Epilepsiniai traukuliai: simptomai, priežastys ir gydymo galimybės

Epilepsiniai traukuliai – tai smegenų nervinių ląstelių (neuronų) veiklos sutrikimas, kai jos siunčia per daug elektrinių impulsų vienu metu.
Dėl šio staigaus išsikrovimo žmogus gali trumpam prarasti sąmonę, patirti trūkčiojimus ar sustingimą, kartais – net nesąmoningus veiksmus, tokius kaip akių mirksėjimas ar kalbos sutrikimas.

Skirtingai nuo paprastų, vienkartinių traukulių (pavyzdžiui, karščiavimo metu vaikams), epilepsiniai priepuoliai linkę kartotis.
Epilepsija diagnozuojama, kai traukuliai atsinaujina be aiškios priežasties arba kai yra nustatomas ilgalaikis smegenų polinkis į tokį aktyvumą.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), epilepsija paveikia daugiau nei 50 milijonų žmonių visame pasaulyje, ir beveik 70 % jų gali gyventi be priepuolių, jei gauna tinkamą gydymą.

Kas sukelia epilepsinius traukulius?

Epilepsiniai traukuliai kyla tada, kai smegenų neuronai pradeda siųsti per daug elektrinių signalų vienu metu.
Normaliomis sąlygomis šie signalai perduoda informaciją tarp nervų ląstelių, tačiau kai jų aktyvumas tampa nevaldomas — smegenys tarsi „perkraunamos“, o kūnas į tai reaguoja trūkčiojimais, sustingimu ar sąmonės praradimu.

Toks elektrinis disbalansas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių — nuo paveldimų genų iki traumų ar net infekcijų.
Svarbu atskirti pirminius (genetinius) ir antrinius (įgytus) epilepsijos veiksnius.

Prieš pateikiant detales, verta suprasti, kad kai kuriems pacientams priepuolius sukelia ne tiesioginė smegenų liga, o provokuojantys aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, miego trūkumas ar stresas.

Dažniausios priežastys

Kiekvienas epilepsijos atvejis yra individualus, tačiau mokslininkai išskiria keletą pagrindinių grupių, kurios sudaro didžiąją dalį visų diagnozuotų atvejų.

• Genetiniai veiksniai: – kai kurie žmonės gimsta turėdami neuronų struktūros ar funkcijos ypatumų, didinančių traukulių riziką.
• Smegenų traumos: – smūgiai į galvą, smegenų sukrėtimai ar pooperaciniai randai gali sukelti židinius, iš kurių kyla elektriniai išsikrovimai.
• Infekcijos: – meningitas, encefalitas ar net sunki COVID-19 infekcija gali pažeisti smegenų audinius ir paskatinti priepuolius.
• Kraujotakos sutrikimai: – insultas ar trumpalaikiai smegenų išemijos epizodai dažnai palieka randus smegenyse, iš kurių vėliau formuojasi epilepsijos židiniai.
• Medžiagų apykaitos disbalansas: – hipoglikemija, elektrolitų trūkumas ar inkstų ligos gali laikinai sukelti smegenų dirglumą.
• Provokuojantys veiksniai: – alkoholis, nemiga, stiprus stresas, ryški mirganti šviesa, menstruacijos (moterims) gali paskatinti priepuolį, jei žmogus turi polinkį į epilepsiją.

Pasak prof. dr. Orrin Devinsky, Niujorko universiteto neurologijos centro direktoriaus:

„Epilepsija nėra viena liga – tai daugybės skirtingų sutrikimų grupė. Kiekvieno paciento priepuoliai kyla dėl unikalių biologinių priežasčių, todėl gydymas visada turi būti individualizuotas.“
(The New England Journal of Medicine, 2018 m.)

Profesorius taip pat pabrėžia, kad apie 30 % epilepsijos atvejų lieka be aiškiai nustatytos priežasties. Tokiais atvejais įtariamas mikrostruktūrinis smegenų tinklų disbalansas, kurio dabartinė diagnostika dar negali pilnai aptikti.

Kita svarbi priežasčių grupė – provokuojantys veiksniai, kurie gali paskatinti priepuolį net jau gydomam pacientui.
Pavyzdžiui, žmonės dažnai pastebi, kad traukuliai kartojasi po bemiegės nakties ar stipraus emocinio streso. Tai nereiškia, kad gydymas neveikia, bet rodo, jog smegenys vis dar jautrios išorės dirgikliams.

Pagrindiniai simptomai ir priepuolių tipai

Epilepsijos simptomai priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje kyla elektrinis išsikrovimas.
Kai pažeidžiamos abi smegenų pusės vienu metu, žmogus dažniausiai praranda sąmonę; o kai sutrikimas lokalizuotas tik vienoje vietoje – priepuolis gali būti dalinis (židininis).

Nepaisant to, visi epilepsiniai traukuliai turi bendrų požymių – staigumą, pasikartojimą ir trumpalaikį neurologinį sutrikimą.
Kai kuriems pacientams prieš priepuolį pasireiškia vadinamoji aura – keistas pojūtis, pvz., staigus nerimo jausmas, kvapų ar regos iškraipymas, šleikštulys.

Toliau pateikta lentelė padeda palyginti pagrindinius epilepsinių priepuolių tipus pagal simptomus ir eigą.

Kaip matyti iš lentelės, epilepsiniai priepuoliai labai skirtingi — nuo kelių sekundžių trukmės absensų iki stiprių kūno traukulių.
Todėl diagnozuojant epilepsiją, svarbu tiksliai aprašyti priepuolio eigą gydytojui – kada jis prasidėjo, kiek truko, ar žmogus prarado sąmonę, ar prisimena įvykį.

Kaip teigia prof. Helen Cross, vaikų neurologė iš Great Ormond Street ligoninės Londone:

„Tiksli priepuolio eiga – tai raktas į teisingą diagnozę. Dažnai tėvų ar artimųjų stebėjimas yra vertingesnis už brangiausius tyrimus.“
(Epilepsia Journal, 2022 m.)

Kaip nustatoma epilepsija?

Epilepsijos diagnozė nėra nustatoma vien po vieno priepuolio — gydytojai visada siekia išsiaiškinti, ar traukuliai linkę kartotis, ir kas juos sukelia.
Diagnozė remiasi klinikiniais požymiais, paciento istorija, neurologiniais tyrimais ir instrumentiniais metodais, kurie padeda nustatyti smegenų elektrinį aktyvumą.

Kaip pabrėžia prof. dr. Lina Nashef, neurologė iš King’s College ligoninės (Londonas):

„Epilepsijos diagnostika – tai detektyvinis darbas. Kiekvienas simptomas, kiekvienas priepuolio momentas yra užuomina, kuri veda prie tikslios diagnozės.“
(The Lancet Neurology, 2019 m.)

Diagnostikos procesas žingsnis po žingsnio

Kad būtų aiškiau, žemiau pateikiama pagrindinių tyrimų eiga ir jų paskirtis.
Kiekvienas iš jų padeda gydytojui ne tik nustatyti epilepsijos tipą, bet ir atmesti kitas galimas priežastis (pvz., migreną, sinkopę ar panikos priepuolius).

Diagnozės metu svarbu, kad pacientas kartu su artimaisiais tiksliai aprašytų priepuolio aplinkybes — kiek truko, kaip prasidėjo, ar buvo sąmonės praradimas, ar išliko kontaktas.
Tokie duomenys dažnai padeda gydytojui greičiau ir tiksliau nustatyti epilepsijos formą.

Kaip pažymi prof. dr. Epameinondas G. Kapsalakis, Atėnų universiteto neurologas:

„Geras diagnostinis rezultatas visada prasideda nuo gero paciento aprašymo. EEG tik patvirtina tai, ką mes jau įtariame iš istorijos.“
(Journal of Clinical Neurology, 2020 m.)

Gydymo galimybės

Epilepsijos gydymas visada priklauso nuo priepuolių tipo, priežasties ir paciento būklės.
Pagrindinis tikslas – kontroliuoti priepuolius ir pagerinti gyvenimo kokybę, tuo pačiu išvengiant šalutinių poveikių.
Svarbiausia – nepradėti gydymo savarankiškai, nes netinkamai parinktas vaistas gali pabloginti būklę.

Kaip pabrėžia prof. dr. Jacqueline French, Niujorko universiteto epileptologė:

„Epilepsijos gydymas yra menas ir mokslas kartu. Tinkamas vaistas – tai individualus sprendimas, paremtas tiek biologiniais duomenimis, tiek paciento gyvenimo būdu.“
(Epilepsy Research, 2021 m.)

Toliau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius gydymo būdus, jų veikimo principus bei galimus trūkumus.

Papildoma informacija pacientams

Gydymas dažnai pradedamas vienu antiepilepsiniu vaistu (monoterapija).
Jei jis neveiksmingas, gydytojas gali keisti dozę arba skirti kombinuotą gydymą su kitu preparatu.
Svarbiausia – nepraleisti dozių ir nepertraukti gydymo be neurologo leidimo, net jei priepuoliai kurį laiką nepasikartojo.

„Vienas didžiausių iššūkių – pacientų noras nutraukti vaistus vos tik pagerėja. Epilepsija gali tylėti mėnesius, bet likti aktyvi smegenyse,“ – sako dr. Patrick Kwan, epileptologas iš Monash universiteto (Australija).
(Lancet Neurology, 2022 m.)

Gydymo privalumai ir rizikos

Epilepsijos gydymas, nors ir veiksmingas, turi tam tikrų niuansų.
Tinkamai pasirinktas gydymo būdas leidžia pasiekti ilgalaikę remisiją, tačiau netinkamas – gali sukelti šalutinį poveikį ar net sustiprinti priepuolių dažnį.
Todėl gydytojai visada vertina ne tik priepuolių kontrolės efektyvumą, bet ir paciento gyvenimo kokybę, psichologinę būklę bei vaistų toleranciją.

Dauguma neurologų sutaria, kad nuoseklus gydymo laikymasis yra svarbiausias sėkmės veiksnys.
Kaip teigia prof. dr. Emilio Perucca, Italijos neurologas ir buvęs Tarptautinės epilepsijos lygos prezidentas:

„Epilepsijos gydyme svarbiausias ne tik pasirinktas vaistas, bet ir paciento pasitikėjimas gydytoju. Gydymas – tai abipusė partnerystė.“
(Epilepsia Open, 2021 m.)

Ką daryti priepuolio metu?

Epilepsijos priepuolis dažniausiai prasideda staiga, be įspėjimo. Žmogus gali sukniubti, sustingti, pradėti trūkčioti ar trumpam prarasti sąmonę.
Svarbiausia – nepanikuoti ir užtikrinti saugumą. Dauguma priepuolių baigiasi savaime per 1–3 minutes.

Kaip pabrėžia dr. Simon Shorvon, Londono universiteto neurologas:

„Tinkamas aplinkinių elgesys per pirmąsias 60 sekundžių lemia, ar priepuolis praeis saugiai. Ne tiek reikia gydytojo, kiek sveiko proto.“
(Brain Journal, 2020 m.)

Gydytojo komentaras

Pasak prof. dr. Ley Sander, Londono Neurologijos instituto (UCL Queen Square Institute of Neurology) profesoriaus ir Pasaulinės epilepsijos federacijos nario:

„Epilepsijos priepuolis dažniausiai trunka vos kelias minutes, bet jo poveikis paciento gyvenimui gali tęstis metus.
Todėl pagrindinis tikslas – šviesti visuomenę, kad žmogus, matydamas priepuolį, žinotų, kaip elgtis, o ne bijotų.“
(Lancet Neurology, 2021 m.)

Profesorius taip pat pabrėžia, jog didžiausia problema – vis dar paplitę mitai ir klaidingos baimės, dėl kurių pacientai kartais delsia kreiptis į gydytoją.
Jo teigimu, apie 60 % naujai diagnozuotų atvejų būtų galima suvaldyti per pirmuosius mėnesius, jei gydymas būtų pradėtas laiku.

„Epilepsijos kontrolė – tai ne stebuklas, o disciplina. Reguliarus vaistų vartojimas, miegas, stresų valdymas – tai yra tikrieji gydymo ramsčiai,“ – pabrėžia profesorius Sander.

Epilepsijos gydymas – tai viso gyvenimo kelias, kuriame pacientas, gydytojas ir aplinkiniai turi veikti kartu.
Kuo daugiau visuomenė žino apie traukulius, tuo mažiau baimės ir daugiau tinkamos pagalbos gauna tie, kuriems jos labiausiai reikia.

Žmonių atsiliepimai

Epilepsijos diagnozė daugeliui atrodo kaip nuosprendis, tačiau daugybė žmonių, gavę tinkamą gydymą ir paramą, gyvena be priepuolių daugelį metų.
Jų patirtys padeda kitiems pacientams suvokti, kad ši būklė – ne pabaiga, o iššūkis, kurį galima įveikti.

Laura, 28 m., Vilnius

„Kai pirmą kartą patyriau traukulius, labai išsigandau – maniau, kad daugiau niekada negalėsiu dirbti ar vairuoti.
Bet po metų tinkamai parinkto gydymo priepuoliai sustojo. Dabar gyvenu visiškai įprastą gyvenimą – tik labiau rūpinuosi poilsiu ir streso valdymu.“

Marius, 34 m., Kaunas

„Diagnozė buvo šokas, bet neurologė paaiškino viską taip aiškiai, kad baimė dingo.
Vartoju vaistus kasdien, o priepuolių neturėjau jau dvejus metus.
Epilepsija išmokė planuoti – miegas, darbas, mityba – viskas turi ritmą.“

Eglė, 17 m., Klaipėda (Eglės mama pasakoja)

„Eglės absensai buvo beveik nepastebimi – tiesiog trumpi „atsijungimai“.
Tik mokytoja pastebėjo, kad dukra vidury pamokos sustingsta.
Po EEG tyrimo paaiškėjo, kad tai epilepsija.
Dabar, gydymo dėka, priepuoliai dingę, o Eglė net vėl pradėjo sportuoti.“

Tokios istorijos parodo, kad laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas leidžia grįžti į įprastą gyvenimą.
Kaip sako neurologai, „epilepsija – tai ne liga, kuri tave apibrėžia, o sąlyga, kurią galima valdyti.“

Dažniausiai užduodami klausimai apie epilepsinius traukulius