Geltona dėmė ant akies obuolio: galimos priežastys ir gydymo būdai
Geltonos dėmės ant akies obuolio dažniausiai atsiranda ant baltojo akies paviršiaus (junginės), prie ragenos. Jos gali būti mažos, vos pastebimos, arba aiškiai matomos – gelsvai balkšvos spalvos.
Tokie pakitimai dažnai yra gerybiniai, tačiau kartais signalizuoja apie uždegimą, lipidų kaupimąsi arba junginės degeneraciją.
„Dauguma geltonų dėmių ant akies nėra pavojingos, tačiau kai kurios gali būti susijusios su ultravioletine spinduliuote ar lėtiniu junginės uždegimu.
Jei dėmė keičia formą ar spalvą, būtina pasitikrinti.“
– Dr. Audrius Gelžinis, oftalmologas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
- Kas tai? – Matoma gelsva dėmė ant akies baltymo (junginės srityje), dažniausiai nekenksminga.
- Dažniausios priežastys: – Pingvekula, pterigiumas, lipidų sankaupos, UV spindulių poveikis ar sausos akys.
- Kada pavojinga? – Jei dėmė didėja, parausta, sukelia diskomfortą ar regėjimo sutrikimą.
- Gydymas: – Drėkinamieji akių lašai, apsauga nuo saulės, o kartais – chirurginis šalinimas.
- Prevencija: – Akiniai nuo saulės, tinkama akių higiena, reguliarūs apsilankymai pas oftalmologą.
Pagrindinės geltonos dėmės ant akies priežastys
Geltona dėmė ant akies dažniausiai atsiranda dėl vietinių junginės pokyčių, kuriuos sukelia saulės spinduliai, vėjas, dulkės ar akių sausumas. Kai kurie atvejai – tik estetiniai, tačiau kiti gali būti uždegiminės arba degeneracinės kilmės.
„Akies paviršius yra labai jautrus aplinkos veiksniams. Ilgalaikis UV spindulių ar dulkių poveikis keičia junginės ląstelių struktūrą ir skatina baltymų bei lipidų kaupimąsi.“
– Dr. Peter McDonnell, oftalmologas, Johns Hopkins Wilmer Eye Institute, JAV
1. Pingvekula – dažniausia priežastis
Pingvekula – tai maža, gelsva junginės ataugėlė, kuri atsiranda prie ragenos krašto, dažniausiai nosies pusėje. Ji susiformuoja dėl kolageno ir riebalinių medžiagų sankaupų junginėje.
Pingvekula nėra pavojinga, bet gali sukelti sausumo, perštėjimo ar svetimkūnio jausmą.
Dažniausi rizikos veiksniai:
- Ilgalaikis buvimas saulėje be apsauginių akinių;
- Sausas, vėjuotas oras;
- Dulkėta ar dūmų pilna aplinka;
- Akių sausumo sindromas;
- Amžius (dažniau po 40 metų).
2. Pterigiumas – kai dėmė auga ant ragenos
Kartais geltona dėmė išauga į pleišto formos darinį, kuris slenka per rageną – tai pterigiumas. Skirtingai nuo pingvekulos, jis gali iškreipti ragenos paviršių ir paveikti regėjimą.
Dažniausiai pterigiumas vystosi žmonėms, kurie daug laiko praleidžia lauke ar šviesioje aplinkoje – žvejams, ūkininkams, statybininkams.
„Pterigiumas yra tarsi akies junginės randėjimas – jis reaguoja į chronišką UV dirginimą.
Chirurginis šalinimas reikalingas tik tada, kai darinys ima dengti regėjimo zoną.“
– Dr. Rasa Marcinkevičienė, oftalmologė, LSMU Kauno klinikos
3. Lipidų sankaupos ar medžiagų apykaitos sutrikimai
Kai kada gelsvos dėmės ant akies gali rodyti lipidų (riebalų) kaupimąsi, susijusį su padidėjusiu cholesterolio ar trigliceridų kiekiu kraujyje. Tokiu atveju dažnai pastebimi ir kiti požymiai – xantelazmos (gelsvos plokštelės ant vokų).
Tokios dėmės reikalauja ne tik akių, bet ir bendrosios medicininės apžiūros, nes jos gali būti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos rodiklis.
4. Uždegimas ar infekcija
Retesniais atvejais gelsvą dėmę gali sukelti bakterinė ar virusinė infekcija – ypač jei dėmė parausta, skauda arba iš akies teka išskyros.
Tokie atvejai reikalauja skubaus gydymo antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kad infekcija neišplistų į rageną.
Geltonos dėmės ant akie priežaščių palyginimas
| Priežastis | Pagrindiniai požymiai | Kada kreiptis į gydytoją |
|---|---|---|
| Pingvekula | Maža gelsva dėmė prie ragenos, neskausminga, gali dirginti | Jei parausta, padidėja ar sukelia diskomfortą |
| Pterigiumas | Pleišto formos darinys, gali slinkti ant ragenos ir trukdyti regėjimui | Kai darinys ima dengti vyzdžio zoną arba pablogėja matymas |
| Lipidų sankaupos | Gelsvos dėmės kartu su padidėjusiu cholesteroliu, xantelazmos ant vokų | Kai kartu pasireiškia širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai |
| Uždegimas / infekcija | Paraudimas, skausmas, pūlingos išskyros | Skubiai – gali progresuoti į ragenos pažeidimą |
Geltonos dėmės gydymo būdai
Geltonos dėmės gydymas priklauso nuo to, kas ją sukelia. Kai kuriais atvejais pakanka drėkinamųjų akių lašų ir akių apsaugos nuo saulės, tačiau esant pažengusiems dariniams, gali prireikti chirurginio pašalinimo.
Svarbiausia – nediagnozuoti pačiam. Akies paviršiaus pakitimai vizualiai gali atrodyti panašiai, bet jų kilmė – labai skirtinga.
„Daugelis pacientų į kliniką ateina išsigandę, manydami, kad tai auglys.
Dažniausiai tai tik pingvekula, kurią galima suvaldyti be operacijos. Bet visada reikia specialisto įvertinimo.“
– Dr. Sandra Valaitienė, oftalmologė, Respublikinė Šiaulių ligoninė
Gydymo metodų palyginimas
| Gydymo metodas | Kaip veikia | Kada taikomas |
|---|---|---|
| Dirbtinės ašaros | Drėkina akies paviršių, mažina sausumą ir dirginimą | Esant pingvekulai ar sausų akių sindromui |
| Priešuždegiminiai lašai | Mažina junginės uždegimą, paraudimą, tinimą | Kai dėmė paraudusi ar sukelia diskomfortą |
| Chirurginis pašalinimas | Pašalinamas darinys, o vietoje gali būti transplantuojama junginės dalis | Kai darinys auga ant ragenos arba trukdo regėjimui |
| Lazerinė terapija | Tiksliai pašalina paviršinius darinius, palieka mažiau randų | Kai reikia kosmetinio efekto arba recidyvo profilaktikos |
| Gyvensenos korekcija | Akiniai nuo saulės, drėkinamasis mikroklimatas, UV filtrai | Prevencijai ir atkryčio rizikos mažinimui |
Lengvesniais atvejais pakanka konservatyvaus gydymo, tačiau chirurginis šalinimas taikomas, kai darinys:
- auga ir dengia rageną;
- trukdo regėjimui;
- sukelia uždegimus ar estetinius nepatogumus.
Operacija paprastai atliekama ambulatoriškai, vietinėje nejautroje, ir pacientas tą pačią dieną gali grįžti namo.
Po intervencijos kelioms savaitėms skiriami antibiotiniai ir priešuždegiminiai lašai, siekiant išvengti atkryčio.
Kaip išvengti geltonų dėmių atsiradimo ant akies
Prevencija yra paprasta, tačiau dažnai pamirštama. Dauguma geltonų dėmių atsiranda dėl ilgalaikio ultravioletinių (UV) spindulių poveikio ir akių sausumo, todėl tinkama apsauga gali visiškai sustabdyti jų formavimąsi.
„Akių paviršius – viena jautriausių kūno vietų UV spinduliams. Net ir debesuotą dieną jie pasiekia akis, todėl apsauga nuo saulės turėtų būti kasdienis įprotis.“
– Dr. Jane Craig, oftalmologė, Moorfields Eye Hospital, Jungtinė Karalystė
Dėvėkite akinius nuo saulės su UV filtru
Rinkitės akinius, kurie blokuoja 99–100 % UVA ir UVB spindulių. Geriausia – su plačiais stiklais, dengiančiais akis iš šonų.
Venkite dulkių, dūmų ir sausos aplinkos
Šie veiksniai dirgina junginę ir skatina baltymų kaupimąsi. Darbe ar namuose naudokite oro drėkintuvą.
Naudokite dirbtines ašaras
Jos palaiko akių drėgmės pusiausvyrą ir saugo nuo mikroįtrūkimų junginėje, kurie gali skatinti pigmentacijos pakitimus.
Apribokite laiką saulėje
Venkite intensyvios saulės 11–15 valandomis. Tai ne tik sumažina riziką akims, bet ir apsaugo odą aplink akis nuo senėjimo.
Atlikite profilaktinį akių patikrinimą
Kartą per metus pasitikrinkite pas oftalmologą. Jis gali pastebėti ankstyvus pokyčius, kurių plika akimi nesimato.
Gydytojų komentarai ir pacientų patirtys
Geltonos dėmės ant akies neretai atrodo pavojingai, tačiau dauguma atvejų – tai nekenksmingas akių paviršiaus pokytis, dažniausiai susijęs su gyvenimo būdu ar aplinkos poveikiu. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad bet koks naujas darinys ant akies turi būti įvertintas profesionalo.
„Kai žmogus pastebi gelsvą dėmę, pirmoji mintis – kad tai auglys. Laimei, dauguma atvejų – pingvekulos, kurios nereikalauja operacijos. Tačiau įvertinti vis tiek būtina.“
– Dr. Audrius Gelžinis, oftalmologas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
„Gydymo sėkmė priklauso nuo prevencijos – akiniai nuo saulės ir drėkinamieji lašai turėtų būti tokie pat įprasti kaip dantų šepetukas. Tai maži įpročiai, kurie išsaugo regėjimą visam gyvenimui.“
– Dr. Peter McDonnell, Johns Hopkins Wilmer Eye Institute, JAV
Pacientų atsiliepimai
Rūta, 47 m., Klaipėda:
„Pamačiau mažą geltoną dėmę ant akies ir išsigandau. Oftalmologas nuramino – pasirodo, tai pingvekula. Paskyrė drėkinamuosius lašus, o po kelių savaičių akys vėl atrodė normaliai.“
Gediminas, 35 m., Kaunas:
„Dėmė buvo maža, bet jautėsi lyg akyje būtų smėlio. Pradėjau naudoti dirbtines ašaras ir daugiau nebeinu į lauką be akinių nuo saulės – problema dingo.“
Agnė, 62 m., Vilnius:
„Mano atveju dėmė pradėjo augti ir uždengė ragenos dalį. Gydytoja pasiūlė nedidelę operaciją, kuri buvo greita ir neskausminga. Dabar regėjimas puikus.“

