Akies obuolio cista gali skambėti grėsmingai, tačiau daugeliu atvejų tai – nedidelis, skysčiu užpildytas darinys, primenantis mažą skaidrų burbuliuką akies paviršiuje. Nors pati cista dažnai nesukelia stipraus skausmo ar staigaus regėjimo pablogėjimo, žmonėms ji kelia daug nerimo: ar ji pavojinga? Ar gali plyšti? Ar reikės operacijos?
- Kas tai? – Skysčiu užpildytas maišelis akies paviršiuje arba audiniuose, dažnai panašus į mažą permatomą burbuliuką.
- Ar pavojinga? – Dauguma cistų nėra pavojingos, tačiau kai kurios gali trukdyti matymui ar sukelti uždegimą.
- Pagrindinės priežastys: – Uždegimai, traumos, infekcijos, įgimtos anomalijos, kontaktinių lęšių nešiojimas.
- Kokie simptomai? – Paraudimas, deginimas, spaudimas akyje, neryškus matymas, svetimkūnio pojūtis.
- Gydymas: – Stebėjimas, lašai, punkcija, lazerinis ar chirurginis pašalinimas.
- Kada kreiptis skubiai? – Jei atsiranda stiprus skausmas, regėjimo suprastėjimas ar greitai didėjantis darinys.
Kas yra akies obuolio cista?
Akies obuolio cista – tai nedidelis, skysčiu užpildytas burbuliukas, susidaręs akies paviršiuje (dažniausiai junginėje) arba giliau esančiuose akies audiniuose. Paprastai ji neatrodo pavojinga ir dažnai primena permatomą lašelį, kuris atrodo tarsi prilipęs prie akies.
Žmonės dažnai pastebi cistą atsitiktinai – pavyzdžiui, žiūrėdami į veidrodį ryte arba pajutę lengvą dirginimą. Kai kurios cistos yra labai mažos ir praeina savaime, o kitos gali didėti ir sukelti diskomfortą.
„Akies cista dažniausiai yra gerybinė ir laikina, tačiau jos elgesys priklauso nuo priežasties. Kai kurios gali dingti pačios, kitoms reikia minimalios intervencijos.“ – dr. James Harlow
Cista atsiranda dėl to, kad akyje užsiblokuoja liauka, susikaupia skysčių arba atsiranda paviršiaus pažeidimas, todėl skystis negali ištekėti natūraliai.
Akies cistų tipai
Akies obuolio cistos skiriasi pagal vietą, dydį, struktūrą ir tai, kaip jos elgiasi. Kai kurios atsiranda staiga po sudirginimo ar infekcijos, o kitos būna įgimtos ir pastebimos tik vėliau. Suprasti cistos tipą svarbu todėl, kad nuo to priklauso tiek simptomai, tiek gydymo būdas.
Toliau apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius cistų tipus.
1. Junginės (paviršinės) cistos. Tai vienos dažniausių cistų, susidarančių akies paviršiuje – junginės sluoksnyje. Jos atrodo kaip mažas, skaidrus arba gelsvas burbuliukas, dažnai neskausmingas. Tokios cistos gali atsirasti po uždegimų, alergijų, kontaktinių lęšių naudojimo ar smulkių traumų.
2. Ragenos cistos. Tai retesnės, bet sudėtingesnės cistos, atsirandančios ragenos sluoksniuose. Jos gali trikdyti šviesos lūžimą, todėl lemia miglotą ar iškraipytą matymą.
3. Edenoidinės cistos. Tai gleivinės liaukų cistos, kurios susidaro dėl liaukos užsikimšimo. Paprastai jos būna nedidelės, bet gali didėti ir sukelti diskomfortą.
4. Dermoidinės cistos. Tokios cistos dažniausiai yra įgimtos. Jose gali būti ne tik skysčio, bet ir riebalinio audinio, plaukelių ar kitų ląstelių. Jos gali augti ir kartais reikalauja chirurginio pašalinimo.
5. Pooperacinės cistos. Po akių operacijų (pavyzdžiui, pterygiumo pašalinimo) kartais gali susiformuoti skysčiu užpildytos cistos. Jos atsiranda dėl audinių gijimo sutrikimų ar uždegimo.
„Skirtingos cistos elgiasi skirtingai: vienos išnyksta savaime, o kitos reikalauja rimtesnio gydymo. Todėl teisinga diagnozė visada yra pirmas žingsnis.“ – dr. Amelia Renford
Kodėl atsiranda akies obuolio cista?
Akies cista visada turi priežastį – ji neatsiranda savarankiškai. Dažniausiai ją sukelia uždegimas, sudirginimas, traumos, infekcijos arba įgimti audinių pokyčiai.
Vienas dažniausių veiksnių yra akių uždegimai, tokie kaip konjunktyvitas. Uždegimo metu liaukos gali užsikimšti, o skystis nebeišteka natūraliai, todėl formuojasi burbuliuką primenantis darinys.
Cistas taip pat gali sukelti mechaninės traumos – tiek stambesnės, pvz., smūgis į akį, tiek labai smulkios, tokios kaip intensyvus akių trynimas ar smėlio dalelės patekimas po voku.
Kontaktinių lęšių nešiojimas yra dar viena dažna priežastis. Neteisinga lęšių higiena, per ilgas jų dėvėjimas ar netinkamai pritaikyti lęšiai gali sukelti paviršiaus mikroįtrūkimus ir dirginimą, kurie skatina cistos formavimąsi.
Kai kurios cistos būna įgimtos. Tai reiškia, kad jos susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu, o pastebimos gali būti tik vaikystėje ar net suaugus.
Galiausiai, po įvairių akių operacijų gali atsirasti pooperacinės cistos, susikaupiančios dėl netolygaus audinių gijimo ar aseptinio uždegimo.
„Cista susidaro tada, kai akies audiniai nesugeba normaliai pašalinti skysčių arba kai užsiblokuoja natūralūs latakai. Dažniausiai šį procesą išprovokuoja uždegimas ar sudirginimas.“ – dr. Lucas Brenner
Pagrindiniai simptomai
Akies obuolio cista gali pasireikšti labai įvairiai: nuo vos pastebimo diskomforto iki aiškiai juntamo dirginimo. Kai kurie žmonės ją pastebi tik žiūrėdami į veidrodį, o kiti jaučia pokyčius nuo pirmų dienų.
Dažniausias požymis – svetimkūnio pojūtis, tarsi akyje būtų mažas burbuliukas ar smiltelė. Tai gali stiprėti mirksint, nes cista trinties metu juda kartu su vokais. Taip pat dažnai atsiranda paraudimas arba lengvas akies sudirginimas.
Kiti simptomai gali būti:
- Spaudimo jausmas akies paviršiuje
- Padidėjęs ašarojimas
- Neryškus matymas, ypač jei cista yra arčiau ragenos
- Deginimo ar maudimo pojūtis, ypač vakare
- Matomas iškilimas, primenantis permatomą burbuliuką akies baltymų srityje
Retesniais atvejais, jei cista greitai didėja, gali atsirasti stipresnis skausmas ar regėjimo pablogėjimas – tai signalas, kad būtina kreiptis į gydytoją.
„Jei cista pradeda keisti regėjimą arba sukelia skausmą, tai jau ženklas, kad procesas nėra visiškai paprastas ir reikia profesionalaus įvertinimo.“ – dr. Sofia Merland
Ar akies obuolio cista pavojinga?
Daugeliu atvejų akies cista nėra pavojinga ir nesukelia ilgalaikių pasekmių. Mažos cistos gali net visiškai pranykti savaime, ypač jei atsirado dėl laikino dirginimo ar lengvo uždegimo. Tačiau tai nereiškia, kad į jas nereikia žiūrėti rimtai — kai kurios cistos gali augti, trikdyti matymą ar sukelti uždegimines komplikacijas.
Svarbiausias klausimas, kurį užduoda pacientai: ar tai gali pakenkti regėjimui? Atsakymas priklauso nuo cistos vietos ir elgesio. Paviršinės junginės cistos dažniausiai tik sukelia diskomfortą, o giliau esančios – gali paveikti šviesos lūžimą ar net spausti aplinkinius audinius.
Privalumai ir rizikos
Privalumai
- Dauguma cistų yra gerybinės ir nekelia tiesioginės grėsmės regėjimui.
- Mažos cistos dažnai pranyksta savaime be jokio gydymo.
- Gydymas paprastai yra neskausmingas ir greitas, dažniausiai atliekamas ambulatoriškai.
- Cistos lengvai pastebimos, todėl jas galima greitai diagnozuoti.
- Daugeliu atvejų nereikia chirurgijos – užtenka lašų ar stebėjimo.
Rizikos
- Didėjančios cistos gali spausti akies audinius ir sukelti skausmą.
- Gilesnės cistos gali paveikti matymo aiškumą ar iškreipti vaizdą.
- Negydomas uždegimas gali pereiti į rimtesnę infekciją.
- Po operacijų ar traumų susiformavusios cistos gali ataugti, jei nepašalinama priežastis.
- Retais atvejais cistos gali plyšti ir sukelti aštrų skausmą ar uždegiminę reakciją.
Diagnostika: kaip gydytojas nustato cistą?
Akies obuolio cista dažniausiai diagnozuojama gana greitai, nes ji yra matoma plika akimi arba aptinkama paprastos apžiūros metu. Tačiau norint tiksliai nustatyti jos tipą, gylį ir galimą poveikį akiai, gydytojas pasitelkia kelis tyrimo metodus. Šie tyrimai paprastai nėra skausmingi ir trunka vos kelias minutes.
Diagnozės procesas gali atrodyti taip:
- Vizualinė apžiūra. Gydytojas apžiūri akį specialia lempa arba paprasta šviesele. Dažnai to užtenka nustatyti cistos vietą ir dydį.
- Plyšinės lempos tyrimas. Tai pagrindinis akių tyrimas, kurio metu gydytojas apžiūri akies paviršių padidinimu. Taip daug lengviau pamatyti plonesnius sluoksnius, įvertinti uždegimą ar kitus pokyčius.
- OCT (optinė koherentinė tomografija). Šis tyrimas leidžia matyti akies audinių pjūvius ir tiksliai nustatyti, ar cista susiformavo paviršiuje, ar giliau. Tyrimas visiškai neskausmingas ir panašus į nuotrauką.
- Ultragarsas. Naudojamas rečiau, bet padeda vertinti gilesnes cistas arba tuomet, kai akies paviršius dėl uždegimo yra drumstesnis.
- Fluoresceino testas. Kartais naudojami specialūs lašai, kurie leidžia pamatyti akies pažeidimus ar įtrūkimus, galėjusius lemti cistos formavimąsi.
„Kuo tiksliau nustatome cistos vietą ir gylį, tuo lengviau parinkti tinkamą gydymą ir sumažinti atkryčio riziką.“ – dr. Helen Ward
Gydymo būdai
Akies obuolio cistos gydymas priklauso nuo jos dydžio, vietos ir to, ar ji sukelia simptomus. Kai kurios cistos visiškai nesukelia problemų ir dingsta savaime, o kitoms gali prireikti procedūrų ar net chirurginio pašalinimo. Gydymas paprastai būna greitas, o dauguma metodų atliekami ambulatoriškai – tą pačią dieną grįžtama namo.
- Stebėjimas. Mažos, neskausmingos cistos dažnai tiesiog stebimos. Jei jos nesikeičia kelias savaites ir nesukelia diskomforto, gydymas gali būti nereikalingas. Gydytojas paprastai rekomenduoja stebėti simptomus ir vengti akių trynimo ar dirgiklių.
- Vaistiniai lašai ir tepalai. Jei cistą lydi uždegimas ar dirginimas, skiriami drėkinantys lašai, priešuždegiminiai preparatai arba antibakteriniai lašai, jei yra infekcijos požymių. Tai padeda sumažinti paraudimą ir sulėtinti cistos augimą.
- Punkcija. Tai procedūra, kurios metu plona adata cista praduriama ir iš jos išleidžiamas skystis. Procedūra greita, beveik neskausminga ir dažniausiai apmalšina simptomus iš karto. Vis dėlto cista kartais gali atsinaujinti, jei nepašalinama pagrindinė priežastis.
- Lazerinis gydymas. Lazeriu atliekama skylutė cistos sienelėje leidžia skysčiui pasišalinti ir taip sumažinti darinį. Tai itin tikslu, saugu ir dažnai pasirenkama alternatyva chirurgijai.
- Chirurginis pašalinimas. Didelėms, pasikartojančioms ar gilesnėms cistoms gali būti reikalinga operacija. Jos metu cista pašalinama kartu su siena, kad sumažėtų tikimybė, jog ji sugrįš. Operacija trumpa, gijimas paprastai sklandus.
„Renkantis gydymą svarbiausia įvertinti ne tik cistos dydį, bet ir paciento pojūčius. Kartais mažas darinys gali sukelti daugiau diskomforto nei didesnė, bet tyliai elgianti cista.“ – dr. Marcus Leighton
| Gydymo būdas | Kada taikomas | Kaip atliekamas | Atkryčio rizika |
|---|---|---|---|
| Stebėjimas | Mažos, neskausmingos cistos | Tiesiog reguliarūs patikrinimai | Maža |
| Vaistiniai lašai | Uždegimas, sudirginimas | Skiriami priešuždegiminiai ar antibakteriniai lašai | Vidutinė |
| Punkcija | Simptomus sukelianti cista | Išleidžiamas cistos skystis | Gali atsinaujinti |
| Lazerinis gydymas | Paviršinės ir vidutinės cistos | Naudojama tiksli lazerio energija | Mažesnė nei po punkcijos |
| Chirurginis pašalinimas | Didelės, gilesnės ar pasikartojančios cistos | Cista pašalinama kartu su siena | Mažiausia |
Pooperacinė priežiūra
Po akies cistos gydymo – nesvarbu, ar ji buvo praduriama, pašalinama lazeriu, ar operuojama – akis paprastai gyja gana greitai. Vis dėlto pirmos kelios dienos yra svarbiausios, todėl reikėtų laikytis kelių paprastų taisyklių. Tai padeda išvengti sudirgimo, infekcijos ir sumažina riziką, kad cista vėl atsinaujins.
Pirmiausia gydytojas skiria specialius lašus ar tepalą. Juos reikia vartoti taip, kaip nurodyta. Jie ramina akį, mažina uždegimą ir saugo nuo bakterijų. Gijimo metu gali kilti noras akį patrinti, tačiau to reikėtų vengti – ypač jei akis dar jautri ar paraudusi.
Pirmosiomis dienomis naudinga saugotis dulkių, stipraus vėjo ir kitų dirgiklių. Jei įprastai nešiojate kontaktinius lęšius, po procedūros juos geriau atidėti – dažniausiai kelioms dienoms. Gydytojas tiksliai pasakys, kada galėsite juos vėl naudoti.
Taip pat patartina savaitę vengti baseino, pirties ir intensyvių garų, nes šios aplinkos gali padidinti infekcijos riziką.
Galiausiai visuomet skiriamas kontrolinis vizitas. Jis leidžia įsitikinti, kad akis gyja tinkamai, o cistos neliko ar ji nepradeda formuotis iš naujo.
„Tinkama pooperacinė priežiūra yra tokia pat svarbi kaip ir pati procedūra. Ji lemia gijimo kokybę ir tai, ar cista sugrįš.“ – dr. Daniel Mercer
Ar cista gali sugrįžti?
Taip, akies cista gali sugrįžti, tačiau ne visais atvejais. Viskas priklauso nuo to, kokio tipo cista buvo ir kas ją sukėlė. Jei pagrindinė priežastis – pavyzdžiui, uždegimas ar liaukos užsikimšimas – nėra pašalinama, cista gali vėl susiformuoti toje pačioje vietoje.
Dažniausiai pasikartojančios būna tos cistos, kurios tik praduriamos (punkcija) ir išleidžiamas skystis. Tokiu atveju cistos sienelė lieka, todėl ji gali vėl prisipildyti. Jei cista pašalinama chirurgiškai kartu su sienele, tikimybė, kad ji atsinaujins, yra kur kas mažesnė.
Atkrytis taip pat gali būti susijęs su tam tikrais įpročiais. Pavyzdžiui, nuolatinis akių trynimas, netinkama lęšių higiena ar lėtinis akių uždegimas padidina tikimybę, kad cista kartosis.
Prevencija dažniausiai paprasta: rūpintis akių higiena, laiku gydyti uždegimus, vengti dirgiklių ir laikytis gydytojo rekomendacijų po gydymo.
„Cistos atkrytis yra galimas, tačiau tinkamai gydant ir pašalinus pačią priežastį, ši rizika gerokai sumažėja.“ – dr. Michael Rowan
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar akies cista gali praeiti savaime?
Ar cista gali paveikti regėjimą?
Ar akies cista yra pavojinga?
Ar punkcija padeda visam laikui?
Ar po operacijos cista gali atsinaujinti?
Ar galiu naudoti kontaktinius lęšius?
Kada būtina kreiptis skubiai?
Kiti straipsniai
Apetito slopintojai: kaip veikia ir kokios rizikos slypi?
