Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai

Įveskite ir spauskite Enter

Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai
Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Kritinė hemoglobino norma
Diagnozuok ir gydyk

Kritinė hemoglobino norma: ką reiškia labai žemas ar aukštas lygis?

Jankauskienė Julija
Jankauskienė Julija
2025 6 lapkričio
284 Views
0 Comments

Hemoglobinas – tai geležies turintis baltymas, kuris perneša deguonį iš plaučių į viso kūno audinius. Jo kiekis kraujyje yra vienas pagrindinių sveikatos rodiklių, atspindinčių organizmo gebėjimą aprūpinti ląsteles deguonimi.

Kai hemoglobino kiekis tampa per mažas, organizmas negauna pakankamai deguonies, todėl atsiranda silpnumas, nuovargis, dusulys. O kai hemoglobinas per aukštas, kraujas tirštėja, didėja kraujo krešulių, širdies ir insulto rizika.

„Tiek per mažas, tiek per didelis hemoglobinas yra pavojingas. Vienas rodo, kad trūksta deguonies ar kraujo gamybos sutrikimų, o kitas – kad kraujas tapo per tirštas ir kelia širdies riziką,“ – teigia dr. Mindaugas Gasiūnas, gydytojas hematologas (Santaros klinikos, 2024).

Laiku pastebėtas nukrypimas nuo normos padeda užkirsti kelią komplikacijoms ir parinkti tinkamą gydymą – nuo mitybos korekcijos iki rimtesnių medicininių intervencijų.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie kritinį hemoglobino lygį
  • Norma: – vyrams 135–175 g/l, moterims 120–155 g/l, nėščiosioms 110–140 g/l.
  • Labai žemas hemoglobinas: – mažiau nei 80 g/l; gali reikšti anemiją, kraujavimą ar vitaminų trūkumą.
  • Labai aukštas hemoglobinas: – virš 180–200 g/l; dažnai susijęs su dehidratacija, plaučių ar širdies ligomis.
  • Simptomai: – silpnumas, dusulys, galvos skausmai, blyškumas arba veido paraudimas.
  • Kada kreiptis į gydytoją: – jei jaučiate alpimą, dusulį, širdies plakimą ar tyrimai rodo ryškų nukrypimą.

Turinys

Toggle
  • Kas laikoma normaliu hemoglobino lygiu
  • Ką reiškia labai žemas hemoglobino kiekis
    • Dažniausios žemo hemoglobino priežastys
  • Ką reiškia labai aukštas hemoglobino kiekis
    • Galimos aukšto hemoglobino priežastys
  • Kaip reguliuoti hemoglobino lygį
    • Kai hemoglobinas per mažas
    • Kai hemoglobinas per aukštas
    • Kai priežastis neaiški
  • Kada kreiptis į gydytoją
    • Kreipkitės į gydytoją, jei:
  • Daktaro komentaras ir pacientų patirtys
    • Pacientų patirtys
  • Dažniausiai užduodami klausimai apie hemoglobino lygį

Kas laikoma normaliu hemoglobino lygiu

Hemoglobino kiekis kraujyje priklauso nuo lyties, amžiaus ir fiziologinės būklės (pavyzdžiui, nėštumo). Vyrų organizme paprastai yra daugiau hemoglobino, nes jų raumenys reikalauja didesnio deguonies kiekio.

Tuo tarpu moterų ir ypač nėščiųjų hemoglobino kiekis natūraliai būna šiek tiek mažesnis dėl kraujo tūrio padidėjimo.

„Hemoglobino normos nėra vienodos visiems. Reikėtų vertinti kontekstą – amžių, gyvenimo būdą, net gyvenimo vietą. Pavyzdžiui, aukštikalnių gyventojai natūraliai turi didesnes reikšmes,“ – paaiškina dr. Jonas Žukauskas, gydytojas hematologas (LSMU ligoninė Kauno klinikos, 2023).

Toliau pateiktoje lentelėje parodytos hemoglobino normos pagal lytį ir amžiaus grupes:

GrupėNormos ribos (g/l)Komentaras
Vyrams135–175Normalus intervalas; mažesnės reikšmės gali rodyti anemiją.
Moterims120–155Natūraliai mažesnės reikšmės dėl fiziologinių skirtumų.
Nėščiosioms110–140Kraujo praskiedimas nėštumo metu mažina koncentraciją.
Vaikams (1–12 m.)110–145Priklauso nuo augimo tempo ir mitybos.
Vyresniems nei 65 m.115–160Su amžiumi hemoglobino lygis gali natūraliai mažėti.

Kai hemoglobino kiekis nukrenta žemiau 100 g/l, tai laikoma lengva anemija. Kai vertė siekia 80 g/l ir mažiau, būklė laikoma kritine ir gali kelti pavojų širdies bei smegenų aprūpinimui deguonimi.

Atitinkamai, kai vertės viršija 180–200 g/l, kraujas tampa klampus ir didėja kraujo krešulių rizika.

Ką reiškia labai žemas hemoglobino kiekis

Labai žemas hemoglobino lygis (dažniausiai žemiau 80 g/l) reiškia, kad kraujas nebegali efektyviai pernešti deguonies į audinius. Tai pavojinga būklė, vadinama anemija arba „mažakraujyste“.

Pirmieji simptomai dažnai būna neryškūs, tačiau progresuojant hemoglobino trūkumui atsiranda vis ryškesni požymiai.

Dažniausi simptomai, kai hemoglobinas per mažas:

  • Nuolatinis silpnumas, mieguistumas, nuovargis net po poilsio.
  • Blyški oda, šviesios gleivinės, trapūs nagai, plaukų slinkimas.
  • Dusulys ir greitas širdies plakimas, ypač fizinio krūvio metu.
  • Galvos svaigimas, alpimo epizodai.
  • Šaltos rankos ir kojos dėl prasto deguonies aprūpinimo.

Tokie simptomai atsiranda, kai organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies, todėl širdis turi dirbti intensyviau.

„Kai hemoglobinas nukrenta žemiau 80 g/l, organizmas įsijungia į „kritinį režimą“. Deguonies trūkumas veikia smegenis, širdį ir inkstus, todėl būtina nedelsiant nustatyti priežastį ir pradėti gydymą,“ – aiškina dr. Sarah Glover, hematologė iš Mayo Clinic, JAV (2023).

Dažniausios žemo hemoglobino priežastys

Kadangi hemoglobinas gaminamas kaulų čiulpuose, jo trūkumas gali kilti dėl įvairių priežasčių:

  • Geležies trūkumas – dažniausia priežastis, ypač moterims ir vaikams.
  • Vitaminų B12 ir folio rūgšties trūkumas – lemia raudonųjų kraujo kūnelių gamybos sutrikimus.
  • Lėtinis kraujavimas – dėl virškinimo sistemos ligų, gausių menstruacijų ar vidinių kraujavimų.
  • Inkstų ligos – kai organizmas gamina per mažai eritropoetino (hormono, stimuliuojančio kraujo gamybą).
  • Kaulų čiulpų sutrikimai – retesnė, bet pavojinga priežastis (pvz., aplazinė anemija).

Kai hemoglobinas nukrenta iki 60–70 g/l, dažnai reikalinga kraujo transfuzija, kad būtų atstatytas deguonies kiekis ir stabilizuota paciento būklė.

Toks žemas lygis nėra tik skaičius laboratoriniame lape – tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubaus gydytojo įsikišimo.

Ką reiškia labai aukštas hemoglobino kiekis

Kai hemoglobino kiekis viršija 180–200 g/l, kraujas tampa per tirštas, o tai didina širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Aukštas hemoglobino kiekis vadinamas eritrocitoze arba policitemija.

Tokiu atveju kraujas cirkuliuoja sunkiau, gali formuotis krešuliai, o širdis turi pumpuoti tankesnį skystį, todėl jai tenka didesnė apkrova.

Dažniausi simptomai, kai hemoglobinas per aukštas:

  • Galvos skausmai, svaigimas.
  • Paraudęs veidas, tarsi nuolat „įraudęs“.
  • Dusulys, ypač karštyje ar fizinio krūvio metu.
  • Rankų ar kojų dilgčiojimas, šaltumo pojūtis galūnėse.
  • Padidėjusi kraujo krešulių rizika (trombai, insultas, infarktas).

„Kai hemoglobinas per aukštas, kraujas tirštėja ir tampa pavojingai klampus. Tokiu atveju svarbu ne tik sumažinti simptomus, bet ir rasti priežastį – tai gali būti plaučių, širdies ar net genetinės ligos pasekmė,“ – sako dr. Michael Silverberg, hematologas iš Cleveland Clinic (2022).

Galimos aukšto hemoglobino priežastys

Aukštas hemoglobino kiekis ne visada reiškia ligą, tačiau dažnai signalizuoja apie organizmo prisitaikymą ar sutrikimą:

  • Dehidratacija – dažniausia laikina priežastis, kai sumažėja plazmos tūris, todėl hemoglobino koncentracija atrodo aukštesnė.
  • Gyvenimas aukštikalnėse – dėl mažesnio deguonies kiekio oras stimuliuoja didesnę hemoglobino gamybą.
  • Plaučių ligos (pvz., LOPL, emfizema) – organizmas kompensuoja deguonies trūkumą didindamas raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
  • Širdies ligos – lėtinis deguonies trūkumas stimuliuoja eritrocitų daugėjimą.
  • Policitemija vera – reta, bet pavojinga kaulų čiulpų liga, kai kraujas gaminamas pertekliniu kiekiu.
  • Rūkymas – dėl nuolatinio anglies monoksido poveikio organizmas gamina daugiau hemoglobino.

Kai hemoglobino vertė viršija 200 g/l, tai laikoma kritiniu lygiu, reikalaujančiu gydytojo įsikišimo. Tokiu atveju dažnai atliekamas terapinis kraujo nuleidimas (flebotomija) arba taikomas gydymas, mažinantis eritrocitų gamybą.

Tirštesnis kraujas gali sukelti ne tik širdies ar smegenų pažeidimus, bet ir inkstų funkcijos sutrikimus, todėl aukštas hemoglobinas niekada neturėtų būti ignoruojamas.

Kaip reguliuoti hemoglobino lygį

Tiek per mažas, tiek per aukštas hemoglobino kiekis reikalauja atsargaus ir tikslingo reguliavimo. Tai nėra vien mitybos klausimas — kartais prireikia medikamentinio gydymo ar net transfuzijų. Vis dėlto, daugeliu atvejų tinkamai pritaikyti įpročiai ir priežasties šalinimas padeda normalizuoti vertes per kelias savaites ar mėnesius.

Hemoglobino reguliavimas prasideda nuo priežasties nustatymo. Žemiau – pagrindiniai žingsniai, padedantys pakelti arba sumažinti hemoglobino lygį, priklausomai nuo situacijos.
  1. Kai hemoglobinas per mažas

    Jei priežastis – geležies ar vitaminų trūkumas, būtina papildyti mitybą ir kartais vartoti gydytojo paskirtus papildus:

    • Įtraukite geležies turinčius produktus: raudoną mėsą, kepenėles, grikius, pupeles, špinatus.
    • Derinkite su vitaminu C (pvz., apelsinų sultys), kuris gerina geležies pasisavinimą.
    • Esant sunkiai anemijai – gydytojas gali paskirti geležies papildus ar infuzijas.
    • B12 trūkumo atveju – gali prireikti injekcijų arba tablečių kurso.

    Gydymas dažniausiai trunka kelias savaites, o poveikis vertinamas atlikus pakartotinį kraujo tyrimą.

  2. Kai hemoglobinas per aukštas

    Aukštas hemoglobino kiekis dažniausiai susijęs su tirštesniu krauju, todėl svarbu sumažinti jo klampumą ir pašalinti priežastį:

    • Gerkite daugiau vandens – dehidratacija gali sukelti klaidingai aukštus rezultatus.
    • Venkite rūkymo ir alkoholio – jie skatina deguonies trūkumą ir hemoglobino gamybą.
    • Jei priežastis – plaučių ar širdies ligos, būtina gydyti pagrindinę ligą.
    • Esant policitemijai ar labai didelėms reikšmėms – gydytojas gali taikyti flebotomiją (kraujo nuleidimą).

    Fizinis aktyvumas ir kvėpavimo pratimai taip pat padeda stabilizuoti deguonies balansą organizme.

  3. Kai priežastis neaiški

    Jei tyrimai neatskleidžia akivaizdžios priežasties, gali būti reikalingi papildomi kraujo, inkstų ar kaulų čiulpų tyrimai. Gydytojas gali skirti konsultaciją su hematologu ar endokrinologu.

Hemoglobino lygį svarbu reguliuoti palaipsniui ir prižiūrint specialistui. Staigus pokytis – tiek mažėjimas, tiek kilimas – gali būti pavojingas, todėl visada būtina nustatyti priežastį, o ne tik koreguoti skaičių.

„Svarbiausia – ne bandyti hemoglobiną koreguoti savarankiškai. Per greitas pakėlimas papildais ar netinkamas geležies vartojimas gali būti toks pat pavojingas kaip ir ignoravimas,“ – įspėja dr. Eglė Jurevičienė, šeimos gydytoja (Klaipėdos universitetinė ligoninė, 2024).

Tinkamai reguliuojant hemoglobino lygį galima išvengti komplikacijų, pagerinti savijautą ir išlaikyti normalų audinių aprūpinimą deguonimi.

Kada kreiptis į gydytoją

Hemoglobino kiekis kraujyje keičiasi dėl daugelio priežasčių – nuo laikino nuovargio iki rimtų kraujo ar organų ligų. Todėl svarbiausia – nevertinti vieno tyrimo atskirai, o žiūrėti į bendrą klinikinį vaizdą.

Vis dėlto, yra situacijų, kai hemoglobino pokyčiai tampa pavojingi gyvybei ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Kreipkitės į gydytoją, jei:

  • Hemoglobino kiekis < 90 g/l (ypač jei jaučiate silpnumą, dusulį, širdies plakimą).
  • Hemoglobinas > 180–200 g/l ir atsiranda galvos skausmai, paraudęs veidas, kraujospūdžio šuoliai.
  • Jaučiate staigų jėgų trūkumą, šaltas galūnes, blyškumą ar alpimo pojūtį.
  • Pastebimas nepaaiškinamas svorio kritimas, tamsus ar kruvinas išmatų atspalvis.
  • Jau atliktas tyrimas rodo nukrypimus, bet simptomai išlieka ar stiprėja.

Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus:

  • Feritino, vitamino B12 ir folatų kiekio nustatymą.
  • Inkstų funkcijos (kreatinino, karbamido) įvertinimą.
  • Kraujo tepinėlio mikroskopiją, jei įtariami eritrocitų struktūros pokyčiai.
  • Širdies ir plaučių funkcijos tyrimus, kai įtariamas aukštas hemoglobino kiekis dėl deguonies trūkumo.

„Jei hemoglobinas labai žemas arba aukštas, būtina nustatyti priežastį. Vien papildai ar kraujo nuleidimas neišsprendžia esmės – tik gydytojas gali įvertinti visą situaciją,“ – pabrėžia dr. Audrius Prialgauskas, vidaus ligų gydytojas (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, 2023).

Nereikėtų pamiršti, kad hemoglobino pokyčiai dažnai būna organizmo signalas apie gilesnę problemą – anemiją, uždegimą, dehidrataciją ar kvėpavimo nepakankamumą.
Laiku kreipiantis į specialistą galima išvengti ne tik silpnumo, bet ir gyvybei pavojingų komplikacijų.

Daktaro komentaras ir pacientų patirtys

Hemoglobino lygio pokyčiai yra vienas iš dažniausių laboratorinių radinių, kuriuos gydytojai mato kasdien. Tačiau jų reikšmė labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, gyvenimo būdo ir priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka pakeisti mitybą, kitais – prireikia intensyvaus gydymo.

„Žemas hemoglobinas – dažnas, bet pavojingas signalas. Tai ne liga, o simptomas, už kurio slepiasi priežastis: geležies trūkumas, lėtinis uždegimas, net onkologinės ligos. Nustatyti šaltinį svarbiau nei tik vartoti papildus,“ – sako dr. Asta Radzevičienė, hematologė (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, 2024).

„Aukštas hemoglobinas kartais atrodo tarsi gera žinia, bet iš tiesų reiškia, kad kraujas tapo klampus ir širdžiai tenka dviguba apkrova. Tokiu atveju reikalinga medicininė priežiūra, o ne savarankiškas gydymas,“ – priduria prof. John T. Prchal, hematologas iš Stanford University School of Medicine (2023).

Pacientų patirtys

„Mano hemoglobinas buvo nukritęs iki 75 g/l po ilgo geležies trūkumo. Jaučiausi silpna, svaigo galva, negalėjau lipti laiptais. Po gydymo geležies infuzijomis per mėnesį atsirado jėgų ir tyrimai grįžo į normą.“
— Rūta, 36 m.

„Man hemoglobinas buvo labai aukštas – 192 g/l. Gydytojas nustatė dehidrataciją ir pradines plaučių ligos užuomazgas. Pakeitus vaistus ir padidinus skysčių kiekį, rodiklis per kelias savaites normalizavosi.“
— Kęstutis, 58 m.

„Visada turėjau šiek tiek žemesnį hemoglobiną (apie 105 g/l), bet po nėštumo jis nukrito iki 85. Tik tuomet supratau, kad paprasti vitaminai nepadeda – reikėjo gydymo planuotai, prižiūrint gydytojui.“
— Gabija, 29 m.

Hemoglobino lygio svyravimai dažnai tampa pirmuoju kūno įspėjimu, kad kažkas negerai. Kaip rodo šie pavyzdžiai, tiek žemas, tiek aukštas hemoglobinas nėra savarankiška diagnozė — tai ženklas, kad organizmui reikia pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie hemoglobino lygį

Koks hemoglobino lygis laikomas kritiniu?
Kritinis hemoglobino lygis laikomas tada, kai jis nukrenta žemiau 80 g/l arba pakyla virš 200 g/l. Tokiais atvejais būtina skubi gydytojo konsultacija, nes gali kilti širdies, smegenų ir kvėpavimo sutrikimų rizika.
Kas pavojingiau – per mažas ar per aukštas hemoglobinas?
Abi būklės yra pavojingos. Žemas hemoglobinas reiškia deguonies trūkumą audiniuose (anemiją), o aukštas – kraujo tirštėjimą ir krešulių riziką. Pavojingumas priklauso nuo priežasties ir trukmės.
Ar galima pakelti hemoglobino kiekį natūraliai?
Taip, jei priežastis – mitybos trūkumai. Rekomenduojama vartoti geležies turinčius produktus (raudoną mėsą, kepenis, ankštines daržoves), derinti su vitamino C šaltiniais. Tačiau esant labai žemam lygiui būtina gydytojo priežiūra.
Ką daryti, jei hemoglobinas per aukštas?
Pirmiausia – gerti daugiau vandens, vengti rūkymo ir alkoholio. Jei priežastis nėra dehidratacija, būtina gydytojo apžiūra. Kai kuriais atvejais taikomas flebotomijos (kraujo nuleidimo) metodas, padedantis sumažinti kraujo klampumą.
Ar hemoglobino kiekis gali svyruoti dienos metu?
Šiek tiek – taip. Nedideli svyravimai (iki 5–10 g/l) galimi dėl skysčių balanso, mitybos ar fizinio krūvio. Tačiau didesni pokyčiai paprastai rodo sveikatos problemą.
Kiek laiko trunka normalizuoti hemoglobino kiekį?
Lengvos anemijos atveju – 1–2 mėnesiai, naudojant mitybos ir papildų derinį. Sunkesniais atvejais gydymas gali trukti ilgiau, o rezultatą reikia vertinti pakartotiniu kraujo tyrimu.

Pasidalinti Straipsnį

Jankauskienė Julija
Daugiau straipsnių Parengė

Jankauskienė Julija

Nuo 1992 m., pradėjusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, supratau, kad man artimiausia kryptis – sveikatos ir mokslo temos. Nuo pat studijų laikų mano darbas sukasi apie tai, kaip sudėtingą medicininę informaciją paversti suprantamu, plačiajai auditorijai prieinamu pasakojimu.Per ilgus metus dirbdama su sveikatos turiniu susiformavau aiškią profesinę filosofiją: rinktis tik patikimus šaltinius, remtis įrodymais pagrįsta informacija ir sąmoningai vengti sensacijų bei clickbait’o. Esu rengusi ir redagavusi įvairius sveikatos tekstus – nuo populiarių aiškinamųjų straipsnių iki publikacijų, paremtų mokslinių tyrimų išvadomis, dirbdama kartu su gydytojais ir skirtingų sričių specialistais.Šiuo metu dirbu sveikatos turinio redaktore. Mano pagrindinės temos – ligų profilaktika, gyvenimo būdo įtaka sveikatai ir naujausių mokslo žinių paaiškinimas paprasta, kasdiene kalba. Man svarbu, kad skaitytojas ne tik perskaitytų faktus, bet ir suprastų, iš kur jie kyla, kokios yra jų ribos ir kaip šią informaciją galima pritaikyti realiame gyvenime.Profesinėje veikloje man svarbiausia – aiškumas, tikslumas ir pagarba skaitytojui. Esu įsitikinusi, kad kokybiškas žurnalistinis darbas sveikatos temose gali padėti mažinti baimę, dezinformaciją ir mitus, o gerai parašytas tekstas kartais prilygsta trumpai, bet prasmingai konsultacijai gydytojo kabinete.

Kiti straipsniai

Didelio jautrumo CRB norma
Ankstesnis

Didelio jautrumo CRB norma: ką rodo šis tyrimas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto CRB

Hemoglobino norma
Kitas

Hemoglobino norma: kokia ji turėtų būti vyrams ir moterims pagal amžių?

Kitas
Hemoglobino norma
2025 6 lapkričio

Hemoglobino norma: kokia ji turėtų būti vyrams ir moterims pagal amžių?

Ankstesnis
2025 6 lapkričio

Didelio jautrumo CRB norma: ką rodo šis tyrimas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto CRB

Didelio jautrumo CRB norma

Komentarų nėra. Būk pirmas!

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    REKOMENDUOJAMI VIDEO

    TAIP PAT SKAITYKITE

    Gydymas

    Antibakteriniai vaistai nuo balanopostito: efektyvūs gydymo metodai
    Aftinis stomatitas: priežastys, simptomai ir gydymo taktika
    Kokie vaistai padeda sergant aftiniu stomatitu: gydymo pasirinkimai
    Kaip atliekama astigmatizmo operacija: technikos, rizikos ir atsigavimas

    Liaudies medicina/Namų sąlygos

    Balanopostitas gydymas namuose: ką galima atlikti savarankiškai
    Vaistažolės nuo aterosklerozės: natūralūs būdai gerinti kraujotaką ir mažinti cholesterolį
    Reumatoidinio artrito gydymas liaudies medicina: ar tai iš tiesų veiksminga?
    Obuolių actas nuo kraujo spaudimo: mitas ar tikrai padeda?

    Mityba

    Antro tipo cukrinis diabetas ir mityba: ką būtina žinoti kasdien
    Bėrimas kūdikiams nuo maisto: kaip atskirti alergiją nuo įprasto dirginimo
    Reumatoidinio artrito mityba: ką rekomenduoja gydytojai?
    Kaip maitintis, kad nesusidarytų celiulitas

    Patarimai

    TOP 5 geriausi ir populiariausi papildai nuo cholesterolio + atsiliepimai
    Kaip lavinti atmintį: pratimai, technikos ir kasdieniai įpročiai
    Regimoji atmintis: kaip ją lavinti ir kokią reikšmę ji turi kasdieniame gyvenime
    Bėrimas vaikui: dažniausios infekcinės ir alerginės priežastys
    Ieškoti
    Kategorijos
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Patarimai
    • Liaudies medicina/Namų sąlygos
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Gydymas
    • Įvairūs straipsniai
    Sekite mus
    Facebook
    2K
    Instagram
    6M
    Youtube
    420K
    Stack
    75K
    Populiariausi
    Autizmas suaugusiems: simptomai, diagnostika ir gyvenimas su diagnoze
    Ligų sąrašas
    Autizmas suaugusiems: simptomai, diagnostika ir gyvenimas su diagnoze
    Antibakteriniai vaistai nuo balanopostito: efektyvūs gydymo metodai
    Gydymas
    Antibakteriniai vaistai nuo balanopostito: efektyvūs gydymo metodai
    Periferines kraujagysles plečiantys vaistai
    Straipsniai
    Periferines kraujagysles plečiantys vaistai – sąrašas, veikimas ir šalutiniai poveikiai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai
    • DMCA

    © 2025 Gydyk Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    • Straipsniai
      • Diagnozuok ir gydyk
      • Gydymas
      • Patarimai
      • Liaudies medicina
      • Ligų sąrašas
      • Mityba
      • Įvairūs Straipsniai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai