Vienos akies paraudimas gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau kartais tai būna pirmasis signalas, kad akyje vyksta uždegiminis arba infekcinis procesas. Dažniausiai jis atsiranda dėl paprastų priežasčių – nuovargio, dulkių ar alergijos, tačiau kai kuriais atvejais paraudimas gali būti susijęs su rimtesnėmis akių ligomis, pavyzdžiui, konjunktyvitu ar ragenos pažeidimu.
„Paraudusi akis – tai ne visada tik nuovargio požymis. Ji gali rodyti uždegimą, infekciją ar net kraujagyslių plyšimą,“ – sako dr. Tomas Grigaitis, oftalmologas.
Norint teisingai įvertinti situaciją, būtina atsižvelgti į papildomus simptomus – ar jaučiamas skausmas, niežėjimas, svetimkūnio pojūtis, ar pablogėjo regėjimas. Kuo daugiau simptomų, tuo didesnė tikimybė, kad reikalinga gydytojo apžiūra.
- Dažniausios priežastys: konjunktyvitas, alergija, akių sausumas, svetimkūnis, kraujagyslės plyšimas.
- Papildomi simptomai: deginimas, skausmas, niežėjimas, ašarojimas, regėjimo neryškumas.
- Kada kreiptis į gydytoją: jei paraudimas nepraeina per 2–3 dienas arba atsiranda skausmas ar regėjimo sutrikimai.
- Gydymas: akių lašai, dirbtinės ašaros, poilsis, antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai, jei nustatoma infekcija.
- Prevencija: vengti akių trynimo, laikytis higienos, naudoti akių apsaugą dulkėtose vietose.
Dažniausios vienos akies paraudimo priežastys
Vienos akies paraudimą gali sukelti tiek nekaltos, tiek rimtesnės priežastys. Norint suprasti, kada pakanka poilsio ir drėkinamųjų lašų, o kada būtina kreiptis į gydytoją, svarbu žinoti dažniausiai pasitaikančius atvejus.
Konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) – tai bene dažniausia paraudimo priežastis. Jis gali būti virusinis, bakterinis arba alerginis. Virusinis dažniausiai plinta kaip peršalimo dalis, o bakterinis pasireiškia pūlingomis išskyromis. Alerginis variantas sukelia niežėjimą, ašarojimą ir patinimą, bet paprastai nepažeidžia regėjimo.
Kita dažna priežastis – akių sausumas. Ilgai dirbant prie kompiuterio ar būnant kondicionuotoje patalpoje, akys nepakankamai sudrėkinamos, todėl kraujagyslės plečiasi ir akis atrodo paraudusi. Tokiais atvejais padeda dirbtinės ašaros ir poilsis nuo ekranų.
Svetimkūnis akyje – smulkus dulkių ar smėlio grūdelis gali sukelti momentinį uždegimą. Jei paraudimas nepraeina net po akies praplovimo vandeniu ar fiziologiniu tirpalu, gali būti, kad svetimkūnis liko po voku – tuomet būtina kreiptis į oftalmologą.
Kartais priežastis būna kraujagyslės plyšimas (subkonjunktyvinis kraujavimas). Tai atrodo dramatiškai – akis pasidengia raudonu kraujo plotu, tačiau dažniausiai pavojus minimalus, o kraujas rezorbuojasi per kelias dienas.
Rečiau paraudimas gali rodyti rimtesnes ligas – pavyzdžiui, ragenos uždegimą (keratitą) ar rainelės uždegimą (iritą). Tokiais atvejais paraudimą dažnai lydi skausmas, šviesos baimė, ašarojimas ir regėjimo neryškumas.
„Jei akies paraudimą lydi skausmas ar regėjimo pokyčiai, tai nebe kosmetinė problema – tai signalas, kad akyje vyksta uždegiminis procesas,“ – įspėja dr. Tomas Grigaitis.
Kaip gydomas vienos akies paraudimas
Vienos akies paraudimo gydymas priklauso nuo priežasties, todėl pirmiausia svarbu nustatyti, kas jį sukėlė – infekcija, alergija, sausumas ar mechaninis dirgiklis. Tik tada galima parinkti tinkamą gydymą.
Jei paraudimas atsirado dėl akių nuovargio ar sausumo, dažniausiai pakanka drėkinamųjų akių lašų (dirbtinių ašarų). Jie padeda atkurti akių paviršiaus drėgmę ir sumažina paraudimą. Taip pat svarbu duoti akims pailsėti – kas 30–40 minučių dirbant prie ekrano daryti trumpas pertraukas ir vengti ilgo žiūrėjimo į ryškius šviesos šaltinius.
Alerginio paraudimo atveju veiksmingiausi yra antihistamininiai akių lašai ar sisteminiai vaistai nuo alergijos, kurie mažina histamino poveikį ir niežėjimą. Tokiais atvejais svarbu išsiaiškinti alergeną – dulkes, žiedadulkes ar gyvūnų plaukus – ir stengtis su juo kontaktuoti kuo mažiau.
Bakterinis konjunktyvitas gydomas antibiotiniais akių lašais arba tepalu, kuriuos paskiria gydytojas. Virusinis konjunktyvitas dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, tačiau svarbu išlaikyti higieną – dažnai plauti rankas, neliesti akių, keisti rankšluosčius ir vengti kontaktinių lęšių.
Jei priežastis – kraujagyslės plyšimas, gydymo paprastai nereikia. Kraujas akyje rezorbuojasi per 1–2 savaites, o palengvinti simptomus padeda šaltos kompresijos.
Sunkesnių atvejų, tokių kaip keratitas ar iritas, negalima gydyti savarankiškai – būtina skubi oftalmologo konsultacija. Tokiais atvejais taikomas gydymas priešuždegiminiais ar kortikosteroidiniais vaistais, kartais ir antibiotikais, priklausomai nuo ligos priežasties.
„Kiekviena akis yra unikali – tai, kas padeda vienam, kitam gali pakenkti. Todėl bet kokius akių lašus reikia vartoti tik žinant, nuo ko atsirado paraudimas,“ – pabrėžia dr. Ingrida Žemaitienė, oftalmologė.
Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl akies paraudimo
Nors daugeliu atvejų akių paraudimas nėra pavojingas ir praeina savaime, yra situacijų, kai gydytojo apžiūra būtina. Laiku nediagnozuotas uždegimas ar infekcija gali sukelti komplikacijų ir net paveikti regėjimą, todėl svarbu žinoti, kada negalima delsti.
Kreiptis į oftalmologą būtina, jei:
- paraudimas nepraeina ilgiau nei 3–4 dienas, net ir naudojant drėkinamuosius lašus;
- pasireiškia stiprus skausmas, ypač judinant akį ar mirksint;
- regėjimas tampa neryškus, matomi šešėliai ar šviesos blyksniai;
- akis pradeda stipriai ašaroti arba pūliuoti;
- paraudimas atsirado po traumos, pavyzdžiui, į akį patekus svetimkūniui ar cheminei medžiagai;
- kartu pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas ar šviesos baimė.
Tokie simptomai gali rodyti ragenos uždegimą (keratitą), rainelės uždegimą (iritą) ar net ūminį glaukomos priepuolį, kai dėl padidėjusio akispūdžio gresia regėjimo netekimas.
„Pacientai dažnai laukia, tikėdamiesi, kad akis „praeis savaime“. Tačiau kiekviena diena uždelsto gydymo gali būti lemiama – ypač jei pažeidžiama ragenos sritis,“ – įspėja dr. Tomas Grigaitis.
Gydytojas gali paskirti išsamų akių tyrimą su plyšine lempa, įvertinti akies paviršių, akispūdį ir pritaikyti individualų gydymą – nuo lašų iki fizioterapijos ar net antibiotikų kurso.
Svarbu: niekada nenaudokite kitų žmonių akių lašų ar tepalų, net jei simptomai atrodo panašūs. Skirtingos priežastys reikalauja skirtingo gydymo, o netinkami vaistai gali pabloginti būklę.
Akių priežiūra ir profilaktika: kaip išvengti paraudimo ateityje
Kad akys išliktų sveikos, svarbiausia – tinkama higiena, poilsis ir apsauga nuo dirgiklių. Paraudimas dažnai yra ženklas, kad akys pavargo ar buvo per daug apkrautos, todėl profilaktinės priemonės padeda išvengti tiek smulkių, tiek rimtų problemų.
Pirmiausia, būtina laikytis darbo prie ekrano taisyklių. Ilgas žiūrėjimas į kompiuterį ar telefoną sumažina mirksėjimo dažnį, todėl akys išsausėja. Oftalmologai rekomenduoja taikyti 20-20-20 taisyklę – kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertrauką ir pažiūrėti į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu.
Akių higiena – ne mažiau svarbi. Reikėtų vengti akių trynimo nešvariomis rankomis, nenaudoti svetimų kosmetikos priemonių ir reguliariai keisti pagalvės užvalkalus bei kontaktinius lęšius.
Be to, verta atkreipti dėmesį į patalpų mikroklimatą. Sausas oras, dulkės ar kondicionierius dirgina akis, todėl naudinga naudoti oro drėkintuvus ir gerti pakankamai vandens, kad palaikytumėte tinkamą akių drėgmę.
„Akys – labai jautrus organas, todėl net maži kasdieniai įpročiai gali turėti ilgalaikį poveikį. Geriausia profilaktika – poilsis, drėkinimas ir švara,“ – sako dr. Ingrida Žemaitienė.
Akių paraudimo galima išvengti ir sveikos gyvensenos pagalba. Subalansuota mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, C ir E, padeda palaikyti tinkamą akių gleivinės būklę. Šiuos vitaminus galima gauti iš riebių žuvų, morkų, žalumynų, citrusinių vaisių bei riešutų.
Jeigu jūsų darbas ar gyvenimo būdas reikalauja ilgo žiūrėjimo į ekraną, rekomenduojama profilaktiškai lankytis pas oftalmologą bent kartą per metus. Reguliarus akių patikrinimas padeda anksti pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Vienos akies paraudimo priežasčių ir simptomų palyginimo lentelė
| Priežastis | Pagrindiniai simptomai | Ar pavojinga? | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|---|---|
| Konjunktyvitas | Paraudimas, niežėjimas, ašarojimas, kartais pūlingos išskyros. Gali būti viena ar abi akys. | Reikia gydymo | Kreiptis į gydytoją. Virusinio atveju – higiena ir poilsis, bakterinio – paskirti antibiotikai. |
| Akių sausumas | Deginimas, diskomfortas, jausmas tarsi „smėlis akyse“, neryškus matymas po ilgo darbo. | Nepavojinga | Naudoti dirbtines ašaras, dažniau mirksėti, daryti pertraukas nuo ekranų. |
| Svetimkūnis akyje | Staigus skausmas, stiprus ašarojimas, pojūtis, kad akyje yra grūdelis ar dulkė. | Reikia gydytojo | Neliesti akies, nemirkyti vaistais. Kreiptis į oftalmologą, kad būtų pašalintas svetimkūnis. |
| Kraujagyslės plyšimas | Kraujingas plotas akyje, dažniausiai be skausmo, regėjimas išlieka normalus. | Nepavojinga | Dažniausiai praeina per 1–2 savaites. Vengti trynimo, galima dėti šaltą kompresą. |
| Keratitas (ragenos uždegimas) | Skausmas, šviesos baimė, neryškus matymas, ašarojimas. Dažnai rimta būklė. | Pavojinga | Skubi gydytojo apžiūra. Gydymas antibiotikais ar antivirusiniais lašais, priklausomai nuo priežasties. |
| Iritas (rainelės uždegimas) | Stiprus skausmas, jautrumas šviesai, akies paraudimas aplink vyzdį, regėjimo sutrikimai. | Pavojinga | Skubiai kreiptis į oftalmologą – gali būti susijęs su autoimuninėmis ar infekcinėmis ligomis. |
Dažniausios klaidos, kurias daro žmonės gydydami akis patys
Nors dauguma žmonių mano, kad akių paraudimas – tai paprastas pervargimo požymis, savavališkas gydymas gali būti pavojingas. Net ir atrodo nekalti veiksmai kartais lemia komplikacijas ar net regėjimo pablogėjimą.
1. Savarankiškas vaistų vartojimas. Dažna klaida – naudoti kitų žmonių akių lašus, ypač antibiotikus ar kortikosteroidus. Tokie vaistai gali padėti, jei priežastis bakterinė, bet jei tai virusas ar alergija – būklė tik pablogėja. Be to, steroidiniai lašai gali maskuoti infekciją ir skatinti rimtus ragenos pažeidimus.
„Netinkamai parinkti akių lašai gali sukelti priešingą efektą – vietoje pagalbos atsiranda antrinė infekcija ar ilgam pažeidžiamas akies paviršius,“ – pabrėžia dr. Ingrida Žemaitienė.
2. Liaudiškų priemonių naudojimas. Kitas pavojingas įprotis – akių plovimas ramunėlių ar arbatos nuovirais. Nors tai atrodo natūralu, tokie tirpalai dažnai nėra sterilūs ir gali sukelti papildomą infekciją ar alerginę reakciją. Akys – labai jautrus organas, todėl į jas neturėtų patekti jokių nepatikrintų medžiagų.
3. Akių trynimas rankomis. Žmonės dažnai refleksiškai trina paraudusias akis. Tačiau tai tik pablogina situaciją – bakterijos nuo rankų patenka ant akies paviršiaus, didėja uždegimo rizika, o kai kuriais atvejais galima net pažeisti rageną.
4. Kontaktinių lęšių nešiojimas esant uždegimui. Dar viena klaida – nenusiimti kontaktinių lęšių, kai akis paraudusi. Tai gali užblokuoti deguonies patekimą į akį, skatinti bakterijų dauginimąsi ir sukelti ragenos opą, kuri pavojinga regėjimui.
5. Delsimas kreiptis į gydytoją. Dažnai pacientai laukia, kol „praeis savaime“. Tačiau jei paraudimas nepraeina per 2–3 dienas ar atsiranda skausmas, tai gali būti rimto uždegimo ar infekcijos ženklas. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir ilgalaikių pažeidimų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vienos akies paraudimas visada reiškia infekciją?
Ar galima naudoti ramunėlių ar arbatos kompresus?
Kiek laiko gali užtrukti, kol akis „atsigaus“?
Ar galima nešioti kontaktinius lęšius, jei akis paraudusi?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
