Psichogeniniai traukuliai – tai priepuoliai, kurie išoriškai atrodo kaip epilepsijos epizodai, tačiau jų metu smegenyse nėra jokių elektros aktyvumo sutrikimų. Tokie priepuoliai kyla dėl psichologinio streso, nerimo, potrauminės patirties ar gilių emocinių konfliktų.
Skirtingai nuo epilepsijos, čia neveikia nei antiepilepsiniai vaistai, nei klasikinis neurologinis gydymas – reikalinga psichoterapinė pagalba ir psichikos sveikatos priežiūra.
„Psichogeniniai traukuliai nėra apsimetinėjimas – tai nesąmoningas kūno atsakas į emocinę įtampą.
Jie rodo, kad psichika nebesugeba apdoroti streso įprastais būdais.“
– Dr. Selim Benbadis, neurologas, University of South Florida, JAV
- Kas tai? – Priepuoliai, panašūs į epilepsiją, tačiau jų priežastis – psichologinė, o ne neurologinė.
- Kaip atrodo? – Kūno trūkčiojimas, sąmonės praradimas, verksmas ar sustingimas be smegenų elektrinio aktyvumo pokyčių.
- Dažniausios priežastys: – Stresas, potrauminis streso sutrikimas (PTSS), nerimo ar depresijos sutrikimai.
- Diagnozė nustatoma: – EEG (smegenų veiklos įrašas) metu, kai priepuolio metu neaptinkama epilepsinei veiklai būdingų pokyčių.
- Gydymas: – Psichoterapija, emocinės pagalbos metodai, streso valdymo pratimai.
Kaip atpažinti psichogeninius traukulius ir kuo jie skiriasi nuo epilepsijos
Psichogeniniai traukuliai dažnai atrodo labai panašiai į epilepsijos priepuolius – pacientas gali prarasti sąmonę, trūkčioti, verkti ar net rėkti. Tačiau pagrindinis skirtumas tas, kad EEG (elektroencefalogramos) metu nenustatoma jokių epilepsijai būdingų elektrinių impulsų. Tai reiškia, kad smegenys fiziškai veikia normaliai, o priepuolį sukelia psichologinis mechanizmas.
„Kai žmogus patiria psichogeninį traukulį, kūnas išreiškia emocinį skausmą per fizinę reakciją.
Tokie epizodai dažniausiai pasireiškia žmonėms, ilgą laiką patiriantiems stresą ar turintiems neišspręstų traumų.“
– Dr. Markus Reuber, neurologas, Sheffield University, Jungtinė Karalystė
Psichogeninių ir epilepsinių traukulių atskyrimas yra sudėtingas, tačiau tam padeda tam tikri klinikiniai požymiai, kuriuos gydytojai vertina apžiūros metu.
| Požymis | Psichogeniniai traukuliai | Epilepsijos traukuliai |
|---|---|---|
| Pradžia | Dažnai palaipsnė, su emociniu išgyvenimu prieš priepuolį | Staigi, be aiškios priežasties |
| Sąmonės būsena | Dažnai išlieka dalinė sąmonė, pacientas gali reaguoti į balsus | Dažniausiai visiškas sąmonės praradimas |
| Kūno judesiai | Neritmingi, netaisyklingi, dažnai ilgiau trunkantys | Ritmingi, stereotipiniai judesiai |
| Priepuolio trukmė | Ilgesnė – 3–10 minučių ar daugiau | Trumpesnė – paprastai iki 2 minučių |
| EEG tyrimas | Normalus priepuolio metu | Rodo elektrinės veiklos pokyčius |
| Reakcija po priepuolio | Dažnai verkia, jaučia gėdą, nuovargį ar sumišimą | Trumpas dezorientacijos periodas, be emocinės reakcijos |
Kodėl svarbu teisingai nustatyti diagnozę
Daugelis pacientų, sergančių psichogeniniais traukuliais, ilgus metus gydomi nuo epilepsijos, nors jų priežastis – ne smegenyse, o psichikoje.
Netinkamas gydymas ne tik neveiksmingas, bet ir gali pabloginti paciento būklę, nes nesprendžia pagrindinės problemos – emocinės įtampos ar trauminės patirties.
„Diagnozė PNES gali būti sunkiai priimama, nes pacientas dažnai išgirsta, kad ‘liga galvoje’.
Tačiau tai reali, biologiškai pagrįsta reakcija į stresą, kurią reikia gydyti su pagarba ir supratimu.“
– Dr. Jon Stone, neurologas, University of Edinburgh
Pagrindinės psichogeninių traukulių priežastys
Psichogeniniai traukuliai yra psichikos gynybos mechanizmas, kai stipri emocinė įtampa ar trauma pasireiškia fiziniais simptomais. Tai nėra sąmoningas elgesys ar apsimetinėjimas – šiuos priepuolius sukelia nesąmoninga kūno reakcija į stresą.
Dažniausiai psichogeninius traukulius sukelia keli susiję veiksniai – emociniai, socialiniai ir biologiniai.
„Kiekvienas žmogus turi ribą, kiek streso gali atlaikyti.
Kai emocijos tampa per stiprios, psichika ‘perkrauna’ kūną – traukuliai tampa tarsi emocijų išsikrovimo būdas.“
– Dr. Richard Kanaan, psichiatras, University of Melbourne, Australija
Psichologinės priežastys
Pagrindinė psichogeninių traukulių priežastis – neišspręstas emocinis konfliktas. Tai gali būti:
- Potrauminis streso sutrikimas (PTSS) po nelaimės, smurto ar netikėtos netekties.
- Ilgalaikis nerimas, baimės ar neapibrėžtumo jausmas.
- Depresija, kuri iškreipia emocijų ir streso suvokimą.
- Asmenybės sutrikimai, kai emocijos sunkiai valdamos arba slopinamos.
- Vaikystės patirtys – smurtas, nepriežiūra ar ilgalaikis nesaugumo jausmas.
Šios emocijos kaupiasi, o kai kūnas nebegali jų „sutalpinti“, jos pasireiškia fiziškai – per traukulius.
Fiziniai ir biologiniai veiksniai
Nors priežastis yra psichologinė, organizmas reaguoja fiziškai. Tyrimai rodo, kad psichogeninių traukulių metu pakinta smegenų veiklos tinklai, susiję su emocijų apdorojimu. Tai reiškia, kad šie priepuoliai turi ne tik psichologinį, bet ir neurobiologinį pagrindą.
Kai kurie moksliniai darbai (pvz., LaFrance et al., Epilepsy & Behavior, 2013) parodė, kad traukulių metu aktyvuojamos limbinės sistemos sritys – tos pačios, kurios reaguoja į stresą, baimę ir emocinį skausmą.
Socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai
Psichogeniniai traukuliai dažnai pasireiškia žmonėms, kurie:
- Patiria nuolatinį stresą darbe ar šeimoje.
- Turi mažai socialinės paramos arba jaučiasi nesuprasti.
- Gyvena nuolatiniame emociniame spaudime (pvz., slaugant sergantį artimą žmogų).
- Jaučiasi nesaugūs ar bejėgiai – tai sukuria ilgalaikį „vidinės įtampos“ būvį.
Šie išoriniai veiksniai sustiprina psichologinį pažeidžiamumą ir gali tapti priepuolių paleidikliais.
Psichogeninių traukulių vystymosi mechanizmas
Nors priežastys skirtingos, pats traukulių mechanizmas yra panašus:
smegenys reaguoja į emocinį stresą taip, tarsi tai būtų fizinis pavojus. Kūnas įsitempia, kvėpavimas sulėtėja, o sąmonė „atsijungia“, kad apsisaugotų nuo emocinio skausmo. Tai primena instinktyvų apsaugos refleksą, tik išreikštą patologine forma.
Šis procesas apibūdinamas kaip funkcinis sutrikimas – t. y. smegenų veikla pasikeičia, tačiau jokio struktūrinio pažeidimo nėra.
„Psichogeniniai traukuliai yra panašūs į emocinį perkrovimą – tai būdas, kuriuo kūnas bando išgyventi psichinį stresą, kai kiti būdai jau nebeveikia.“
– Dr. Laura Goldstein, klinikinė neuropsichologė, King’s College London
Kaip diagnozuojami ir gydomi psichogeniniai traukuliai
Diagnozės nustatymas yra vienas sudėtingiausių neurologijos ir psichiatrijos uždavinių, nes psichogeniniai traukuliai dažnai painiojami su epilepsija.
Tyrimai rodo, kad apie 20–30 % pacientų, kurie manė turintys epilepsiją, iš tiesų kenčia nuo psichogeninių neepilepsinių priepuolių (PNES).
Tinkamai nustatyta diagnozė padeda ne tik išvengti nereikalingų vaistų, bet ir atkurti paciento pasitikėjimą savimi bei kūno reakcijomis.
„Diagnozės patvirtinimas yra pirmas žingsnis į pasveikimą.
Kai pacientas supranta, kad traukuliai nėra pavojingi, bet signalizuoja emocinę perkrovą, atsiranda galimybė sveikti.“
– Dr. W. Curt LaFrance Jr., neurologas ir psichiatras, Brown University, JAV
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozės procesas visada apima neurologinį ištyrimą ir psichologinį įvertinimą.
Svarbiausias metodas – vaizdo EEG stebėjimas: paciento smegenų veikla registruojama priepuolio metu. Jei traukuliai įvyksta, bet EEG rodo normalią elektrinę veiklą, diagnozuojami psichogeniniai priepuoliai.
Kiti diagnostiniai žingsniai:
- Išsami anamnezė – gydytojas klausia apie stresą, traumas, psichikos sveikatos būklę.
- Psichiatro ar psichologo įvertinimas – nustatomas emocinis fonas, nerimo ar depresijos lygis.
- Kraujo ir vaizdo tyrimai – kad būtų atmestos kitos fizinės priežastys.
Diagnozė turi būti pateikta labai jautriai, kad pacientas nesijaustų kaltinamas ar nesuprastas. Daugelis žmonių šiuos priepuolius patiria be jokio sąmoningo valios dalyvavimo.
Psichogeninių traukulių gydymas
Gydymas visada yra kompleksinis, apimantis psichoterapiją, stresą mažinančias technikas ir, jei reikia, vaistus nuo gretutinių psichikos sutrikimų.
Svarbiausias tikslas – ne „pašalinti traukulius“, o suprasti emocines priežastis, kurios juos sukelia.
Diagnozės paaiškinimas pacientui
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – aiškiai ir empatiškai paaiškinti, kad priepuoliai nėra apsimetinėjimas, o psichikos reakcija. Tai sumažina kaltės ir baimės jausmą.
Psichoterapija
Efektyviausias metodas – kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji padeda atpažinti stresą sukeliančias mintis, išmokti emocijų reguliavimo ir savikontrolės.
Traumos terapija
Jei priežastis – potrauminis streso sutrikimas, taikomos EMDR (akių judesių terapija) arba somatinės patirties metodikos, kurios padeda išlaisvinti emocinę įtampą.
Fizinis aktyvumas ir relaksacija
Lengva mankšta, joga ar kvėpavimo pratimai padeda sumažinti streso hormonus ir stiprina psichofizinį atsparumą.
Vaistų terapija (pagal poreikį)
Gali būti skiriami antidepresantai ar anksiolitikai, jei kartu pasireiškia depresija ar nerimas. Antiepilepsiniai vaistai paprastai neveiksmingi ir turėtų būti nutraukiami tik prižiūrint gydytojui.
Pacientų patirtys ir gydytojų komentarai
Psichogeniniai traukuliai dažnai tampa ne tik fiziniu, bet ir emociniu išbandymu – tiek pacientui, tiek jo artimiesiems. Kadangi liga ilgą laiką gali būti klaidingai laikoma epilepsija, žmonės neretai patiria izoliaciją, baimę ar net gėdą. Tačiau tinkamai suteikta pagalba ir empatija leidžia pasiekti puikių rezultatų.
Pacientų atsiliepimai
Eglė, 29 m., Vilnius:
„Man diagnozavo epilepsiją, bet vaistai visai nepadėjo. Po metų neurologas pasiūlė atlikti vaizdo EEG – paaiškėjo, kad tai psichogeniniai traukuliai. Pradėjau lankyti psichoterapiją ir po kelių mėnesių priepuoliai sumažėjo daugiau nei per pusę.“
Justinas, 41 m., Šiauliai:
„Pirmą kartą priepuolis įvyko po darbo konflikto – atsijungiau, maniau, kad mirštu. Vėliau supratau, kad tai kūno reakcija į stresą. Dabar dirbu su terapeutu, mokausi atpažinti emocijas, o traukuliai tapo vis retesni.“
Daiva, 36 m., Klaipėda:
„Man ilgai sakė, kad viskas „mano galvoje“, ir tai skaudino. Bet kai sužinojau, kad psichogeniniai traukuliai – tikra medicininė diagnozė, pagaliau pasijutau suprasta. Psichologinė pagalba man tiesiogine prasme sugrąžino gyvenimą.“
Gydytojų komentarai
„Tai viena dažniausių, tačiau labiausiai stigmatizuotų neurologijos diagnozių.
Žmonės kenčia realius priepuolius, bet jų priežastis – emocinė. Reikia gydyti ne kūną, o psichiką, bet tai nereiškia, kad liga netikra.“
– Dr. Markus Reuber, neurologas, Sheffield University, JK
„Psichogeniniai traukuliai dažnai atsiranda kaip ‘paskutinė kūno išeitis’ – kai žmogus ilgai nebegali išsakyti streso ar skausmo žodžiais.
Todėl labai svarbu, kad pacientas būtų išgirstas, o ne teisiamas.“
– Dr. Kęstutis Barkauskas, psichiatras, Vilniaus universitetas
„Tinkama psichoterapija dažnai duoda geresnius rezultatus nei bet kokie vaistai.
Kai žmogus išmoksta atpažinti savo emocines būsenas, traukuliai paprastai išnyksta visam laikui.“
– Dr. Laura Goldstein, neuropsichologė, King’s College London
Dažniausiai užduodami klausimai apie psichogeninius traukulius
Ar psichogeniniai traukuliai reiškia, kad žmogus serga psichikos liga?
Kaip atskirti psichogeninį priepuolį nuo epilepsinio?
Ar antiepilepsiniai vaistai padeda nuo psichogeninių traukulių?
Ar įmanoma visiškai pasveikti?
Ką daryti artimiesiems, kai žmogus patiria tokį priepuolį?
Ar psichogeniniai traukuliai gali pasikartoti po pasveikimo?
Kiti straipsniai
Kojų traukuliai miegant: gydytojų įžvalgos ir natūralūs sprendimai
Traukuliai miegant: ar tai pavojinga ir ką sako neurologai?
