Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, būtina kiekvienai mūsų kūno ląstelei. Ji dalyvauja hormonų, vitamino D ir tulžies rūgščių gamyboje, tačiau kai jo kiekis kraujyje tampa per didelis, pradeda formuotis aterosklerozinės plokštelės, didinančios širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Normos ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir bendros sveikatos būklės, todėl svarbu ne tik žinoti skaičius, bet ir suprasti, ką jie reiškia konkrečiam žmogui.
- Kas tai? – Riebalinis junginys, svarbus ląstelių struktūrai ir hormonų gamybai, bet pavojingas, kai jo per daug.
- Normalus lygis? – Bendras cholesterolis iki 5 mmol/l, „blogasis“ (MTL) iki 3 mmol/l, „gerasis“ (DTL) – virš 1 mmol/l.
- Kuo svarbu? – Padidėjęs cholesterolis yra pagrindinis širdies ir insulto rizikos veiksnys.
- Kada tirtis? – Bent kartą per 2–3 metus, dažniau jei turite antsvorį, padidėjusį spaudimą ar šeiminį polinkį.
- Kaip mažinti? – Subalansuota mityba, daugiau judėjimo, mažiau sočiųjų riebalų ir streso.
Kas yra cholesterolis ir kodėl jis svarbus?
Cholesterolis dažnai suvokiamas kaip „blogis“, tačiau tai netiesa. Iš tiesų jis būtinas ląstelių membranoms, hormonams (pvz., estrogenui, testosteronui, kortizoliui) bei vitamino D sintezei. Didžioji dalis cholesterolio pagaminama kepenyse, o tik dalis patenka su maistu.
Pagrindinės cholesterolio rūšys:
- MTL (mažo tankio lipoproteinai) – vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, nes kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir sudaro apnašas.
- DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „gerasis“ cholesterolis, padedantis pašalinti riebalų perteklių iš kraujotakos.
- Trigliceridai – riebalų atsargos, kurių padidėjimas taip pat siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Svarbu ne tik bendras cholesterolis, bet ir santykis tarp MTL ir DTL. Būtent jis rodo tikrąją riziką širdies sveikatai,“ – sako kardiologas dr. Alan Weber.
Cholesterolio normos pagal amžių ir lytį
Cholesterolio kiekis kraujyje keičiasi su amžiumi ir priklauso nuo lyties hormonų veiklos. Jaunesniems žmonėms rodikliai dažniausiai būna mažesni, tačiau po 40 metų, ypač moterims menopauzės laikotarpiu, MTL („blogasis“) cholesterolis dažnai padidėja.
Toliau pateiktoje lentelėje – vidutinės rekomenduojamos cholesterolio normos sveikiems asmenims be gretutinių ligų. Jos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tačiau šie intervalai laikomi orientaciniais.
| Amžiaus grupė | Lytis | Bendras cholesterolis (mmol/l) | „Blogasis“ MTL (mmol/l) | „Gerasis“ DTL (mmol/l) | Trigliceridai (mmol/l) |
|---|---|---|---|---|---|
| 18–29 m. | Vyrai | 3.6–5.2 | <3.0 | >1.0 | <1.7 |
| 18–29 m. | Moteris | 3.5–5.0 | <2.8 | >1.2 | <1.5 |
| 30–49 m. | Vyrai | 4.0–5.8 | <3.5 | >1.0 | <1.7 |
| 30–49 m. | Moteris | 3.9–5.7 | <3.3 | >1.2 | <1.7 |
| 50–69 m. | Vyrai | 4.2–6.2 | <3.8 | >1.0 | <1.8 |
| 50–69 m. | Moteris | 4.3–6.0 | <3.5 | >1.3 | <1.7 |
| 70+ m. | Abiejų lyčių | 4.0–6.5 | <3.8 | >1.0 | <2.0 |
| Vaikai (iki 17 m.) | Abiejų lyčių | 3.0–4.5 | <2.8 | >1.0 | <1.5 |
Šie rodikliai tinka sveikiems žmonėms be papildomų rizikos veiksnių. Jei turite cukrinį diabetą, padidintą kraujospūdį, antsvorį ar rūkote, normos turėtų būti dar griežtesnės – gydytojai rekomenduoja MTL cholesterolį mažiau nei 2.5 mmol/l, o esant širdies ligoms – net mažiau nei 1.8 mmol/l.
„Kuo daugiau rizikos veiksnių žmogus turi, tuo mažesnis turėtų būti jo tikslinis MTL lygis. Vieno standarto visiems nėra,“ – sako kardiologė dr. Sofia Klein.
Kodėl svarbu stebėti cholesterolį ir kaip atpažinti, kad jo per daug
Padidėjęs cholesterolis ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, tačiau tuo metu kraujagyslėse pamažu kaupiasi riebalinės apnašos, siaurinančios jų spindį ir mažinančios kraujo tekėjimą.
Ilgainiui tai lemia širdies ir kraujagyslių ligas – išeminę širdies ligą, insultą ar periferinių arterijų užsikimšimą. Todėl cholesterolio kontrolė – vienas svarbiausių būdų išvengti šių ligų, ypač vyresniame amžiuje.
„Padidėjęs cholesterolis – tai ne problema šiandienai, o investicija į rytojaus riziką. Kuo anksčiau pradėsite jį stebėti, tuo daugiau turėsite kontrolės,“ – sako šeimos gydytojas dr. Martin Schultz.
Nors simptomai paprastai pasireiškia tik vėlyvose stadijose, kai kada kūnas visgi siunčia signalus, kad kraujyje cirkuliuoja per daug riebalų.
Padidėjusio cholesterolio požymiai
Padidėjusio cholesterolio požymiai dažnai ilgai nejuntami, tačiau kūnas vis tiek siunčia tam tikrus signalus. Gali atsirasti gelsvos dėmelės ant vokų (ksantelazmos) ar maži riebaliniai gumbeliai ant odos bei sausgyslių (ksenomai). Kai kraujyje daug riebalų, kraujotaka silpnėja – dėl to pėdos ar rankos tampa šaltos, o fizinio krūvio metu pasireiškia krūtinės skausmas ir nuovargis.
Tokiais atvejais būtina atlikti lipidogramą – kraujo tyrimą, kuris parodo bendro, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekius.
Kaip palaikyti normalų cholesterolio lygį
Norint, kad cholesterolis išliktų normoje, svarbiausia – gyvenimo būdo korekcijos. Vaistai (statinai) dažniausiai reikalingi tik tada, kai mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčių nepakanka arba kai rizika širdies ligoms labai didelė.
„Net 60–70 % cholesterolio galime suvaldyti savo rankomis – tai priklauso nuo to, ką valgome ir kaip gyvename,“ – sako dietologė dr. Clara Jensen.
Pagrindiniai principai
Norint palaikyti normalų cholesterolio lygį, svarbiausia kasdieniai įpročiai. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti daržovės, ankštiniai ir viso grūdo produktai, kurie padeda mažinti „blogąjį“ cholesterolį. Vietoj riebios mėsos verta dažniau rinktis žuvį – ypač lašišą, skumbrę ar sardines, nes jose gausu naudingų omega-3 riebalų rūgščių.
Reikėtų vengti sočiųjų ir transriebalų, esančių svieste, sūryje, pusfabrikačiuose bei greitame maiste, taip pat riboti cukraus ir alkoholio vartojimą, nes jie didina trigliceridų kiekį kraujyje. Kasdienis judėjimas bent 30 minučių ir rūkymo atsisakymas ženkliai pagerina kraujotaką bei širdies veiklą.
Tokie gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti MTL cholesterolį iki 10–20 %, o „gerąjį“ DTL – padidinti, taip žymiai sumažinant širdies ligų riziką.
Kada kreiptis į gydytoją dėl cholesterolio ir kokius tyrimus atlikti
Net jei jaučiatės gerai, cholesterolio lygį verta tikrinti profilaktiškai. Rekomenduojama atlikti lipidogramą bent kartą per 2–3 metus, o turint rizikos veiksnių – dar dažniau. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kraujo tyrimas parodė bendrą cholesterolį virš 5 mmol/l arba MTL („blogąjį“) virš 3 mmol/l.
Kai rodikliai aukštesni, gydytojas gali paskirti pakartotinį tyrimą po kelių savaičių, kad įsitikintų, jog tai ne laikinas nukrypimas, o jei padidėjimas išlieka – ištirti kepenų funkciją, cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį. Tokie tyrimai padeda nustatyti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Vienas skaičius nieko nepasako. Tik įvertinus visus rizikos veiksnius galima spręsti, ar reikia gydymo, ar pakanka gyvenimo būdo keitimo,“ – aiškina gydytoja kardiologė dr. Laura Nielsen.
Žmonėms, kurie jau vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, tyrimai atliekami kas 3–6 mėnesius, kad būtų galima įvertinti gydymo efektyvumą. Jei cholesterolio rodikliai nekrenta, gydytojas gali pakoreguoti dozę ar paskirti papildomų priemonių.
Reguliari stebėsena leidžia laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms – nuo aterosklerozės iki infarkto ar insulto. Net ir nedideli pagerėjimai rodikliuose ženkliai sumažina ilgalaikę riziką.
Kada verta tikrintis cholesterolį dažniau
Cholesterolio tyrimai būtini ne tik tada, kai atsiranda simptomų ar gydytojas juos paskiria, bet ir profilaktiškai. Kuo anksčiau nustatomas padidėjimas, tuo lengviau jį suvaldyti.
Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, antsvorį, diabetą ar šeiminį polinkį į širdies ligas, rekomenduojama tirtis kas 12 mėnesių, net jei jaučiasi puikiai. Po 40 metų amžiaus šis tyrimas turėtų tapti įprasta sveikatos patikros dalimi.
„Daugelis žmonių sužino apie aukštą cholesterolį tik po infarkto ar insulto. Reguliarus tikrinimas leidžia to išvengti – tai paprasta, nebrangu ir išgelbsti gyvybes,“ – sako kardiologas dr. Peter Holm.
Tyrimas atliekamas paprastai – kraujas imamas iš venos nevalgius, o rezultatai parodo bendrą, MTL, DTL cholesterolį ir trigliceridus. Jei vertės viršija normą, gydytojas parenka tinkamą planą: nuo mitybos korekcijos iki medikamentinio gydymo.
Net jei cholesterolio lygis nėra pavojingai aukštas, jo kontrolė – tai ilgalaikė investicija į širdies sveikatą. Maži, bet nuoseklūs pokyčiai gali iš esmės sumažinti rimtų ligų riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar cholesterolis gali padidėti dėl streso?
Ar cholesterolis padidėja tik dėl mitybos?
Ar vaistus nuo cholesterolio reikia vartoti visą gyvenimą?
Kada tinkamiausias metas darytis cholesterolio tyrimą?
Ar galima natūraliai sumažinti cholesterolį be vaistų?
Kas yra „gerasis“ cholesterolis ir kodėl jis naudingas?
Kiti straipsniai
CRB virš 200 – ar tai pavojinga ir kokios galimos priežastys?
