Isterinė afonija – tai balso praradimas be fizinio gerklės ar balso stygų pažeidimo, kai balsą „užblokuoja“ emocinė įtampa, o ne anatominė priežastis. Žmogus kalba tik šnabždesiu arba visai praranda balsą, nors kvėpuoja ir ryja normaliai.
Mediciniškai tai vadinama psichogenine afonija – vienu iš funkcinių balso sutrikimų, kai emocinis stresas paveikia balso raumenų koordinaciją.
„Balso stygos yra tik raumenys, o raumenys – nervų sistemos instrumentai. Jei psichika patiria šoką, ji gali tiesiog „išjungti“ balsą, kad apsaugotų žmogų nuo emocinio perdegimo.“
– Dr. Robert Sataloff, otolaringologas, Thomas Jefferson University, JAV
Ši būklė dažniausiai išsivysto po psichologinio šoko, ilgalaikio streso, konflikto ar netikėtos traumos. Ji gali būti laikina, tačiau be tinkamos pagalbos užsitęsia savaites ar mėnesius.
- Kas tai? – Laikinas balso praradimas dėl psichologinių priežasčių, be organinių gerklų pakitimų.
- Dažniausios priežastys: – Stiprus emocinis stresas, trauma, depresija, konfliktas ar išsekimas.
- Simptomai: – Staigus balso praradimas, kalbėjimas šnabždesiu, be skausmo, užkimimo ar karščiavimo.
- Diagnozė: – Balso stygos funkcionuoja, tačiau nėra garso; organinių pažeidimų nenustatoma.
- Gydymas: – Psichoterapija, relaksacijos pratimai, logopedo pagalba, streso valdymo metodai.
Kaip ir kodėl psichika „užblokuoja“ balsą
Kad suprastume isterinės afonijos esmę, reikia pažvelgti į tai, kaip balsas gimsta. Normaliai kalbėdami mes iškvepiame orą, kuris praeina pro balso stygas. Jos susiglaudžia, vibruoja ir sukuria garsą. Šį procesą valdo smegenys – per nervinius impulsus, kurie kontroliuoja gerklų raumenis.
Kai žmogus patiria stiprų emocinį stresą ar šoką, nervų sistema gali „pertraukti“ šią koordinaciją. Tai tarsi psichikos gynybos mechanizmas, kai balsas užtildomas, kad emocijos neperdegtų.
„Kai emocinis konfliktas tampa per sunkus, kūnas ima kalbėti vietoje žodžių. Afonija – tai nebyli išraiška, kuri leidžia išvengti emocinio skausmo.“
– Dr. Giovanni Neri, psichiatras ir psichoterapeutas, Università Cattolica del Sacro Cuore, Italija
Tokiais atvejais pacientas gali šnabždėti, bet negali sukelti garso, nes balso stygos nebesusiglaudžia, nors anatomiškai jos sveikos. Tai ne valios trūkumas – žmogus fiziškai negali prakalbėti, net jei labai nori.
Dažnai isterinė afonija pasireiškia:
- po konfliktų darbe ar šeimoje,
- po staigios netekties ar trauminės patirties,
- dėl chroninio nuovargio,
- kartais net po užsitęsusio peršalimo, kuris sutapo su emociniu stresu.
Kuo isterinė afonija skiriasi nuo organinio balso praradimo?
Iš pirmo žvilgsnio simptomai panašūs – žmogus negali kalbėti, balsas dingsta. Tačiau organinės (fizinės) priežastys, tokios kaip laringitas ar balso stygų mazgeliai, sukelia skausmą, užkimimą, gerklės paraudimą, o isterinė afonija – visiškai neskausminga.
Toliau pateikiamas palyginimas, padedantis atskirti šias dvi būkles:
| Požymis | Isterinė afonija | Organinė afonija (pvz., laringitas) |
|---|---|---|
| Balso stygų būklė | Normali, be uždegimo ar pažeidimų | Paraudusios, patinusios, su gleivinės pokyčiais |
| Balso pobūdis | Staigus praradimas, galima kalbėti šnabždesiu | Palaipsnis užkimimas, balsas silpnas ar šiurkštus |
| Skausmas | Nėra | Dažnai būna gerklės skausmas |
| Kiti simptomai | Nėra karščiavimo ar infekcijos požymių | Karščiavimas, kosulys, skausmas ryjant |
| Diagnozė | Pagal anamnezę ir psichologinį vertinimą | Pagal laringoskopijos ir laboratorinius tyrimus |
Kaip diagnozuojama isterinė afonija
Diagnozuojant isterinę afoniją, gydytojo tikslas – atmesti visas fizines priežastis ir įsitikinti, kad balso praradimas kyla iš psichogeninių veiksnių. Tai subtilus procesas, reikalaujantis ne tik otolaringologo, bet ir neurologo bei psichiatro bendradarbiavimo.
„Isterinė afonija – tai diagnozė, kurią galima nustatyti tik pašalinus visas kitas galimas priežastis.
Ji reikalauja empatijos, kantrybės ir visapusiško požiūrio į žmogų.“
– Dr. Margaret K. Hammond, otolaringologė, Mayo Clinic, JAV
Pirminė apžiūra (laringoskopija)
Naudojant specialų endoskopą įvertinamos balso stygos. Jei jos atrodo sveikos – be patinimo ar uždegimo, galima įtarti funkcinį sutrikimą.
Neurologinis įvertinimas
Tikrinama nervų sistemos būklė, raumenų tonusas ir refleksai. Normalus nervinių impulsų perdavimas padeda atmesti nervų pažeidimą.
Psichologinis vertinimas
Atliekamas psichoterapeuto ar psichiatro pokalbis. Dažnai paaiškėja, kad balso praradimą sukėlė emocinis sukrėtimas – netektis, stresas ar konfliktas.
Papildomi laboratoriniai tyrimai
Vertinami hormonų, skydliaukės ar uždegimo rodikliai. Jie padeda atmesti sistemines ligas, kurios galėtų imituoti afoniją.
Galutinė diagnozė
Patvirtinama, kai nėra jokių organinių ar neurologinių pažeidimų, o simptomai siejami su psichologiniu stresu ar emocine trauma.
Tokiu būdu gydytojas nustato, kad balso praradimas – ne dėl infekcijos ar anatominio pažeidimo, o dėl emocinio bloko.
Isterinės afonijos gydymas
Gydymas visada priklauso nuo to, kas sukėlė balso praradimą – emocinis stresas, trauma ar užsitęsęs psichinis nuovargis. Kadangi gerklų struktūra išlieka sveika, pagrindinis tikslas – atkurti psichofizinę pusiausvyrą ir padėti balsui „sugrįžti“.
„Pacientas turi suprasti, kad jo balsas neprapuolė – jis tik „pasislėpė“ dėl emocinės įtampos.
Terapijos metu padedame jam jį susigrąžinti, atpalaiduojant protą ir kūną vienu metu.“
– Dr. Robert Sataloff, otolaringologas ir balso sutrikimų specialistas, Thomas Jefferson University, JAV
Efektyviausias gydymas dažniausiai apima kelių metodų derinį: psichoterapiją, logopedinius pratimus, kvėpavimo kontrolę ir relaksaciją.
Pagrindiniai gydymo metodai
| Gydymo metodas | Kaip veikia | Nauda pacientui |
|---|---|---|
| Psichoterapija | Padeda atpažinti ir išspręsti emocines priežastis, kurios lėmė balso praradimą. | Sumažina įtampą, mažina pasikartojimo riziką, atstato emocinį balansą. |
| Logopediniai pratimai | Treniruojami kvėpavimo ir balso raumenys, skatinamas natūralus garso atsiradimas. | Padeda balsui sugrįžti be streso, stiprina pasitikėjimą savimi kalbant. |
| Relaksacijos technikos | Apmokoma kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo, sąmoningo poilsio metodų. | Mažina kūno įtampą, ramina nervų sistemą, gerina balso kontrolę. |
| Medikamentinis gydymas | Kartais skiriami lengvi raminamieji ar antidepresantai, kai yra stiprus nerimas ar depresija. | Stabilizuoja emocinę būseną, palengvina psichoterapijos poveikį. |
| Balso poilsis ir palaikymas | Pacientui rekomenduojama vengti įtampos kalbant ir palaipsniui grąžinti balsą. | Leidžia balso stygoms atsipalaiduoti, palaipsniui atkuria natūralų balsą. |
Kiek laiko trunka pasveikimas?
Daugeliu atvejų balsas sugrįžta per kelias dienas ar savaites, ypač kai pacientas gauna emocinę paramą ir tinkamai atpalaiduoja kūną.
Vis dėlto, jei priežastis yra gilesnė – pavyzdžiui, potrauminis streso sutrikimas ar ilgametis nerimas, gydymas gali užtrukti kelis mėnesius.
Psichoterapeutai pabrėžia, kad svarbiausia – ne prievarta bandyti kalbėti, o leisti balsui sugrįžti natūraliai. Prievarta gali tik dar labiau sustiprinti psichinį bloką.
Kaip išvengti isterinės afonijos
Isterinė afonija nėra atsitiktinė – tai dažniausiai ilgalaikio emocinio spaudimo ar neišreikšto streso rezultatas. Todėl svarbiausia jos prevencijos dalis – mokytis atpažinti kūno siunčiamus signalus dar prieš tai, kai organizmas „išjungia“ balsą.
„Kūnas kalba anksčiau nei žodžiai.
Jei mes neišsakome savo jausmų, jie ima reikštis fiziškai – per raumenų įtampą, skausmus ar net balso praradimą.“
– Dr. Bessel van der Kolk, psichiatras, knygos „The Body Keeps the Score“ autorius, JAV
Prevencija susideda iš kelių paprastų, bet labai veiksmingų įpročių, kurie padeda išvengti tiek afonijos, tiek kitų psichosomatinių reakcijų.
Mokykitės atpažinti stresą
Pastebėkite, kaip jūsų kūnas reaguoja į įtampą – ar įsitempia kaklo, pečių raumenys, ar pasikeičia kvėpavimas. Kuo anksčiau suvoksite įtampą, tuo lengviau ją suvaldysite.
Ribokite emocinį pervargimą
Dažnai isterinė afonija ištinka tuos, kurie ilgai slopina emocijas ar patiria perdegimą. Skirkite laiko poilsiui ir veikloms, kurios maloniai iškrauna – pasivaikščiojimams, muzikai ar kūrybai.
Praktikuokite kvėpavimo ir relaksacijos pratimus
Giluminis kvėpavimas, meditacija ar sąmoningo dėmesio (mindfulness) technikos padeda sumažinti nervų sistemos aktyvumą ir palaikyti emocinį balansą.
Neslopinkite emocijų
Leiskite sau kalbėti apie tai, kas kelia įtampą. Neišsakyti jausmai – dažna isterinės afonijos priežastis. Pokalbiai su artimaisiais ar psichologu – sveikas būdas juos paleisti.
Kreipkitės pagalbos, kai balsas dingsta be aiškios priežasties
Jei balso nėra kelias dienas, bet nėra skausmo, kosulio ar karščiavimo – kreipkitės į otolaringologą ar psichoterapeutą. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greičiau grįžta balsas.
Gydytojų komentarai ir pacientų patirtys
Isterinė afonija dažnai kelia baimę tiek pacientui, tiek jo aplinkai – juk balsas dingsta staiga ir be jokio paaiškinimo. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad ši būklė yra visiškai grįžtama, jei gydymas pradedamas laiku.
„Balsas – tai emocijų atspindys. Kai žmogus jaučiasi įkalintas savo viduje, jo kūnas tiesiog nutildo žodžius. Gydymo tikslas – ne tik grąžinti balsą, bet ir išmokyti jį naudoti be baimės.“
– Dr. Robert Sataloff, balso sutrikimų ekspertas, Thomas Jefferson University, JAV
„Svarbiausia pacientui paaiškinti, kad tai nėra „vaidinimas“ ar silpnumas. Psichogeninė afonija – tai kūno reakcija į emocinę perkrovą, ir ji reikalauja tokio pat rimto dėmesio kaip ir fizinė liga.“
– Dr. Margaret K. Hammond, otolaringologė, Mayo Clinic, JAV
Pacientų atsiliepimai
Agnė, 32 m., Vilnius:
„Po ilgo konflikto darbe netikėtai praradau balsą. Gydytojai nieko nerado – tik streso pasekmes. Po kelių psichoterapijos seansų ir kvėpavimo pratimų balsas pamažu grįžo.“
Marius, 45 m., Klaipėda:
„Iš pradžių maniau, kad apsirgau, bet nebuvo nei skausmo, nei užkimimo. Gydytojas paaiškino, kad tai nervinė reakcija. Kai pradėjau kalbėti apie stresą, balsas atsistatė vos per kelias dienas.“
Lina, 28 m., Kaunas:
„Afonija atsirado po skyrybų – tiesiog vieną rytą negalėjau ištarti nė žodžio. Su psichoterapeute dirbome dėl emocijų išlaisvinimo, ir dabar jaučiuosi tarsi iš naujo gimusi.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie isterinę afoniją
Ar isterinė afonija gali pasireikšti staiga?
Ar ši būklė pavojinga gyvybei?
Kiek laiko trunka pasveikimas?
Ar isterinė afonija gali pasikartoti?
Ar balsas grįžta savaime?
Kokius specialistus reikėtų aplankyti?
Kiti straipsniai
