Ar galima gerti vandenį prieš gliukozės tyrimą?

Kai gydytojas paskiria gliukozės tyrimą, dažnas pacientas išgirsta vieną svarbų nurodymą – „ateikite nevalgę“. Tačiau neretai kyla klausimas: ar gerti vandenį vis tiek galima, ar tai gali iškreipti tyrimo rezultatus?

Gliukozės tyrimai yra vieni svarbiausių vertinant medžiagų apykaitą, ypač įtariant cukrinį diabetą ar insulino rezistenciją. Kad rezultatai būtų tikslūs, reikia tinkamai pasiruošti. Mažiausia klaida – puodelis kavos ar net kramtoma guma – gali pakeisti gliukozės kiekį kraujyje ir apsunkinti diagnozę.

Kodėl svarbus pasiruošimas gliukozės tyrimui?

Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas – vienas dažniausių laboratorinių testų. Jis padeda įvertinti, kaip organizmas tvarkosi su cukraus (gliukozės) apykaita, ir anksti pastebėti tokius sutrikimus kaip cukrinis diabetas, prediabetas ar insulino rezistencija.

Norint gauti patikimus rezultatus, būtina laikytis kelių pasiruošimo taisyklių. Net nedideli nukrypimai – pavyzdžiui, kavos gurkšnis ar keli riešutai ryte – gali turėti įtakos gliukozės rodikliui ir klaidinti gydytoją.

Du pagrindiniai gliukozės tyrimų tipai

1. Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius (GKKN) – paprastas tyrimas, atliekamas po 8–12 valandų nevalgymo. Jis parodo bazinį cukraus lygį kraujyje, kai organizmas „ilsisi“.
2. Gliukozės toleravimo testas (GTT) – atliekamas dviem etapais: pirmiausia išmatuojama gliukozė nevalgius, tada pacientas išgeria tirpalą su 75 g gliukozės, o po 2 valandų atliekamas pakartotinis matavimas.

Šis testas dažnai naudojamas nėštumo metu (vadinamasis nėščiųjų GTT), taip pat vertinant galimą insulino rezistenciją ar ankstyvą diabeto stadiją.

Kodėl pasiruošimas toks svarbus?

Kraujo gliukozės koncentracija labai jautriai reaguoja į maistą, gėrimus, stresą, fizinį krūvį ir net miegą. Jei prieš tyrimą valgoma, geriama kava ar net kramtoma guma, organizmas pradeda gaminti insuliną, todėl rezultatai nebebūna tikslūs.

„Tyrimas nevalgius turi atspindėti natūralią organizmo būseną, kai nebevyksta aktyvus virškinimas ar hormoninė reakcija į maistą. Net nedidelis kalorijų kiekis gali iškreipti gliukozės lygį,“
– aiškina dr. Lina Grigaitė, laboratorinės medicinos gydytoja.

Būtent dėl to laboratorijos griežtai rekomenduoja nevalgyti, negerti nieko, išskyrus vandenį, ir vengti intensyvaus fizinio aktyvumo bent 12 valandų iki tyrimo.

Ar galima gerti vandenį prieš tyrimą?

Trumpas atsakymas – taip, vandenį prieš gliukozės tyrimą gerti galima. Tačiau tik tada, kai jis yra švarus, negazuotas ir be jokių priedų. Vanduo neturi kalorijų, todėl nepaveikia gliukozės kiekio kraujyje, insulino išsiskyrimo ar virškinimo procesų.

Tačiau čia svarbi pusiausvyra – per mažas skysčių kiekis gali apsunkinti kraujo paėmimą, o per didelis gali minimaliai atskiesti kraujo plazmą. Todėl geriausia išgerti apie pusę stiklinės vandens likus 30–60 minučių iki tyrimo.

„Pats vanduo nėra kliūtis tiksliam tyrimo rezultatui, tačiau daugelis pacientų daro klaidą rinkdamiesi „skanintą“ arbatą, kavą arba mineralinį vandenį su priedais – tai jau maisto produktai, o ne neutrali medžiaga,“
– sako prof. Vytautas Kasiulevičius, šeimos gydytojas, VU Medicinos fakultetas.

Kodėl vanduo leidžiamas?

Vanduo:

• Neturi kalorijų, todėl neskatina insulino išsiskyrimo.
• Nedaro įtakos gliukozės apykaitai, nes nepatenka į energijos gamybos grandinę.
• Padeda kraujotakai, todėl tyrimas gali būti net lengviau atliekamas.

Vis dėlto kai kurie žmonės prieš tyrimą pernelyg bijo net gurkštelio vandens ir atvyksta dehidratuoti – tai nereikalinga klaida. Saikingas vandens kiekis iš tikrųjų pagerina mėginio kokybę, nes palengvina kraujo paėmimą iš venos.

Ką daryti, jei labai troškina?

Jei tenka laukti tyrimo, galite gerti nedideliais gurkšniais – vanduo neturi pakeisti jūsų įprastos fiziologinės būklės, bet neturėtų būti vartojamas litrais.
Svarbu, kad vanduo būtų be dujų, be citrinos, be skonių ar saldiklių. Net keli lašai citrinos sulčių jau gali pradėti virškinimo procesus ir iškreipti rezultatą.

Kad būtų aiškiau, žemiau pateikiama lentelė su leidžiamais ir draudžiamais gėrimais prieš gliukozės tyrimą.

Kiek laiko prieš tyrimą negalima valgyti ir gerti?

Norint gauti patikimus gliukozės tyrimo rezultatus, būtina laikytis nevalgymo režimo. Tai reiškia, kad nuo paskutinio valgymo iki kraujo paėmimo turi praeiti pakankamai laiko, kad stabilizuotųsi gliukozė ir neskatintųsi insulino išsiskyrimas. Ryte leidžiamas tik švarus vanduo be jokių priedų, nes net ir „nekalti“ gėrimai (kava, arbata, sultys) gali iškreipti rodiklius.

Jei atliekamas tyrimas nevalgius ar GTT, vakarieniaukite įprastai ir iki ryto nevalgykite 8–12 (GTT – iki 14) val., o ryte gerkite tik nedidelį kiekį švaraus vandens. Tai padės išvengti klaidingai aukštų rezultatų ir nereikalingų pakartotinių tyrimų.

Dažniausios klaidos prieš gliukozės tyrimą

Tinkamas pasiruošimas lemia tyrimo tikslumą, tačiau net ir gerai informuoti pacientai kartais padaro kelias tipines klaidas. Žemiau – dažniausi pavyzdžiai ir trumpi paaiškinimai, kodėl jų reikėtų vengti.

• Kava „be cukraus“: nors joje nėra kalorijų iš cukraus, kofeinas gali paveikti gliukozės ir insulino dinamiką bei aktyvinti streso hormonų išsiskyrimą.
• Arbata ir žolelių nuovirai: dauguma jų turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali veikti metabolizmą, todėl prieš tyrimą jų nerekomenduojama.
• Kramtoma guma, pastilės, burnos skalavimo skysčiai su saldikliais: net nedidelis saldiklių ar cukraus kiekis gali inicijuoti virškinimo–insulino atsaką.
• Intensyvus sportas išvakarėse ar ryte: sunkus krūvis trumpam keičia gliukozės sunaudojimą raumenyse ir gali iškreipti rezultatą.
• Rūkymas ryte: nikotinas veikia stresinius hormonus ir gali didinti gliukozės koncentraciją.
• Perteklinis vandens kiekis: keli litrai vandens prieš pat tyrimą nereikalingi – pakanka nedidelio, saikingo kiekio.

Prieš tyrimą laikykitės principo „tik vanduo – saikingai“, venkite kalorijų, stimuliantų ir neįprasto fizinio krūvio, o rytinę rutiną darykite kuo paprastesnę.

„Svarbiausia – nuoseklumas: miegas, įprasta vakarinė vakarienė ir ryte tik vanduo. Bet koks nukrypimas padidina klaidingo rezultato tikimybę,“
— dr. Asta Markevičienė, laboratorinės medicinos gydytoja

Žmonių atsiliepimai ir gydytojų komentarai

Pasiruošimas gliukozės tyrimui dažnai kelia praktinių klausimų – nuo kavos iki vandens kiekio. Toliau pateikiamos trumpos patirtys ir gydytojų įžvalgos, kurios padeda išvengti tipinių klaidų.

Žmonių atsiliepimai

„Atėjau po rytinės kavos ‚be cukraus‘ – gydytoja paprašė tyrimą pakartoti, nes rezultatas galėjo būti netikslus.“ – Karolis, 36 m.

„Bijojau gerti vandenį, todėl buvau ištroškusi ir dviem kartais nepavyko paimti kraujo. Dabar ryte išgeriu pusę stiklinės – viskas sklandžiai.“ – Aušra, 41 m.

„Per GTT išsiaiškinau, kad citrinos skiltelė vandenyje irgi laikoma priedu. Be priedų – reiškia tikrai be priedų.“ – Monika, 29 m., nėštumo GTT

„Ryte nubėgau trumpą kilometrą, kad ‚prasijudinčiau‘. Rezultatas buvo keistas, teko kartoti. Daugiau taip nedarau.“ – Tomas, 44 m.

Gydytojų komentarai

„Vanduo iki tyrimo yra leidžiamas ir net pageidautinas saikingai. Kavos, arbatos ar skonių vandenyje reikėtų atsisakyti – jie nėra neutralūs metabolizmui.“
— prof. Vytautas Kasiulevičius, šeimos gydytojas, VU Medicinos fakultetas

„GTT tikslumas priklauso nuo pasiruošimo: nevalgymas 8–14 val., jokių gėrimų, išskyrus vandenį, ir jokių neįprastų fizinių krūvių. Mažos detalės daro didelį skirtumą.“
— dr. Lina Grigaitė, laboratorinės medicinos gydytoja

Žmonių patirtys rodo, kad daugiausia klaidų atsiranda dėl „pilkųjų zonų“: kava be cukraus, „tik žolelių“ arbata, vanduo su citrina. Gydytojai akcentuoja paprastą taisyklę – iki tyrimo tik švarus vanduo, saikingai. Kritiškai vertinant, bandymas apeiti taisykles dažniausiai kainuoja laiką ir pinigus, nes tenka kartoti tyrimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pasiruošimą gliukozės tyrimui