Aterosklerozė vystosi tyliai ir lėtai, daug metų nesukeldama jokių simptomų. Tačiau kai procesas pažengia, kraujagyslės gali susiaurėti tiek, kad kraujas nebegali laisvai tekėti į gyvybiškai svarbius organus — širdį, smegenis, kojas. Būtent tada liga tampa pavojinga gyvybei.
Šis straipsnis padės suprasti, kaip atpažinti pažengusią aterosklerozę, kokie simptomai rodo gresiančias komplikacijas ir kada būtina skubi medicininė pagalba.
- Ką reiškia „pažengusi“? – Kai aterosklerozinės plokštelės užkemša 70 % ir daugiau kraujagyslės spindžio.
- Pagrindinė rizika: – Staigus plokštelės plyšimas, kuris gali sukelti infarktą ar insultą.
- Dažniausi simptomai: – krūtinės spaudimas, dusulys, galvos svaigimas, kojų skausmas einant, šaltos galūnės.
- Kada pavojinga? – Kai atsiranda krūtinės skausmas, ūmus dusulys, tirpimas ar staigus kalbos sutrikimas.
- Kas padeda? – Medikų priežiūra, vaistai cholesterolio mažinimui, kraujospūdžio kontrolė, gyvenimo būdo pokyčiai.
Kas yra pažengusi aterosklerozė?
Pažengusi aterosklerozė – tai stadija, kai cholesterolio ir uždegimo paveiktos plokštelės reikšmingai susiaurina arteriją. Mediciniškai ji nustatoma tada, kai kraujagyslės spindis susiaurėja daugiau nei 70 %, tačiau realiai pavojus prasideda ir anksčiau — priklausomai nuo plokštelės struktūros.
Kuo mažiau vietos lieka kraujui tekėti, tuo labiau organams trūksta deguonies. Tai sukelia krūtinės skausmą (anginą), kojų skausmą einant (šlubčiojimą), regėjimo ar neurologinius simptomus.
Kardiologai neretai pabrėžia, kad žmogus gali jaustis pakankamai gerai, nors arterijos jau užsikimšusios daugiau nei per pusę — simptomai dažniausiai pasirodo tik tada, kai situacija tampa pavojinga.
Kaip atrodo pažengusios aterosklerozės pažeistos kraujagyslės?
Kraujagyslių pokyčiai atsiranda palaipsniui:
- arterijų sienelės storėja ir standėja,
- formuojasi aterosklerozinės plokštelės,
- mažėja arterijos vidinis spindis,
- kraujas teka sunkiau, turbulentiškai,
- plokštelės gali įtrūkti arba plyšti.
Tokie pokyčiai laikomi pavojingiausi:
- nestabilios plokštelės — lengvai plyšta,
- kalcifikuotos plokštelės — standžios, riboja kraujo tėkmę,
- uždegiminės plokštelės — didina trombų riziką.
Susiaurėjusios arterijos tampa tarsi „vamzdžiai su nuosėdomis“, per kuriuos kraujas vos prateka.
Dažniausios pažengusios aterosklerozės vietos ir simptomai
Aterosklerozė gali pažeisti bet kurią organizmo arteriją, tačiau yra kelios sritys, kuriose susiaurėjimai kelia didžiausią grėsmę gyvybei. Šioje lentelėje pateikiu aiškų palyginimą — kur atsiranda pavojingiausi pakitimai ir kokie simptomai būdingi kiekvienai vietai.
| Pažeista vieta | Pagrindiniai simptomai | Gyvybei pavojingos komplikacijos |
|---|---|---|
| Širdies vainikinės arterijos | Spaudimas krūtinėje, dusulys, skausmas į kairę ranką ar žandikaulį | Miokardo infarktas, širdies nepakankamumas |
| Miego arterijos | Galvos svaigimas, regėjimo sutrikimai, veido nutirpimas | Insultas arba trumpalaikiai smegenų išemijos priepuoliai |
| Kojų arterijos | Kojų skausmas einant (protarpinis šlubčiojimas), šaltos galūnės | Audinių nekrozė, galūnės gangrena |
| Inkstų arterijos | Aukštas kraujospūdis, pablogėjusi inkstų funkcija | Inkstų nepakankamumas, piktybinė hipertenzija |
| Pilvo aorta | Pulsuojantis skausmas pilve ar nugaroje | Aortos aneurizma ar jos plyšimas |
Simptomai priklauso nuo to, kuri arterija pažeista, tačiau visais atvejais pažengusi aterosklerozė gali sukelti organų išemiją — būklę, kai audiniai negauna pakankamai deguonies.
Kada aterosklerozė tampa pavojinga gyvybei?
Pavojus atsiranda tuomet, kai kraujagyslių pakitimai pradeda trikdyti normalų organų aprūpinimą krauju arba kai aterosklerozinė plokštelė plyšta, sukeldama staigų kraujotakos sutrikimą. Tai gali įvykti visiškai netikėtai.
Yra keli ypač svarbūs ženklai, rodantys, kad procesas pasiekė pavojingą ribą:
- krūtinės spaudimas ar gniaužimas, ypač fizinio krūvio metu,
- dusulys net ramybės būsenoje,
- staiga atsiradęs galūnių silpnumas ar tirpimas,
- nerišli kalba, veido nusvirimas, staigus regėjimo praradimas,
- kojų skausmas net ilsintis,
- šaltos, blyškios ar pamėlusios galūnės.
Tokie simptomai niekada nėra „nekalti“. Jie rodo, kad kraujotaka yra stipriai sutrikusi.
Kardiologas dr. David Goff (American Heart Association) tai paaiškina taip:
„Didžiausias pavojus atsiranda ne tada, kai arterija jau susiaurėjusi, o kai aterosklerozinė plokštelė plyšta. Tuomet krešulys gali ją užkimšti per kelias minutes.“
Gyvybei pavojingos komplikacijos
Pažengusi aterosklerozė gali tapti „tiksinčia bomba“, nes kraujagyslės ne tik susiaurėja — bet ir praranda stabilumą. Plokštelėms plyšus arba kraujui nebegalint patekti į gyvybiškai svarbius organus, išsivysto komplikacijos, kurios kelia tiesioginę grėsmę gyvybei.
Miokardo infarktas
Staigus vainikinės arterijos užsikimšimas, dėl kurio širdies raumuo negauna kraujo ir pradeda žūti. Dažniausia priežastis – plyšusi aterosklerozinė plokštelė.
Pagrindiniai požymiai: krūtinės spaudimas, skausmas į kairę ranką ar žandikaulį, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas.
„Infarktas įvyksta tuomet, kai arterija užsikemša staiga — kasdienė, lėta aterosklerozės eiga užleidžia vietą ūmiam krešulio susidarymui.“ — prof. Elizabeth Nabel
Insultas
Aterosklerozės pažeistos miego ar smegenų arterijos gali visiškai užsikimšti. Smegenų dalis negauna deguonies, todėl pradeda žūti neuronai.
Pavojingiausi požymiai: kalbos sutrikimas, vienos pusės silpnumas, regėjimo praradimas, veido asimetrija.
Aortos aneurizma ir plyšimas
Aterosklerozė silpnina aortos sienelę, todėl ji išsiplečia (aneurizma). Plyšimas sukelia masyvų vidinį kraujavimą — viena pavojingiausių būklių medicinoje.
Tipinis požymis: staigus, labai stiprus skausmas nugaroje ar pilve.
Kritinė galūnių išemija
Kojų arterijų užsikimšimas lemia audinių žūtį — galūnė tampa šalta, pamėlusi, skausmas nebeišnyksta net ilsintis.
Rizika: gangrena, galimos amputacijos.
Inkstų funkcijos nepakankamumas
Inkstų arterijų susiaurėjimas lemia prastą organo kraujotaką. Inkstai nebefiltruoja kraujo, kyla pavojingas kraujospūdžio šuolis.
Pažengę atvejai: gali prireikti dializės.
Kaip diagnozuojama pažengusi aterosklerozė?
Diagnozė remiasi ne tik cholesterolio tyrimais. Pažengusi aterosklerozė dažnai nustatoma tada, kai kraujagyslių pokyčiai jau akivaizdūs vaizdiniuose tyrimuose. Tikslus ištyrimas leidžia įvertinti, kiek susiaurėjusios arterijos, ar plokštelės stabilios, ar gresia ūmios komplikacijos.
Ultragarsinis dopleris
Parodo kraujotakos greitį ir arterijos susiaurėjimo laipsnį. Naudojamas tiriant kaklo, kojų bei rankų arterijas, padeda pastebėti turbulencinį srautą ir stenozę.
KT angiografija
Labai tiksliai atvaizduoja aterosklerozines plokšteles: jų dydį, sudėtį, kalcifikaciją. Naudojama įvertinti, ar plokštelė stabili ar linkusi plyšti.
Koronarinė angiografija
Atliekama įtariant pavojingą vainikinių arterijų susiaurėjimą. Kontrastas leidžia pamatyti tikslias pažeidimo vietas. Tai „auksinis standartas“ diagnozuojant skilimo riziką.
Ankle-Brachial Index (ABI)
Tai paprastas kraujospūdžio santykio tyrimas tarp rankos ir čiurnos. Sumažėjęs indeksas rodo kojų arterijų aterosklerozę ir riziką kritinei išemijai.
Kraujo tyrimai
Nustatomas lipidų profilis (LDL, HDL, trigliceridai), uždegimo rodikliai (CRP), gliukozė, diabetiniai žymenys. Tai leidžia įvertinti bendrą riziką ir ligos progresavimo greitį.
Gydymo principai
Pažengusios aterosklerozės gydymas visuomet apima du tikslus: stabilizuoti esamas plokšteles ir užkirsti kelią jų plyšimui. Net pažengusioje stadijoje galima efektyviai sumažinti komplikacijų riziką, jei taikomas kompleksinis požiūris.
LDL cholesterolio mažinimas
Vienas svarbiausių ir veiksmingiausių žingsnių. Skiriami statinai, PCSK9 inhibitoriai ar kiti lipidus mažinantys vaistai. Mažesnis LDL lygis tiesiogiai stabdo aterosklerozės progresavimą.
Kraujospūdžio kontrolė
Hipertenzija pažeidžia kraujagyslių sieneles ir spartina plokštelių nestabilumą. Gydymas apima AKF inhibitorius, ARB, kalcio kanalų blokatorius ar kitus vaistus — pagal individualią situaciją.
Antitrombocitiniai vaistai
Aspirinas arba kiti antitrombocitiniai preparatai mažina krešulių susidarymo riziką ant nestabilių plokštelių. Tai ypač svarbu po infarkto ar esant aukštai širdies įvykių rizikai.
Cukraus kiekio kontrolė
Diabetas pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį. Glikemijos stabilizavimas mažina aterosklerozės progresavimo tempą ir komplikacijų skaičių.
Intervencinės procedūros (jei būtina)
Esant stipriam susiaurėjimui ir simptomams, atliekama angioplastika su stento įvedimu arba kraujagyslės šuntavimas. Tai pagerina kraujo tėkmę ir sumažina ūmių įvykių riziką.
Kaip gyventi su pažengusia ateroskleroze?
Net tada, kai aterosklerozė yra stipriai pažengusi, gyvenimo būdas gali ženkliai pakeisti ligos eigą. Organizmą galima „apgauti“ — pagerinti kraujotaką aplinkinėmis smulkiomis kraujagyslėmis, sumažinti plokštelių uždegimą ir apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo tolesnio pažeidimo.
Kas svarbiausia? Pastovumas. Net nedideli pokyčiai, bet atliekami kiekvieną dieną, ilgainiui stipriai sumažina komplikacijų riziką.
Subalansuota mityba
Verta orientuotis į antiuždegiminę mitybą, kurioje dominuoja:
- daržovės ir vaisiai,
- žuvis ir augaliniai riebalai,
- viso grūdo produktai,
- mažiau perdirbto maisto ir cukraus.
Tokiu būdu mažinamas cholesterolio oksidavimas ir stabilizuojamos aterosklerozinės plokštelės.
Reguliarus fizinis aktyvumas
Nesiekiant sporto rekordų, pakanka kasdienio judėjimo. Net 20–30 minučių vaikščiojimo:
- pagerina kraujotaką,
- mažina kraujospūdį,
- skatina smulkiųjų kraujagyslių formavimąsi.
Ilgainiui tai padeda kompensuoti susiaurėjusių arterijų funkciją.
Streso kontrolė
Stresas skatina kraujagyslių uždegimą ir kraujospūdžio šuolius. Praktikuojant kvėpavimo technikas, meditaciją ar tiesiog kasdien skiriant laiko poilsiui, aterosklerozės eiga tampa stabilesnė.
Rūkymo nutraukimas
Nėra nė vieno faktoriaus, kuris aterosklerozę spartintų taip agresyviai kaip tabakas. Nutraukus rūkymą:
- kraujagyslių sienelės pradeda atsinaujinti,
- mažėja trombų rizika,
- pagerėja kraujotaka į širdį ir kojas.
Kūno svorio kontrolė
Stabilus normalus svoris mažina slėgį kraujagyslėms, gerina cholesterolio pusiausvyrą ir mažina uždegimą.
Vaistų vartojimas kaip paskirta
Pažengusia ateroskleroze sergantys pacientai dažnai vartoja kelis vaistus. Svarbu:
- nepraleisti dozių,
- reguliariai tikrintis kraujo rodiklius,
- neeksperimentuoti su savarankišku dozės keitimu.
Kardiologas prof. Deepak Bhatt yra pabrėžęs:
„Aterosklerozės gydymas veiksmingiausias tada, kai pacientas ir gydytojas dirba kaip komanda — vaistai, gyvenimo būdas ir stebėsena yra trys pagrindinės gydymo kolonos.“
Gydytojų komentarai
Šiame etape svarbu išgirsti gydytojų požiūrį — tiek į ligos progresavimą, tiek į gyvybei pavojingas situacijas. Pažengusi aterosklerozė nėra vien tik „užsikimšusios kraujagyslės“, tai — sudėtingas sisteminis procesas, kurį specialistai vertina labai rimtai.
Kardiologė dr. Martha Gulati (American Society for Preventive Cardiology) yra sakiusi:
„Žmonės dažnai mano, kad simptomai atsiras tik tada, kai kraujagyslė bus beveik visiškai užsikimšusi. Tiesa ta, kad pavojingiausios plokštelės yra nestabilios — jos gali plyšti bet kurioje stadijoje.“
Tai reiškia, kad net vidutinio dydžio plokštelė gali sukelti infarktą, jei jos paviršius įtrūksta.
Intervencinis kardiologas dr. Gregg Stone (Mount Sinai Hospital) pabrėžia:
„Aterosklerozė nėra tik cholesterolio problema. Tai uždegiminė liga, ir uždegimas lemia, ar plokštelė liks stabili, ar taps pavojinga.“
Būtent todėl svarbu ne tik mažinti cholesterolį, bet ir slopinti lėtinį kraujagyslių uždegimą.
Kraujagyslių chirurgas dr. Peter Schneider (Havajų universitetas) priduria:
„Kai atsiranda kojų skausmas net ramybėje, reiškia, kad galūnė nebegauna kraujo. Tai situacija, kuriai nereikia laukti — tai tiesioginė grėsmė galūnės gyvybingumui.“
Šie komentarai gerai parodo, kad pažengusios stadijos aterosklerozė visada traktuojama kaip rimta, progresuojanti būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės priežiūros.
Žmonių atsiliepimai
Čia pateikiamos patirtys — tiek tų, kurie susidūrė su pažengusia ateroskleroze, tiek tų, kurie laiku ėmėsi veiksmų ir išvengė komplikacijų.
Rūta, 58 m.:
„Krūtinės spaudimą ignoravau beveik metus, nes viskas pasirodydavo praeinantis. Kai galiausiai nuėjau pas kardiologą, vainikinės arterijos buvo susiaurėjusios 80 %. Laiku pradėti vaistai ir dieta pakeitė viską.“
Jonas, 63 m.:
„Visada maniau, kad vaikščiojimo skausmas yra amžiaus dalis. Pasirodo, tai buvo kojų arterijų aterosklerozė. Po procedūros galiu vėl vaikščioti normaliai.“
Aldona, 72 m.:
„Gydytojas sakė, kad man labai pasisekė — miego arterijos beveik užsikimšusios, bet spėjome atlikti operaciją laiku. Insulto išvengiau vos per plauką.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie pažengusią aterosklerozę
Ar pažengusi aterosklerozė gali būti be simptomų?
Kada aterosklerozė tampa pavojinga gyvybei?
Ar galima sustabdyti pažengusios aterosklerozės progresą?
Kokie tyrimai tiksliausi diagnozuojant pažengusią aterosklerozę?
Ar galima gyventi normaliai turint pažengusią aterosklerozę?
Ar stresas gali pabloginti aterosklerozę?
Kiti straipsniai
Bromazepamas ir alkoholis: pavojai, apie kuriuos dažnai nežinoma
