Kaip alus veikia cholesterolio kiekį kraujyje?

Alus – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, tačiau jo poveikis cholesterolio kiekiui kraujyje iki šiol kelia daug diskusijų. Vieni teigia, kad saikingas alaus vartojimas gali padidinti „gerojo“ cholesterolio (HDL) kiekį, kiti – kad net ir nedidelis kiekis ilgainiui didina trigliceridų ir „blogojo“ (LDL) cholesterolio lygį.
Kad suprastume, kaip alus iš tiesų veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, reikia pažvelgti giliau – į tai, ką jis turi savo sudėtyje, ir kaip organizmas reaguoja į alkoholį.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie alaus poveikį cholesteroliui

Ką reiškia? Alus gali šiek tiek padidinti „gerojo“ cholesterolio (HDL) kiekį, tačiau tuo pačiu kelia „blogojo“ (LDL) lygį ir trigliceridus.
Sudėtis: Aluje yra angliavandenių, alkoholio, polifenolių ir mažai baltymų.
Rizikos: Per didelis vartojimas didina kepenų apkrovą, svorį ir širdies ligų riziką.
Saugus kiekis: Vyrams – iki 500 ml per dieną, moterims – iki 300 ml, ne kasdien.
Geresni pasirinkimai: Nealkoholinis alus arba raudonas vynas mažomis dozėmis, jei nėra kontraindikacijų.

Turinys

Kaip alus veikia cholesterolio balansą

Aluje esantis alkoholis – pagrindinis veiksnys, veikiantis lipidų apykaitą. Nedidelis alkoholio kiekis trumpam gali padidinti HDL cholesterolio koncentraciją, kuris padeda pašalinti riebalų perteklių iš kraujagyslių. Tačiau tai laikinas poveikis, o ilguoju laikotarpiu, ypač vartojant reguliariai, padidėja LDL ir trigliceridų lygis.

Kodėl taip nutinka:

Alkoholis kepenyse virsta acetatu, kuris trumpam veikia kaip energijos šaltinis, bet stabdo riebalų deginimą.
Angliavandeniai iš alaus (ypač tamsaus) didina insulino išsiskyrimą, skatina riebalų kaupimąsi.
Per didelis kaloringumas (vidutiniškai 40–50 kcal / 100 ml) ilgainiui kelia svorį, o kartu – ir cholesterolį.

Dr. Robert Eckel (University of Colorado, American Heart Association narys) aiškina:
„Alkoholis nėra cholesterolio priešas, bet ir ne vaistas. Mažos dozės gali būti neutralios, tačiau reguliarus vartojimas išbalansuoja lipidų apykaitą ir kenkia kepenims.“

Kiek alaus galima išgerti, kad nepakenktų cholesteroliui

Daugelis klaidingai mano, kad mažas alaus kiekis kasdien yra saugus arba net naudingas. Iš tiesų, poveikis labai priklauso nuo dozės, dažnio ir individualios medžiagų apykaitos. Tai, kas vienam žmogui atrodo „saikinga“, kitam gali tapti rizikos veiksniu.

Saikingumas nėra tas pats, kas kasdienis vartojimas – net ir nedidelės dozės, vartojamos reguliariai, didina trigliceridų kiekį ir apkrauna kepenis, kurios tiesiogiai dalyvauja cholesterolio gamyboje bei skaidyme.

Saugios dozės pagal sveikatos institucijų rekomendacijas

Asmens tipas	Rekomenduojamas alaus kiekis per dieną	Pastabos
Sveikas vyras	iki 500 ml (1 bokalas)	Ne kasdien, tik 1–2 kartus per savaitę
Sveika moteris	iki 300 ml	Ne dažniau nei 1–2 kartus per savaitę
Padidėjęs cholesterolis	geriausia – 0 ml	Alkoholis trikdo lipidų apykaitą ir gali bloginti būklę
Sergantys diabetu ar kepenų ligomis	nerekomenduojama	Didina gliukozės svyravimus ir kepenų apkrovą

Dr. Miriam Vos (Emory University, JAV) pažymi:
„Net jei žmogus jaučiasi gerai, kepenų fermentai po kelių metų nuolatinio alkoholio vartojimo parodo tiesą. Svarbiausia – poilsis kepenims, o ne kasdienė „maža taurė sveikatai“.“

Kodėl „nealkoholinis“ alus nebūtinai geresnis pasirinkimas

Nealkoholinis alus dažnai turi tiek pat cukraus, kiek limonadas – iki 6–8 g / 100 ml. Toks gėrimas nedidina alkoholio kiekio kraujyje, bet gali skatinti svorio augimą ir trigliceridų kaupimąsi.

Jei siekiate palaikyti normalų cholesterolio kiekį, geriausia alternatyva – vanduo su citrina, žolelių arbatos ar kombuča (be pridėtinio cukraus).

Kaip alus veikia HDL ir LDL cholesterolio santykį

Cholesterolis nėra vien tik „blogis“ – jis būtinas hormonų, ląstelių sienelių ir vitamino D sintezei. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokio tipo cholesterolis vyrauja jūsų kraujyje. Alaus vartojimas gali laikinai pakeisti šį balansą, tačiau ilgainiui jis dažniausiai iškreipia pusiausvyrą nepageidaujama kryptimi.

Trumpalaikis poveikis: gali padidėti HDL

Tyrimais nustatyta, kad nedidelis alkoholio kiekis trumpam padidina HDL („gerojo“) cholesterolio koncentraciją, kuris padeda pašalinti riebalų perteklių iš kraujagyslių. Tačiau šis efektas trunka vos kelias dienas ir pasireiškia tik tuo atveju, kai vartojama labai saikingai (pvz., iki 250–300 ml alaus).

Be to, šis poveikis yra individualus – žmonėms, turintiems antsvorio, kepenų ar lipidų apykaitos sutrikimų, net maža alkoholio dozė nesukelia jokio teigiamo rezultato.

Ilgalaikis poveikis: didėja LDL ir trigliceridai

Reguliarus alkoholio vartojimas, net ir mažais kiekiais, didina LDL („blogojo“) cholesterolio lygį, kuris kaupiasi kraujagyslėse, formuodamas apnašas. Taip pat kyla trigliceridų koncentracija, o tai dar labiau apkrauna kepenis ir didina aterosklerozės bei širdies ligų riziką.

Dr. Michael Miller (University of Maryland, JAV) sako:
„Jei žmogus nori padidinti HDL, jam labiau padės 30 minučių ėjimo kasdien nei bet koks alkoholis. Fizinė veikla turi tą patį poveikį, bet be kepenų pažeidimo rizikos.“

Kepenų vaidmuo – tylus tarpininkas

Kepenys – tai „laboratorija“, kuri apdoroja tiek cholesterolį, tiek alkoholį. Kai kepenys apkrautos alkoholiu, jos mažiau efektyviai skaido riebalus, todėl cholesterolis kaupiasi kraujyje. Net jei kraujo tyrimuose HDL atrodytų aukštesnis, bendras poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai išlieka neigiamas.

Kada alus ypač pavojingas

• Esant nutukimui ar metaboliniam sindromui
• Sergant cukriniu diabetu ar kepenų steatoze (riebiųjų kepenų liga)
• Jei kartu vartojama riebus maistas arba saldumynai
• Po 40 metų, kai natūraliai mažėja HDL kiekis

Tais atvejais net vienas bokalas alaus gali sukelti ilgalaikius cholesterolio svyravimus.

Nauda ir rizika: kaip alus veikia cholesterolį

Nors alus dažnai laikomas „lengvu“ alkoholiu, jo poveikis cholesterolio apykaitai yra dvilypis. Viena vertus, nedideli kiekiai gali trumpam padidinti „gerojo“ cholesterolio (HDL) koncentraciją, bet kita vertus – reguliarus vartojimas keičia lipidų pusiausvyrą, didina trigliceridus ir apkrauna kepenis.

Trumpalaikė nauda niekada neatperka ilgalaikių rizikų – ypač jei žmogus turi antsvorio, aukštą kraujospūdį ar polinkį į širdies ligas.

Galima nauda vartojant labai saikingai

Trumpam gali padidėti HDL („gerojo“) cholesterolio lygis.
Mažos dozės (iki 300 ml) gali turėti raminamąjį poveikį ir mažinti stresą.
Aluje yra polifenolių, kurie trumpam veikia kaip antioksidantai.
Nealkoholinis alus kai kuriems žmonėms padeda sumažinti alkoholio poreikį.

Rizika vartojant reguliariai ar didesniais kiekiais

Didėja LDL („blogojo“) cholesterolio ir trigliceridų kiekis.
Apkraunamos kepenys, gali išsivystyti riebalinė kepenų liga.
Skatinamas svorio augimas, kuris blogina lipidų balansą.
Didėja širdies ligų, hipertenzijos ir 2 tipo diabeto rizika.

Saikingas alaus vartojimas gali atrodyti nekenksmingas, tačiau cholesterolio sistema itin jautri alkoholio poveikiui. Net ir mažos dozės, vartojamos reguliariai, pakeičia riebalų apykaitą, skatina kepenų fermentų aktyvumą ir galiausiai padidina bendro cholesterolio kiekį.

Dr. Naveed Sattar (University of Glasgow) pažymi:
„Jei kalbame apie cholesterolį, alus niekada nėra neutralus gėrimas. Jis gali laikinai pagerinti HDL lygį, bet kaina – padidėjusi trigliceridų koncentracija ir kepenų stresas.“

Pacientų atsiliepimai

„Visada galvojau, kad bokalas alaus vakarais nepakenks, bet po kraujo tyrimo pamačiau, kad mano trigliceridai aukšti. Atsisakiau alaus – po mėnesio rodikliai normalizavosi.“
— Tomas, 45 m.

„Pakeičiau į nealkoholinį alų, bet pasirodo, jis irgi turi daug cukraus. Dabar geriu žolelių arbatą – jaučiuosi lengviau ir geriau miegu.“
— Ieva, 38 m.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar alus iš tiesų didina cholesterolį?

Taip, ypač jei vartojamas reguliariai. Alus didina trigliceridų ir „blogojo“ (LDL) cholesterolio kiekį, o tuo pačiu mažina „gerojo“ (HDL) veiksmingumą. Net jei iš pradžių HDL gali šiek tiek pakilti, šis efektas trumpalaikis ir neatperka ilgalaikės žalos.

Ar nealkoholinis alus yra geresnis pasirinkimas?

Ne visada. Dauguma nealkoholinių alaus rūšių turi daug cukraus – nuo 5 iki 8 gramų 100 ml, o tai gali skatinti svorio augimą ir didinti trigliceridų kiekį. Jei renkatės nealkoholinį alų, žiūrėkite, kad jame būtų mažiau nei 3 g cukraus 100 ml.

Ar galima gerti alų, jei cholesterolis šiek tiek padidėjęs?

Geriau ne. Net mažas alkoholio kiekis trukdo kepenims efektyviai skaidyti riebalus. Jei cholesterolis padidėjęs, geriau rinktis vandens, žaliosios arbatos ar kombučos alternatyvas – jos padeda valyti kraujagysles ir neturi neigiamo poveikio lipidams.

Ar alus gali sumažinti stresą be žalos sveikatai?

Trumpalaikis atsipalaidavimo jausmas galimas, tačiau tai netvarus sprendimas. Alkoholio poveikis nervų sistemai ilgainiui didina nerimo ir miego sutrikimų riziką. Geresnis pasirinkimas – meditacija, fizinis aktyvumas ar žolelių arbata su valerijonu.

Ar galima gerti alų po cholesterolio tyrimo?

Po vienkartinio tyrimo – taip, bet jei atliekate tyrimų seriją ar vartojate cholesterolį mažinančius vaistus, alkoholio reikėtų vengti bent 48 valandas prieš ir po tyrimo. Tai padės gauti tikslesnius rezultatus ir apsaugos kepenis.

Kiek laiko reikia, kad alaus poveikis cholesteroliui sumažėtų?

Jei nustojate vartoti alkoholį, cholesterolio balansas dažniausiai atsistato per 3–6 savaites, priklausomai nuo mitybos, fizinio aktyvumo ir kepenų būklės. Kuo anksčiau nutraukiamas vartojimas, tuo greičiau normalizuojasi kraujo rodikliai.

Kaip alus veikia cholesterolio kiekį kraujyje?