimąsi. | Svorio augimą, kraujotakos blogėjimą. | Vidutinė rizika |
| Paveldimumas | Genetinis polinkis lemia greitesnį cholesterolio augimą ir ankstyvą kraujagyslių pažeidimą. | Ankstyvas širdies ligų atsiradimas, net jauname amžiuje. | Pavojinga |
| Emocinis stresas | Didina kortizolį, trikdo kraujospūdį ir širdies ritmą, skatina uždegimą. | Kraujospūdžio svyravimus, širdies apkrovą. | Vidutinė rizika |
| Amžius | Kraujagyslės ilgainiui praranda elastingumą ir tampa labiau pažeidžiamos. | Plokštelių kaupimąsi ir kraujotakos blogėjimą. | Pavojinga |
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aterosklerozė gali vystytis be jokių simptomų?
Ar aukštas cholesterolis visada reiškia aterosklerozę?
Kaip sužinoti, ar mano arterijos jau susiaurėjusios?
Ar aterosklerozę galima išgydyti visiškai?
Ar statinai būtini visiems pacientams?
Ar aterosklerozė paveldima?
Ar galima sulėtinti aterosklerozę be vaistų?
Ar fizinis aktyvumas saugus sergant ateroskleroze?
Ar rūkymo atsisakymas sumažina riziką?
Kada būtina kreiptis skubiai?
Kiti straipsniai
Bendras kūno silpnumas: priežastys, tyrimai ir gydytojų įžvalgos
