Kokie vitaminai padeda padidinti hemoglobino kiekį kraujyje?

Hemoglobinas – tai baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose), kuris perneša deguonį iš plaučių į audinius ir padeda organizmui išlaikyti energijos balansą. Jo kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Kai hemoglobino lygis sumažėja, organizmas ima stokoti deguonies – atsiranda nuovargis, blyškumas, galvos svaigimas, silpnumas.

Vienas dažniausių hemoglobino sumažėjimo priežasčių – vitaminų ir mineralų trūkumas, ypač geležies, vitamino B12, folio rūgšties ir vitamino C. Šios medžiagos būtinos kraujo gamybai, eritrocitų brendimui ir deguonies pernešimui.

„Dauguma anemijos atvejų nėra susiję su kraujo netekimu, o kyla dėl nepakankamo mikroelementų kiekio mityboje,“ – teigia dr. Sarah Kilpatrick, hematologė iš Cedars-Sinai Medical Center (2023).

Norint pakelti hemoglobino lygį, pirmiausia svarbu suprasti, kurie vitaminai atlieka pagrindinį vaidmenį kraujo gamyboje, kaip juos gauti su maistu ir kokiais atvejais gali prireikti papildų.

Kas yra hemoglobinas ir kodėl jo kiekis svarbus

Hemoglobinas – tai geležies turintis baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jo pagrindinė užduotis – surišti deguonį plaučiuose ir pernešti jį į audinius bei organus, o paskui pašalinti anglies dioksidą atgal į plaučius.

Kai hemoglobino trūksta, audiniai gauna mažiau deguonies, o tai paveikia visą organizmą – nuo širdies veiklos iki smegenų funkcijų. Būtent todėl normalus hemoglobino kiekis yra būtinas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

„Hemoglobino kiekis yra kaip deguonies valiuta – kuo mažiau jo turite, tuo mažiau energijos gauna jūsų kūnas,“ – teigia dr. Michael J. Cappello, Yale School of Medicine hematologas (2022).

Normalus hemoglobino kiekis paprastai svyruoja:

• Vyrams: 135–175 g/l
• Moterims: 120–155 g/l
• Vaikams: 110–150 g/l

Šiek tiek mažesnės vertės gali būti nėštumo metu arba sergant lėtinėmis ligomis, bet didesnis nuokrypis beveik visada reikalauja gydytojo įvertinimo.

Pagrindiniai hemoglobino trūkumo simptomai

Pirmieji mažakraujystės požymiai dažnai būna subtilūs ir gali būti painiojami su nuovargiu ar streso pasekmėmis. Tačiau ilgainiui jie stiprėja ir ima riboti kasdienį aktyvumą.

Dažniausi simptomai:

• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas – dėl sumažėjusio deguonies tiekimo į raumenis ir smegenis.
• Blyški oda ir gleivinės – sumažėjęs kraujo kiekis daro odą mažiau rausvą.
• Dažnas galvos svaigimas ar alpimas – ženklas, kad smegenys gauna per mažai deguonies.
• Dusulys net po nedidelio krūvio – organizmui reikia daugiau pastangų, kad kompensuotų deguonies trūkumą.
• Trapūs nagai, plaukų slinkimas – ilgalaikis hemoglobino stygius veikia ląstelių atsinaujinimą.
• Šalčio pojūtis – sumažėjęs kraujo tūris ir deguonies tiekimas audiniams mažina kūno temperatūros reguliaciją.

Šių simptomų derinys dažnai rodo geležies ar vitaminų trūkumą, todėl būtina atlikti kraujo tyrimus.

Kai nustatomas hemoglobino sumažėjimas, gydytojas pirmiausia vertina vitamino B12, folio rūgšties ir geležies atsargas – nes būtent šių medžiagų trūkumas dažniausiai yra pagrindinė priežastis.

Vitaminai ir mineralai, padedantys didinti hemoglobino kiekį

Norint pakelti hemoglobino kiekį kraujyje, svarbu pasirūpinti pakankamu geležies, folio rūgšties, vitamino B12, B6 ir vitamino C kiekiu. Šios medžiagos veikia kartu – viena padeda kitai pasisavinti ir įsisavinti. Trūkstant bent vienos, eritrocitų gamyba sulėtėja, o hemoglobino lygis mažėja.

Toliau pateikiami svarbiausi vitaminai ir mineralai, kurie palaiko sveiką kraujodarą, bei jų pagrindiniai šaltiniai.

„Dažniausiai žmonės stengiasi vartoti tik geležies papildus, bet pamiršta, kad be vitamino B12 ir folio rūgšties eritrocitai tiesiog nesusidarys tinkamai,“ – pabrėžia dr. Alice Tang, hematologė iš Johns Hopkins Medicine (2023).

Vitaminai veikia sinergiškai, todėl vienos medžiagos papildymas be kitų dažnai neduoda laukiamo efekto. Pavyzdžiui, jei trūksta vitamino C, geležis iš augalinio maisto bus įsisavinama blogai, o jei stokojama B12 – net ir esant pakankamai geležies eritrocitai nebręs tinkamai.

Todėl gydytojai visada rekomenduoja pirmiausia nustatyti, kuris konkretus trūkumas egzistuoja, o tik tada pasirinkti atitinkamus vitaminus ar papildus.

Mitybos patarimai, padedantys pagerinti geležies pasisavinimą

Vien geležies ar vitaminų vartojimas ne visada užtikrina efektyvų hemoglobino padidėjimą. Svarbu atsižvelgti į mitybos įpročius – kai kurie produktai pagerina, o kiti slopina geležies įsisavinimą.

Tinkamai derinant maistą galima žymiai padidinti geležies panaudojimą organizme ir išvengti papildų pertekliaus.

Pagrindiniai mitybos principai, kurie padeda pagerinti geležies pasisavinimą:

• Valgykite geležies turinčius produktus su vitaminu C – apelsinų sultys, kiviai ar pomidorai kartu su mėsa ar ankštiniais pagerina geležies pasisavinimą net iki 30 %.
• Venkite kavos ir arbatos iškart po valgio – jose esantys taninai jungiasi su geležimi ir mažina jos įsisavinimą. Rekomenduojama gerti po 1–2 valandų.
• Ribokite kalcio vartojimą tuo pačiu metu su geležies turinčiu maistu – pieno produktai ar kalcio papildai gali sumažinti geležies įsisavinimą.
• Naudokite ketaus indus gaminimui – ruošiant rūgštų maistą (pvz., pomidorų troškinius) ketaus puoduose, į maistą natūraliai patenka mažas kiekis geležies.
• Įtraukite į mitybą folio rūgšties šaltinius – žalios lapinės daržovės, brokoliai, pupelės skatina eritrocitų gamybą kartu su geležimi.
• Reguliariai valgykite baltymų turintį maistą – mėsa, žuvis ir kiaušiniai padeda išlaikyti stabilią hemoglobino sintezę.

Šie patarimai gali padėti pasiekti natūralų ir ilgalaikį rezultatą.

„Geležies papildai turi būti paskutinė priemonė. Daugeliu atvejų pakanka tinkamai suderintos mitybos – tuomet organizmas natūraliai subalansuoja hemoglobino gamybą,“ – teigia dr. Karen Harker, Harvard T.H. Chan School of Public Health dietologė (2023).

Geležies trūkumo korekcija per mitybą paprastai duoda efektą per 4–8 savaites, tačiau jei simptomai išlieka, būtina atlikti tyrimus ir nustatyti, ar trūkumas nėra susijęs su lėtiniu kraujo netekimu ar absorbcijos sutrikimais.

Kada kreiptis į gydytoją ir kokie tyrimai reikalingi

Nors mitybos korekcija ir vitaminų vartojimas gali padėti pakelti hemoglobino lygį, ne visais atvejais trūkumas susijęs tik su maistinėmis medžiagomis. Kai kuriais atvejais mažakraujystę sukelia kraujavimo sutrikimai, lėtinės ligos ar virškinimo trakto problemos, trukdančios pasisavinti vitaminus.

Jeigu simptomai užsitęsia, būtina kreiptis į gydytoją.
Ypač svarbu tai padaryti, jei jaučiate šiuos požymius:

• nuolatinis nuovargis, silpnumas, dusulys;
• blyškumas ar šaltos galūnės;
• širdies plakimas ar nereguliarus ritmas;
• nepaaiškinamas svorio kritimas ar apetito stoka;
• plaukų, nagų trapumas, oda išsausėjusi.

Tokiu atveju gydytojas skiria kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti ne tik hemoglobino kiekį, bet ir priežastį, kodėl jis sumažėjo.

Pagrindiniai tyrimai, vertinant hemoglobino trūkumą

„Svarbiausia ne tik žinoti hemoglobino kiekį, bet ir suprasti jo sumažėjimo priežastį. Kartais pacientas geria geležį, o trūkumas išlieka, nes organizmas nepasisavina dėl B12 stokos ar žarnyno ligų,“ – aiškina dr. Michael Linden, Mayo Clinic hematologas (2023).

Gydytojas, remdamasis tyrimų rezultatais, nustato, ar reikalingi papildai, ar pakanka mitybos korekcijos. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas geležies arba vitamino B12 gydymas injekcijomis, jei trūkumas yra ryškus arba susijęs su absorbcijos problemomis.

Daktaro komentaras ir pacientų patirtys

Mažakraujystė – viena dažniausių būklių, su kuria susiduria tiek šeimos gydytojai, tiek hematologai. Ji gali būti laikina ir lengvai koreguojama mityba, tačiau kartais slepia rimtesnius sveikatos sutrikimus.

„Mažakraujystės priežastis dažnai glūdi ne geležies trūkume, o organizmo nesugebėjime jos pasisavinti. Dėl to svarbu ne tik papildai, bet ir tyrimai, leidžiantys nustatyti, kas trukdo hemoglobino sintezei,“ – teigia dr. Sarah Kilpatrick, hematologė iš Cedars-Sinai Medical Center (2023).

„Nors geležies papildai dažnai vartojami savarankiškai, jie ne visada būtini. Kai hemoglobino sumažėjimą sukelia folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumas, geležis vien pati neveiks – reikia visų trijų elementų pusiausvyros,“ – pažymi dr. Mark Henderson, klinikinės hematologijos specialistas iš Cleveland Clinic (2022).

„Per mano praktiką esu pastebėjęs, kad pacientai, pakeitę mitybą ir pradėję gauti pakankamai B grupės vitaminų, dažnai mato hemoglobino pokyčius jau po kelių savaičių – svarbiausia pastovumas,“ – priduria dr. Tomas Vasiliauskas, gydytojas hematologas (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, 2024).

Pacientų patirtys

„Mano hemoglobinas buvo žemiau normos kelis mėnesius. Išbandžiau geležies papildus, bet pagerėjimo nebuvo, kol gydytoja nepatikrino B12. Paaiškėjo, kad būtent šio vitamino trūko – po kelių savaičių su injekcijomis atsirado energija.“
— Rasa, 46 m.

„Man buvo nustatytas mažas feritino kiekis. Pradėjau valgyti daugiau raudonos mėsos, pupelių, burokėlių, kartu su apelsinų sultimis. Po trijų mėnesių hemoglobinas pakilo nuo 110 iki 135 g/l.“
— Saulius, 35 m.

„Kadangi esu veganė, hemoglobinas buvo sumažėjęs. Po gydytojo rekomendacijos pradėjau vartoti B12 papildus ir daugiau produktų su folio rūgštimi. Dabar mano tyrimai normalūs, o energijos žymiai daugiau.“
— Ingrida, 29 m.

Šios patirtys ir gydytojų įžvalgos aiškiai rodo, kad vieno sprendimo visiems nėra – norint pakelti hemoglobino lygį, būtina nustatyti tikslią priežastį ir atkurti organizmo pusiausvyrą tarp geležies, vitamino B12, folio rūgšties ir vitamino C.

Dažniausiai užduodami klausimai apie vitaminus hemoglobinui