Padidėjęs apetitas: galimos priežastys nuo streso iki hormonų disbalanso
Padidėjęs apetitas gali būti tiek visiškai normalus organizmo atsakas, tiek ženklas, kad kūnas patiria stresą, hormonų pokyčius arba kovoja su tam tikrais sveikatos sutrikimais. Dalis žmonių pastebi, kad noras valgyti sustiprėja vakare, po darbo, menstruacijų metu ar po fizinio krūvio. Kiti — kad apetitas auga be aiškios priežasties, o kartu didėja svoris ar atsiranda nuolatinis noras užkandžiauti.
Apetito pokyčiai niekada neatsiranda „šiaip sau“. Organizmas turi savo logiką ir siunčia signalą, kad kažko trūksta — energijos, miego, emocinio stabilumo, hormonų pusiausvyros. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl taip nutinka, kaip tai vertina gydytojai ir kada būtina medicininė pagalba.
- Ką reiškia? – Nuolat stiprėjantis alkio pojūtis, didesnis noras užkandžiauti ar neįprastas potraukis tam tikriems produktams.
- Dažniausios priežastys: – Stresas, miego stoka, menstruacijų ciklas, skydliaukės ir kitų hormonų svyravimai, vaistai, psichologinės priežastys.
- Kada tai normalu? – Po sporto, nėštumo metu, paauglystėje, sveikstant po ligos.
- Kada kelia nerimą? – Jei apetitas nuolat didėja, kartu didėja svoris, atsiranda troškulys, nuovargis, dirglumas ar pasikartojantis persivalgymas.
- Ką daryti? – Įvertinti mitybą, miegą, stresą, prireikus atlikti kraujo ir hormonų tyrimus.
Kas yra padidėjęs apetitas?
Padidėjęs apetitas — tai nuolat stiprėjantis noras valgyti, kuris gali atsirasti dėl fiziologinių (natūralių) priežasčių arba dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų. Kartais žmogus tiesiog jaučia dažnesnį alkį, tačiau kitais atvejais jis gali jausti nuolatinį potraukį užkandžiauti, persivalgyti ar rinktis kaloringus patiekalus.
Fiziologiškai alkį reguliuoja du pagrindiniai hormonai: grelinas („alkio hormonas“) ir leptinas („sotiens hormonas“). Kai jų balansas sutrinka, smegenys gauna netikslius signalus — tada apetitas gali didėti net ir tuomet, kai organizmui nereikia papildomos energijos.
Kaip teigia endokrinologas dr. Mark Vanderpump, ilgus metus tyrinėjantis hormonų įtaką svoriui:
„Žmogus dažnai galvoja, kad didelis apetitas yra valios klausimas. Tačiau realybėje tai — hormoninis ir neurologinis mechanizmas, kuris sutrikęs gali visiškai pakeisti mūsų santykį su maistu.“
Padidėjęs apetitas gali būti trumpalaikis (pvz., po nemiegotos nakties) arba ilgalaikis, reikalaujantis išsamesnio ištyrimo.
ChatGPT said:
Pagrindinės padidėjusio apetito priežastys
Padidėjęs apetitas gali būti tiek organizmo apsauginė reakcija, tiek aiškus signalas, kad kūne kažkas išsiderino. Toliau aptariamos dažniausios priežastys, kurias gydytojai mato klinikinėje praktikoje. Ši dalis padės geriau suprasti, kodėl apetitas kartais „šokinėja“, o kodėl kartais tampa sunkiai suvaldomas.
| Priežastis | Kaip tai didina apetitą | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Stresas ir emocinė įtampa | Stresas kelia kortizolio lygį, kuris skatina norą valgyti kaloringą maistą ir užkandžiauti. | Emocinis valgymas labai paplitęs. Dažnai norisi saldumynų ar greito maisto. Psichologė dr. Susan Albers: „Stresas verčia kūną ieškoti greitos energijos, todėl alkio pojūtis tampa ne fiziologinis, o emocinis.“ |
| Hormonų disbalansas | Sutrinka grelino, leptino, insulino ar skydliaukės hormonų veikla, todėl smegenys neteisingai interpretuoja alkio signalus. | – Grelinas: skatina alkį – Leptinas: reguliuoja sotumą – Insulinas: svyravimai sukelia „alkio bangas“ – Hipertirozė: didelis apetitas, bet svoris mažėja |
| Miego stoka | Pakelia grelino ir sumažina leptino lygį — todėl didėja alkis ir mažėja sotumo pojūtis. | Net viena prasta naktis gali sustiprinti potraukį saldumynams ir užkandžiams. |
| Fizinio aktyvumo pokyčiai | Padidėjęs krūvis didina energijos poreikį, todėl organizmas natūraliai prašo daugiau kalorijų. | Normalu, kai apetitas didėja pradėjus sportuoti ar padidinus treniruočių intensyvumą. |
| Menstruacijų ciklas ir PMS | Hormonų (estrogeno, progesterono) svyravimai keičia cukraus apykaitą ir serotonino lygį. | Likus kelioms dienoms iki menstruacijų dažniau norisi angliavandenių ir saldumynų. |
| Nėštumas | Didėja energijos poreikis dėl vaisiaus augimo ir kraujo tūrio pokyčių. | Per didelis apetitas gali rodyti gestacinį diabetą, anemiją ar miego sutrikimus. |
| Vaistai | Kai kurie medikamentai veikia smegenų apdovanojimo sistemą ir didina norą valgyti. | Apetitą didina: kortikosteroidai, antidepresantai, antipsichotikai, kai kurie antihistamininiai. |
| Virškinimo sistemos sutrikimai | Cukraus kritimas arba mikrobiotos disbalansas sukelia staigų alkio atsiradimą. | Dažna priežastis – hipoglikemija, refliuksas ar gastritas. |
| Valgymo sutrikimai | Sutrinka normalus alkio ir sotumo reguliavimas, žmogus praranda kontrolę. | Gali būti susiję su emociniu ar kompulsyviu valgymu, bulimijos pradžia. |
Kada padidėjęs apetitas kelia nerimą?
Nors dažnas ar stipresnis alkio pojūtis kartais yra visiškai normalus, tam tikrais atvejais jis tampa aiškiu ženklu, kad organizmui reikia pagalbos. Svarbiausia atskirti fiziologinius (normalius) pokyčius nuo tų, kurie rodo sutrikusią hormonų, medžiagų apykaitos ar emocinę sistemą.
Padidėjęs apetitas pradeda kelti nerimą tada, kai žmogus jaučia, kad alkis tampa nekontroliuojamas arba pasireiškia kartu su kitais simptomais. Šie deriniai dažniausiai matomi klinikinėje praktikoje.
Nerimą keliantys simptomai, lydintys padidėjusį apetitą
Jeigu kartu su padidėjusiu apetitu atsiranda šie požymiai, būtina į situaciją žiūrėti rimčiau — tai jau nebėra tik įpročių klausimas.
- staigus svorio didėjimas arba, priešingai, svorio kritimas;
- nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis (galimas diabeto požymis);
- nuovargis, silpnumas, energijos trūkumas;
- miego sutrikimai, nemiga;
- dirglumas ar nuotaikų svyravimai;
- alkio priepuoliai, kurie atsiranda staiga ir būna labai intensyvūs;
- potraukis saldumynams ar greitam maistui, kurio sunku kontroliuoti;
- persivalgymas, po kurio jaučiamas sunkumas, kaltė ar pykinimas;
- nuolatinis galvojimas apie maistą, net jei neseniai valgyta.
Tokie požymiai gali rodyti gilesnį priežasties sluoksnį — nuo hormoninių svyravimų iki pradinės diabeto stadijos ar emocinio išsekimo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Yra situacijų, kai delsti neverta, nes didelis apetitas yra tik vienas iš rimtesnio sveikatos sutrikimo simptomų. Nedvejoti reikėtų, jei:
- apetitas didėja kartu su labai stipriu troškuliu,
- svoris auga neproporcingai greitai (pvz., >3 kg per savaitę),
- nuolat jaučiamas drebulys, silpnumas ar alpimo pojūtis,
- maistas reikalingas tam, kad „numuštų“ nerimą ar stresą,
- įtariamas skydliaukės veiklos sutrikimas,
- vartojami vaistai, žinomi dėl šalutinio poveikio apetitui.
Endokrinologas dr. Robert Lustig yra taikliai pastebėjęs:
„Apetito pokyčiai yra vienas greičiausių būdų pastebėti sutrikusią hormonų pusiausvą. Svarbiausia nekaltinti savęs — kaltas mechanizmas, ne valia.“
Diagnostika: kaip gydytojai nustato padidėjusio apetito priežastį
Padidėjęs apetitas retai diagnozuojamas remiantis vien tik paciento aprašymu. Dažniausiai reikia įvertinti hormonų veiklą, cukraus reguliaciją, virškinimo sistemą ir psichologinius veiksnius. Toliau pateikiama struktūruota diagnostikos eiga — žingsnis po žingsnio, kaip tai daroma gydymo įstaigose.
Pirminis pokalbis ir simptomų analizė
Gydytojas išsamiai aptaria, kada prasidėjo sustiprėjęs apetitas, kaip keitėsi svoris, miego režimas, energijos lygis. Išsiaiškinama, ar apetitas sustiprėja tam tikru paros metu, ar jį lydi troškulys, dirglumas, nuovargis. Tai padeda nustatyti kryptį — hormoninę, metabolinę ar emocinę.
Mitybos ir gyvenimo būdo įvertinimas
Pacientas paprastai paprašomas kelioms dienoms fiksuoti, ką ir kada valgo. Tai leidžia pamatyti galimus cukraus svyravimus, emocinio valgymo epizodus, persivalgymo modelius, o kartais — ir pasikartojančius potraukius tam tikriems produktams.
Laboratoriniai kraujo tyrimai
Atlikus kraujo tyrimus, vertinama gliukozė, insulinas, skydliaukės hormonai (TSH, FT4), vitaminas D, B12, folio rūgštis, elektrolitai, kortizolis, uždegimo rodikliai. Šie parametrai leidžia atmesti diabetą, skydliaukės sutrikimus, anemiją ar hormoninius svyravimus.
Hormonų ir metaboliniai testai
Jei įtariama hormoninė priežastis, atliekami išsamesni tyrimai: insulino jautrumo vertinimas (HOMA-IR), gliukozės tolerancijos mėginys arba papildomi endokrinologiniai tyrimai. Tikslingai analizuojama, kaip organizmas reguliuoja alkį ir sotumą.
Virškinimo sistemos ištyrimas
Kai simptomai rodo galimą žarnyno ar skrandžio problemą, gali būti atliekamas pilvo organų echoskopas, Helicobacter pylori testas ar žarnyno mikrobiotos vertinimas. Šie tyrimai nustato, ar padidėjęs apetitas susijęs su cukraus kritimais, refliuksu ar mikrobiotos disbalansu.
Psichologinis ir emocinės būklės įvertinimas
Jei nustatomas ryšys su stresu, nerimu ar kompulsyviu elgesiu, gali būti rekomenduojamas psichologo ar psichiatro vertinimas. Šioje dalyje svarbu suprasti ne tik fiziologinius, bet ir emocinius mechanizmus.
Gydymas ir ką galima daryti namuose
Padidėjęs apetitas nėra vien tik „didesnis noras valgyti“. Tai mechanizmas, kurį reguliuoja hormonai, emocijos, miegas ir medžiagų apykaita. Todėl ir gydymas turi būti kompleksiškas — nukreiptas ne į simptomą, o į jo priežastį. Pirmiausia svarbu įvertinti, ar apetitas padidėjo dėl fiziologinių poreikių, ar dėl sutrikusios reguliacijos.
Kad būtų aiškiau ir vizualiai patogiau, gydymo būdus pateikiu privalumų / trūkumų dėžutėse, pritaikytose skirtingoms situacijoms.
Bendrieji gydymo principai
Gydymas visuomet pradedamas nuo priežasties nustatymo. Šeimos gydytojas ar specialistas paaiškina, ar apetito padidėjimas susijęs su:
- hormonų disbalansu,
- cukraus svyravimais,
- emociniais veiksniais,
- vaistais,
- miego stoka,
- fizinės veiklos pokyčiais.
Nustačius kryptį, pradedamas tikslinis gydymas.
Galimi gydymo metodai: privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Gydymas gali greitai sumažinti potraukį saldumynams ir užkandžiams.
- Hormonų ar cukraus balansavimas atstato natūralius alkio–sotumo signalus.
- Emocinė terapija mažina persivalgymo epizodus.
- Gyvenimo būdo pokyčiai pagerina energijos lygį ir miego kokybę.
- Tikslingas gydymas padeda išvengti svorio svyravimų ir sveikatos komplikacijų.
Trūkumai
- Gydymas gali užtrukti, jei priežastis – hormoninė ar psichologinė.
- Kai kurie medikamentai turi šalutinį poveikį.
- Be įpročių korekcijos ilgalaikių rezultatų pasiekti sunku.
- Streso ir emocijų valdymas reikalauja pastangų ir laiko.
- Neteisingai pasirinktas gydymas gali nepadėti, jei neatskleista tikra priežastis.
Ką galima daryti namuose?
Namų priemonės dažnai tampa pirmu žingsniu — ypač jei apetito padidėjimas yra laikinas arba susijęs su miego stoka, stresu ar fizinio krūvio pokyčiais.
Mitybos stabilizavimas
Stabilus cukraus kiekis kraujyje tiesiogiai mažina staigų alkį. Reguliarus valgymas kas 3–4 valandas, baltymų įtraukimas į kiekvieną patiekalą ir lėtų angliavandenių pasirinkimas padeda sumažinti persivalgymo riziką. Žmonės, kurie laikosi pastovaus mitybos ritmo, pastebi retesnius potraukius saldumynams ir mažiau „alkio priepuolių“.
Streso mažinimas ir emocijų valdymas
Emociniai veiksniai dažnai tampa pagrindiniu padidėjusio apetito varikliu. Meditacija, kvėpavimo pratimai, psichoterapija ar įprasti pasivaikščiojimai padeda mažinti kortizolio lygį ir natūraliai slopinti emocinį valgymą. Psichologė dr. Jennifer Taitz pabrėžia:
„Kol neįsisąmoninsime, kaip mūsų emocijos veikia apetitą, tol bet kokie mitybos pokyčiai bus laikini.“
Miego optimizavimas
Reguliarus, kokybiškas miegas tiesiogiai veikia grelino (alkio hormono) ir leptino (sotiens hormono) balansą. Dažnai žmonės pastebi, kad vos pagerinus miego higieną, per kelias dienas alkis tampa lengviau kontroliuojamas, o potraukis užkandžiams — mažesnis.
Vaistų koregavimas (tik su gydytojo žinia)
Jeigu apetitas pakito pradėjus vartoti naujus vaistus, išmintingiausia — pasitarti su gydytoju. Kai kurių medikamentų dozės gali būti koreguojamos, o kai kuriais atvejais parenkamos alternatyvos, kurios nekelia stipraus alkio.
Fizinis aktyvumas
Net lengvi pasivaikščiojimai, tempimo pratimai ar reguliari mankšta padeda reguliuoti kortizolio lygį, pakelia nuotaiką ir subalansuoja alkio–sotumo signalus. Fizinio aktyvumo stabilumas yra svarbiau nei intensyvumas.
Rizikos grupės
Padidėjęs apetitas ne visus veikia vienodai. Yra žmonių grupės, kurioms šis simptomas pasireiškia dažniau, intensyviau arba tampa sudėtingiau kontroliuojamas. Tai dažniausiai susiję su hormonų svyravimais, medžiagų apykaitos ypatumais arba emocine būsena. Ši informacija svarbi tiek pacientams, tiek jų artimiesiems — ji padeda greičiau atpažinti, kada apetito pokyčiai yra normali reakcija, o kada verta sunerimti.
Kas patenka į rizikos grupę?
- Moterys hormoninių pokyčių periodais: menstruacijų ciklo pokyčiai, nėštumas, žindymas ar perimenopauzė dažnai sukelia svyravimus, kurie tiesiogiai veikia alkį ir potraukį tam tikriems produktams.
- Žmonės, turintys miego sutrikimų: naktiniai prabudimai, nemiga ar net prastas miego ritmas padidina grelino kiekį, todėl natūralu, kad apetitas sustiprėja.
- Asmenys, patiriantys lėtinį stresą: ilgalaikis kortizolio pakilimas išbalansuoja sotumo–alkio signalus ir skatina emocinį valgymą.
- Žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus: kortikosteroidai, antipsichotikai, kai kurie antidepresantai ir antihistamininiai gali sukelti žymų apetito padidėjimą.
- Pacientai su metaboliniais sutrikimais: insulino rezistencija, prediabetas, cukrinis diabetas, skydliaukės hiperfunkcija ar žarnyno mikrobiotos disbalansas dažnai tiesiogiai susiję su alkio reguliavimu.
- Paaugliai augimo spurto metu: metabolizmas šiuo laikotarpiu ypatingai aktyvus, todėl apetitas gali būti žymiai didesnis nei įprastai.
- Žmonės, turintys emocinių ar psichikos sveikatos sutrikimų: nerimas, depresija, kompulsyvus valgymas ar bulimijos pradžia dažnai pasireiškia padidėjusiu apetitu.
Stipriausiai rizikos grupių poveikis jaučiamas tuomet, kai susikerta keli veiksniai — pavyzdžiui, stresas ir miego trūkumas arba hormonų svyravimai ir emocinė įtampa.
Ko vengti, jei padažnėjo apetitas
Padidėjęs apetitas savaime nėra pavojingas, tačiau kai kurie įpročiai gali jį dar labiau sustiprinti ir ilgainiui sukelti papildomų sveikatos problemų. Šiame skyriuje svarbu ne moralizuoti, o suprasti, kokie veiksniai trikdo sotumo mechanizmus ir kodėl tam tikrų elgesio modelių geriau vengti.
- Valgymo praleidinėjimas: daugelis mano, kad mažiau valgant sumažės apetitas, tačiau realybėje nutinka priešingai. Praleidus pusryčius ar pietus, cukraus lygis kraujyje krenta, o kūnas kompensuoja tai intensyviu alkio signalu. Vakare tai dažniausiai baigiasi persivalgymu ar potraukiu kaloringam maistui.
- „Šiukšlinio“ maisto kaip pagrindinio energijos šaltinio: greitas maistas, saldumynai ir stipriai perdirbti produktai sukelia staigius cukraus šuolius, po kurių seka greitas kritimas. Kiekvienas toks svyravimas dar labiau suaktyvina alkio mechanizmą ir trikdo natūralų sotumo pojūtį.
- Emocinių situacijų malšinimo maistu: jei maistas tampa būdu pasijusti geriau, apetitas ilgainiui nustoja būti fiziologinis ir tampa emocinis. Tai vienas greičiausių kelių į persivalgymo epizodus, kurie galiausiai tik sustiprina stresą ir savijautos disbalansą.
- Per mažai skysčių: dehidratacija kartais jaučiama kaip alkis, todėl žmogus valgo, nors organizmui trūksta ne kalorijų, o vandens. Net nedidelis skysčių trūkumas gali sukelti troškimą užkandžiauti.
- Miego ignoravimas: nuolatinis miego trūkumas trikdo hormonų veiklą (grelino ir leptino balansą) ir skatina ne tik didesnį, bet ir sunkiau kontroliuojamą apetitą. Kiekviena prastai išmiegota naktis gali sustiprinti potraukį saldumynams.
- Savarankiško gydymosi ar drastiškų dietų: staigūs mitybos pokyčiai, „detoksai“, griežtos dietos ar visiškas angliavandenių ribojimas dažnai trumpam sumažina apetitą, bet vėliau sukelia intensyvų, sunkiai suvaldomą „atšokimo efektą“. Organizmas visada siekia grįžti į balansą — dažniausiai per stiprų alkį.
- Per didelio kofeino ar energinių gėrimų vartojimo: energiniams gėrimams sukelti cukraus šuoliai ir kofeino poveikis gali trumpam slopinti alkį, tačiau vėliau apetitas „atsimuša“ dvigubai stipriau. Tai trikdo natūralų organizmo ritmą.
Galimos pasekmės, jei padidėjęs apetitas ignoruojamas
Padidėjęs apetitas dažnai atrodo kaip nekaltas įprotis — truputį daugiau užkandžių, dažnesnis potraukis saldumynams, didesnės porcijos vakarais. Tačiau už šių pokyčių dažnai slypi daug gilesni organizmo procesai. Jei šis simptomas ignoruojamas ilgą laiką, kūnas pradeda siųsti vis ryškesnius signalus, kad sotumo–alkio mechanizmas veikia netinkamai.
Žemiau pateikiamos dažniausios pasekmės, kurios gali atsirasti, jei problemos nesprendžiame laiku.
• Svorio augimas ir riebalų kaupimasis – ilgalaikis kalorijų perteklius skatina riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje, o tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Cukraus svyravimai ir insulino rezistencija – nuolatiniai užkandžiai verčia kasą dirbti „viršvalandžiais“, todėl vystosi ląstelių atsparumas insulinui.
• Hormonų disbalanso stiprėjimas – ignoruojant grelino, leptino ar skydliaukės hormonų sutrikimus, ilgainiui tampa vis sunkiau atkurti natūralius alkio signalus.
• Emocinio valgymo įsišaknijimas – kai maistas tampa paguodos priemone, smegenys sukuria stiprų įprotį, kurį sunku pakeisti.
• Nuovargis ir energijos svyravimai – dėl nuolatinių cukraus šuolių žmogus patiria mieguistumą, sunku susikaupti, krinta produktyvumas.
• Virškinimo sistemos problemos – dažnas užkandžiavimas trikdo skrandžio rūgšties balansą, atsiranda pilvo pūtimas, diskomfortas, mikrobiotos disbalansas.
• Padidėjusi valgymo sutrikimų rizika – bulimijos, kompulsyvaus valgymo ar depresijos simptomai neretai prasideda nuo ignoruojamų alkio pokyčių.
Šias pasekmes svarbu suprasti ne dėl gąsdinimo, o tam, kad būtų aišku, jog padidėjęs apetitas dažnai yra rimtesnio proceso simptomas. Endokrinologė dr. Marina Becker tai apibūdina itin aiškiai:
„Padidėjęs apetitas yra kūno siunčiamas signalas. Jei mes jo neišgirstame, organizmas ieško kitų būdų priminti, kad kažkas nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.“
Toks požiūris padeda laiku atpažinti problemą ir imtis priemonių, kol dar nevyksta gilesni sveikatos pokyčiai.
Gydytojų komentarai ir žmonių atsiliepimai
Šiame etape svarbu pateikti tiek specialistų įžvalgas, tiek realių žmonių patirtis. Tai padeda suprasti, kaip padidėjęs apetitas jaučiamas kasdieniame gyvenime ir kokios klaidos daromos bandant jį kontroliuoti.
Gydytojų komentarai
Dr. Emily Parker, endokrinologė:
„Padidėjęs apetitas nėra vien tik mitybos problema. Daug dažniau tai yra hormonų sistemos disbalanso pasekmė, todėl svarbiausia pirmiausia nustatyti, kas trikdo sotumo mechanizmą.“
Dr. Jacob Miller, šeimos gydytojas:
„Pacientai dažnai galvoja, kad turi silpną valią, tačiau realybėje kaltas ne charakteris, o fiziologija. Grelinas ir leptinas tiesiogiai reguliuoja alkį, ir bet koks jų sutrikimas gali sukelti intensyvų potraukį maistui.“
Dr. Laura Bennet, psichologė:
„Emocinis valgymas yra vienas tyliausių padidėjusio apetito veiksnių. Kol nesuprasime savo emocinių trigerių, tol mitybos pokyčiai bus tik laikini.“
Šie komentarai padeda suprasti, kad problema yra daugiasluoksnė — nuo hormonų iki psichologijos.
Žmonių atsiliepimai
Atsiliepimai atspindi realią patirtį ir dažnai parodo tai, ko nepastebi net patys pacientai.
Rasa, 34 m.:
„Galvojau, kad tiesiog „labai mėgstu saldumynus“. Vėliau paaiškėjo, kad dėl miego trūkumo buvo sutrikę alkio hormonai. Susitvarkius miegą, potraukis beveik dingo.“
Tomas, 42 m.:
„Stresas darbe buvo toks didelis, kad net nejaučiau, kaip nuolat kažką kramsnoju. Psichologė padėjo atpažinti emocinį valgymą — pasikeitė ne tik mityba, bet ir savijauta.“
Eglė, 28 m.:
„Kai pradėjau vartoti kortikosteroidus, apetitas šoktelėjo dvigubai. Gydytoja pakeitė gydymo schemą, ir viskas grįžo į normalų ritmą.“
Andrius, 19 m.:
„Per augimo periodą valgydavau kas dvi valandas ir stebėjausi, kodėl nuolat esu alkanas. Gydytojas paaiškino, kad tai visiškai normalu mano amžiuje.“
Šios realios patirtys padeda pamatyti, kad padidėjęs apetitas turi daugybę veidų — ir dauguma jų išsprendžiami atpažinus tikrąją priežastį.

