Ataksija: kas tai, simptomai ir gydymo galimybės

Ataksija — tai būklė, kai žmogui tampa sunku kontroliuoti judesius. Judesiai tampa netikslūs, svyruojantys, nekoordinuoti. Dažnai pažeidžiamas pusiausvyros jausmas, eisena tampa nestabili, o rankų judesiai — “drebulio” arba “nevaldomo šokinėjimo” pobūdžio. Ataksija nėra viena liga — tai įvairių nervų sistemos sutrikimų požymis.

Kas yra ataksija?

Ataksija — tai judesių koordinacijos sutrikimas, atsirandantis dėl nervų sistemos pažeidimo. Žmogui tampa sunkiau valdyti kūno padėtį, tiksliai judinti rankas ar kojas, išlaikyti stabilų ėjimą ar stovėjimą. Tai nėra savarankiška liga — tai simptomas, rodantis, kad kažkurioje nervų sistemos dalyje sutriko signalų perdavimas.

Kodėl atsiranda ataksija?

Dažniausiai ataksija atsiranda dėl pažeistų smegenėlių — smegenų dalies, kuri atsakinga už pusiausvyrą ir koordinaciją. Tačiau ją gali sukelti ir periferinių nervų pažeidimas, nugaros smegenų ligos ar genetiniai sutrikimai.

Kaip jaučiasi žmogus su ataksija?

Žmogui gali atrodyti, kad judesiai „vėluoja“, rankos dreba bandant atlikti tikslius veiksmus, o kūnas tarsi sunkiau reaguoja į aplinką. Kasdieniai veiksmai — pavyzdžiui, pakelti puodelį ar užsisegti sagą — gali tapti gerokai sudėtingesni.

Ar ataksija visada pastovi?

Ne. Kai kuriais atvejais ji laikina — pavyzdžiui, dėl apsinuodijimo, vitaminų trūkumo ar uždegiminės ligos. Tačiau esant genetinei ar progresuojančiai neurologinei ligai ataksija gali lėtai stiprėti.

Pagrindiniai ataksijos tipai

Ataksijos simptomai

Ataksijos simptomai priklauso nuo to, kuri nervų sistemos dalis yra pažeista. Tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie pasireiškia daugeliui žmonių, turinčių šį sutrikimą. Žemiau pateikiu skaidrią, paprastai suprantamą simptomų apžvalgą.

Pusiausvyros ir eisenos sutrikimai

Tai vienas ryškiausių simptomų. Žmogus gali jaustis nestabiliai, svyruoti eidamas, sunkiai išlaikyti tiesią liniją. Kasdienybėje tai gali atrodyti taip, tarsi žmogus „bruktųsi“ į šonus arba vaikščiotų plačiai pastatytomis kojomis, ieškodamas atramos.

Smulkiosios motorikos sunkumai

Atlikti tikslią veiklą tampa sudėtinga: segti sagas, laikyti puodelį, įpilti vandens ar rašyti. Judesiai tampa lėti, svyruojantys, iškrentantys iš kontrolės.

Kalbos pokyčiai (dizartrija)

Gali pasireikšti kalbos „užsikirtimas“, netolygus tempas, tarsi „skaldyti“ žodžiai. Tai ne kalbos sutrikimas, o koordinacijos problema — liežuvio ir burnos raumenys juda nekoordinuotai.

Akių judesių sutrikimai

Atsiranda nevalingi akių trūkčiojimai (nistagmas), sunkiau sekti judantį objektą, regėjimas gali tapti „šokinėjantis“. Žmogui gali atrodyti, kad vaizdas trumpam nuslysta į šoną.

Rankų ir kojų drebulys

Judant galūnės gali pradėti drebėti, ypač atliekant tikslius veiksmus. Tai vadinama intention tremor — drebulys, kuris sustiprėja artėjant prie tikslo.

Galvos svaigimas ir orientacijos sutrikimas

Vestibulinės sistemos pažeidimo atveju žmogus gali jausti, kad aplinka „sukasi“ arba kūnas „plaukioja“. Tai stiprina pusiausvyros problemas.

Nuovargis

Kadangi kūnas pasitelkia daugiau energijos paprastiems veiksmams atlikti, žmogus greičiau pavargsta ir jaučia didesnį nuovargį nei įprastai.

Ataksijos priežastys

Ataksijos gydymo galimybės

Ataksijos gydymas priklauso nuo to, kas ją sukelia. Kadangi ataksija yra simptomas, o ne atskira liga, pirmasis žingsnis visada yra pagrindinės priežasties nustatymas. Toliau pateikiu aiškiai suskirstytas potemes, kad informacija būtų lengvai suprantama.

Gydymas, kai ataksija yra grįžtama

Kai kurios ataksijos formos gali išnykti pašalinus priežastį. Tai dažniausiai taikoma atvejams, kuriuos sukelia:
– vitaminų trūkumas (pvz., B12 ar B1),
– toksinai ar alkoholis,
– infekcijos ar uždegimai,
– vaistų sukelti poveikiai.

Koreguojant šiuos veiksnius, nervų sistema gali atsistatyti, o simptomai — sumažėti.

Reabilitacija ir kineziterapija

Judesių treniruotės padeda atkurti koordinaciją ir raumenų kontrolę. Kineziterapeutai dažnai dirba su judesių tikslumu, pusiausvyra ir galūnių stabilizavimu. Tai gali pagerinti kasdienę žmogaus funkciją, net jei ataksijos priežastis neišnyksta.

Ergoterapija

Ergoterapeutai moko žmogų pritaikyti kasdienius veiksmus — nuo daiktų laikymo iki apsirengimo ar valgymo. Tai leidžia išlaikyti nepriklausomybę ir pagerinti gyvenimo kokybę net progresuojančios ataksijos atveju.

Logopedo pagalba

Kai ataksija veikia kalbos raumenis, logopedas padeda pagerinti kalbos aiškumą ir ritmą, taip pat spręsti rijimo sunkumus, jei jie atsiranda.

Gydymas genetinių ligų atveju

Paveldimos ataksijos formos paprastai būna progresuojančios. Gydymas dažniausiai orientuotas į simptomų lėtinimą ir gyvenimo kokybės palaikymą:
– fizinė terapija,
– koordinacijos treniruotės,
– reguliarus neurologinis stebėjimas,
– komplikacijų valdymas.

Pagalba sergant autoimuninėmis ar uždegiminėmis ligomis

Kai ataksiją sukelia imuninės sistemos sutrikimas (pvz., išsėtinė sklerozė), gydymas nukreiptas į uždegimo valdymą. Tai gali padėti sustabdyti tolimesnį pažeidimą ir stabilizuoti būklę.

Simptomų valdymas

Jeigu priežastis neišgydoma, svarbus tikslas tampa simptomų kontrolė, pavyzdžiui:
– priemonės nuo galvos svaigimo,
– koordinacijos gerinimo treniruotės,
– pagalbiniai įrenginiai (lazdos, vaikštynės),
– individualiai parinktos terapijos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ataksiją