Po COVID-19 infekcijos daugelis žmonių skundžiasi užkimusiu balsu, gerklės diskomfortu ar net visišku balso praradimu. Šie simptomai gali tęstis net ir praėjus kelioms savaitėms po pasveikimo. Tokia būklė dažnai susijusi su balso stygų uždegimu (laringitu), kuris išsivysto dėl viruso poveikio, intensyvaus kosulio, dehidratacijos ar pervargimo.
Nors užkimimas dažniausiai praeina savaime, kai kuriems pacientams jis tampa ilgalaike problema, reikalaujančia tikslingos balso terapijos, poilsio ir specialių priemonių, padedančių atkurti stygų funkciją.
- Priežastis: balso stygų uždegimas arba pažeidimas dėl viruso, kosulio ar intubacijos.
- Pagrindiniai simptomai: užkimimas, balso silpnumas, gerklės skausmas, sausumas, sunkumas kalbėti.
- Kiek trunka: nuo kelių dienų iki kelių savaičių, retais atvejais – ilgiau nei mėnesį.
- Gydymas: balso poilsis, drėgmės palaikymas, inhaliacijos, kalbos terapija, vengti rūkymo ir šaukimo.
- Kreiptis į gydytoją: jei balsas neatsistato per 3–4 savaites arba pasireiškia skausmas, rijimo sunkumas, kraujavimas.
Kodėl po COVID-19 užkimsta balsas
COVID-19 virusas gali pažeisti ne tik plaučius, bet ir viršutinius kvėpavimo takus, įskaitant gerklas. Uždegimo metu balso stygos sudirgsta, paburksta ir praranda elastingumą, todėl balsas tampa silpnas, švokščiantis ar duslus.
Dažniausiai užkimimą sukelia laringitas – gleivinės uždegimas, atsirandantis dėl infekcijos, stipraus kosulio ar ilgo kalbėjimo pakilusiu balsu. Kai kuriais atvejais, ypač po sunkių COVID formų, balso stygos gali būti pažeistos intubacijos metu – kai kvėpavimas palaikomas dirbtinai.
„Balso stygos – labai jautrus organas. Net nedidelis jų uždegimas gali smarkiai paveikti balsą, o po virusinių ligų gijimas dažnai būna lėtesnis,“ – sako dr. Lisa Mosconi.
Be to, COVID-19 gali paveikti ir nervus, atsakingus už balso stygų judėjimą, todėl kai kuriems pacientams pasireiškia laikinas arba dalinis balso paralyžius.
Balso atsigavimo būdai: ką daryti ir ko vengti po užkimimo
Po COVID-19 balsas dažnai atsistato palaipsniui, tačiau šis procesas gali užtrukti. Norint jį paspartinti, būtina laikytis kelių svarbių principų – balso tausojimo, gerklės drėkinimo ir švelnaus treniravimo.
Pirmiausia, svarbiausia priemonė – balso poilsis. Tai nereiškia visiško tylėjimo, bet veikiau vengimą šaukti, kalbėti pakeltu tonu ar šnabždėti (nes šnabždėjimas dar labiau įtempia balso stygas). Balsą reikėtų naudoti tik tiek, kiek būtina, o kalbant – daryti pauzes ir kvėpuoti giliai.
Taip pat labai svarbu palaikyti drėgną gerklės aplinką. Sausas oras, ypač šaltuoju sezonu, stipriai dirgina balso stygas, todėl verta naudoti oro drėkintuvą, gerti daug šilto vandens, vaistažolių arbatų (pvz., su ramunėlėmis ar medumi). Gydytojai rekomenduoja vengti kofeino, alkoholio ir rūkymo, nes šios medžiagos sausina gleivinę.
„Balso stygos gyja geriau, kai jas nuolat drėkiname. Šiltas vanduo ar inhaliacijos – tai tarsi atgaiva sudirgusiam audiniui,“ – aiškina dr. Peter Rabins.
Inhaliacijos su šiltu garu ar fiziologiniu tirpalu padeda nuraminti uždegimą ir sumažinti gleivinės paburkimą. Tačiau reikia vengti per karšto garo, kad nebūtų nudegimų.
Kai balsas pradeda atsistatyti, galima imtis lengvų balso pratimų. Logopedai rekomenduoja tyliai dainuoti ar niūniuoti žemus garsus – tai padeda sustiprinti balso stygų elastingumą ir palaipsniui grąžina jų tonusą.
Rekomenduojamos priemonės
- Balso poilsis – vengti ilgo kalbėjimo ir šaukimo.
- Gerti šiltą, bet ne karštą skystį, palaikyti drėgmę.
- Inhaliacijos su fiziologiniu tirpalu ar ramunėlėmis.
- Lengvi balso pratimai, kai balsas pradeda atsistatyti.
- Subalansuota mityba – daugiau vaisių, daržovių ir omega-3 riebalų rūgščių.
Ko reikėtų vengti
- Rūkymo ir alkoholio – jie dirgina gleivinę ir lėtina gijimą.
- Šnabždėjimo – jis pertempia balso stygas labiau nei tylus kalbėjimas.
- Per karšto ar aštraus maisto – tai gali dar labiau sukelti uždegimą.
- Sauso oro patalpose – naudokite drėkintuvą ar pakabinkite šlapią rankšluostį.
- Savavališko gydymo purškalais ar antibiotikais be gydytojo patarimo.
Kai balsas visiškai atsistato, svarbu palaikyti sveiką įprotį jį tausoti – daryti pertraukas kalbant ilgai, vengti triukšmingos aplinkos, o dirbantiems balsu (mokytojams, dainininkams) – reguliariai lankytis pas logopedą ar foniatrą.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokie tyrimai reikalingi
Nors daugeliu atvejų užkimęs balsas po COVID-19 praeina per kelias savaites, kai kada šis simptomas gali rodyti rimtesnį balso stygų ar nervų pažeidimą. Į gydytoją būtina kreiptis, jei balsas neatsistato per 3–4 savaites, arba jei atsiranda papildomų nerimą keliančių simptomų – skausmas ryjant, kraujingas skreplis, nuolatinis kosulys ar pasunkėjęs kvėpavimas.
Tokiais atvejais gydytojas otorinolaringologas (LOR) gali atlikti laringoskopiją – tai specialus tyrimas, leidžiantis apžiūrėti balso stygas ir įvertinti, ar jose nėra uždegimo, mazgelių ar kitų pažeidimų. Esant įtarimui, kad užkimimą sukėlė nervų pažeidimas, gali būti paskirti papildomi neurologiniai tyrimai arba balso stygų elektromiografija.
„Jei balsas po virusinės infekcijos neatsistato ilgiau nei mėnesį, būtina išsitirti. Ilgai užsitęsęs stygų uždegimas gali tapti lėtinis,“ – pabrėžia dr. Gill Livingston.
Kai kurie pacientai po COVID-19 taip pat patiria gerklės sausumo ar deginimo pojūtį, kuris gali būti susijęs ne su stygų uždegimu, o su refliuksu (rūgšties patekimu iš skrandžio į stemplę). Tokiu atveju reikalingas gastroenterologo įvertinimas, o gydymas apima dietos korekciją ir vaistus nuo rūgštingumo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar užkimimas po COVID-19 pavojingas?
Kiek laiko gali trukti balso atsigavimas?
Ar galima dainuoti po užkimimo?
Ar padeda inhaliacijos su eteriniais aliejais?
Ar COVID-19 gali visam laikui pažeisti balsą?
Ar naudinga lankytis pas logopedą ar foniatrą?
Kiti straipsniai
Febriliniai traukuliai vaikams: kada temperatūra tampa pavojinga?
Traukuliai vaikui: pirmieji požymiai ir ką daryti tėvams
