Kodėl niežti akių kampučiai: alergija, infekcija ar akių sausumas?
Niežėjimas akių kampučiuose yra dažnas, bet dažnai neteisingai vertinamas simptomas. Kai niežti akis, daugelis mano, kad tai smulkmena – nuovargis ar dulkių poveikis. Tačiau iš tikrųjų šis pojūtis gali reikšti alerginę reakciją, infekciją, akių sausumą ar net odos ligas aplink akis.
Kas tai? – Nemalonus niežėjimas ar deginimo pojūtis vidiniame arba išoriniame akių kampe, kartais lydimas paraudimo, ašarojimo ar patinimo.
Dažniausios priežastys: – Alergijos, konjunktyvitas, akių sausumo sindromas, blefaritas ar reakcija į kosmetiką.
Kada pavojinga? – Kai niežėjimas stiprėja, atsiranda skausmas, pūlingos išskyros ar regėjimo neryškumas.
Ką daryti? – Neliesti akių rankomis, naudoti dirbtines ašaras, vengti alergenų ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai nepraeina.
Prevencija: – Tinkama akių higiena, kokybiška kosmetika, apsauga nuo dulkių ir pakankamas poilsis akims.
Alerginis akių kampučių niežėjimas
Akių kampučiai dažnai niežti dėl alerginės reakcijos – tiek į žiedadulkes, tiek į kosmetiką, dulkes ar net gyvūnų plaukus. Alerginis niežėjimas paprastai atsiranda abiejose akyse vienu metu, o kartu pastebimas paraudimas, ašarojimas, akių paburkimas.
„Alergijos metu organizmas gamina histaminą – medžiagą, kuri sukelia niežulį ir patinimą aplink akis. Tai natūrali, bet nemaloni gynybinė reakcija.“ – dr. Hannah Fischer
Tokiu atveju svarbu nenaudoti makiažo ar kontaktinių lęšių, kol simptomai neišnyksta, o akis galima skalauti steriliu fiziologiniu tirpalu. Gydytojas gali paskirti antihistamininius lašus ar tabletes, kurios sumažina niežulį per kelias dienas.
Jei niežėjimas kartojasi kas pavasarį ar vasarą, tai gali būti sezoninė alergija (pollinozė), todėl naudinga profilaktiškai vartoti vaistus prieš alergijos sezoną.
„Dažniausiai žmonės klaidingai galvoja, kad akis ‘perpūtė vėjas’, bet iš tiesų kalta alerginė reakcija į žiedadulkes ar dulkes.“ – dr. Leonard Russo
Infekcinės priežastys: kai akis niežti dėl konjunktyvito ar bakterinės infekcijos
Jei akių kampučiai niežti kartu su paraudimu, patinimu ar išskyromis, greičiausiai priežastis yra infekcinis uždegimas – dažniausiai konjunktyvitas. Tai viena dažniausių akių ligų, sukelianti diskomfortą, niežėjimą ir deginimo pojūtį.
Virusinis konjunktyvitas dažniausiai prasideda viena akimi, bet greitai pereina į kitą. Akys parausta, ašaroja, o akių kampučiuose kaupiasi balkšvos ar skaidrios išskyros. Liga labai užkrečiama, todėl svarbu laikytis griežtos higienos – nečiupinėti akių rankomis, nenaudoti bendrų rankšluosčių ar kosmetikos.
„Virusinis konjunktyvitas plinta greitai, ypač šeimose ar darbe. Pakanka prisiliesti prie užkrėsto paviršiaus ir po kelių dienų akys pradeda niežėti bei ašaroti.“ – dr. Laura Hopkins
Bakterinis konjunktyvitas pasižymi pūlingomis gelsvomis išskyromis, kurios ryte sulipina blakstienas. Tokiu atveju būtinas gydymas – gydytojas paskiria akių lašus su antibiotikais. Negydant infekcija gali plisti į vokų kraštus ar net rageną.
Kartais niežulį sukelia blefaritas – lėtinis vokų kraštų uždegimas. Jį sukelia bakterijos arba riebalinių liaukų sutrikimai. Simptomai – niežėjimas, pleiskanojantys vokų kraštai, akių sausumas ir „smėlio pojūtis“.
„Blefaritas – viena dažniausių priežasčių, kodėl akių kampučiai niežti nuolat. Tai ne infekcija, kuri praeina savaime, o lėtinė būklė, reikalaujanti nuolatinės higienos.“ – dr. Leonard Russo
Tiek virusinio, tiek bakterinio konjunktyvito atveju svarbiausia – nebandyti savarankiškai vartoti akių lašų be gydytojo paskyrimo, nes netinkamos priemonės gali pabloginti būklę.
Akių sausumas: šiuolaikinio gyvenimo pasekmė
Jeigu akių kampučiai niežti, bet nėra paraudimo, išskyrų ar bėrimų, labai tikėtina, kad kaltas akių sausumo sindromas. Tai viena dažniausių priežasčių, ypač tarp žmonių, praleidžiančių daug laiko prie kompiuterio, telefono ar dirbančių sausame ore.
Sausos akys atsiranda tada, kai ašarų plėvelė tampa nestabili – jos išgaruoja greičiau, nei gaminamos. Tada akis negauna pakankamai drėgmės, o trintis tarp voko ir akies paviršiaus sukelia niežėjimą, deginimą ar svetimkūnio pojūtį.
„Dauguma pacientų, skundžiančiųsi niežinčiomis akimis, iš tikrųjų kenčia nuo sausumo. Jų akys tiesiog pavargusios ir per mažai drėkinamos.“ – dr. Hannah Fischer
Šią būklę sustiprina ilgas žiūrėjimas į ekraną, kai žmogus mirksi rečiau nei įprastai. Taip pat priežastimi gali būti oro kondicionieriai, šildymas, dūmai ar vėjas. Kai kuriais atvejais sausumą sukelia ir hormoniniai pokyčiai, tam tikri vaistai (pvz., antihistamininiai, antidepresantai) ar kontaktinių lęšių nešiojimas.
Gydymas dažniausiai nesudėtingas – rekomenduojama naudoti dirbtines ašaras be konservantų, vengti akių trynimo, daryti pertraukas kas 40–60 minučių žiūrint į ekraną, o darbo vietoje palaikyti tinkamą oro drėgmę.
„Akių sausumo gydymas – tai ne vien lašai. Tai ir įpročių korekcija: poilsis, mirksėjimas, drėgnas oras ir mažiau ekranų vakare.“ – dr. Leonard Russo
Jei simptomai nepraeina ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į oftalmologą – gali būti, kad sausumo priežastis yra rimtesnis ašarų liaukų ar ragenos pažeidimas.
Kiti galimi veiksniai: nuo odos ligų iki netinkamos kosmetikos
Ne visada niežintys akių kampučiai susiję su alergijomis ar infekcijomis. Kai kuriais atvejais priežastis slypi aplinkinių audinių ar odos būklėje. Akių kampučiai – labai jautri vieta, todėl net smulkūs odos pakitimai gali sukelti stiprų diskomfortą.
Viena dažniausių problemų – kontaktinis dermatitas, kuris atsiranda dėl reakcijos į kosmetiką, veido kremus ar net micelinį vandenį. Kadangi oda aplink akis itin plona, ji greitai sureaguoja į chemines medžiagas, konservantus ar kvapiąsias medžiagas. Tokiu atveju akių kampučiai parausta, pleiskanoja ir niežti, kartais atsiranda net mažų įtrūkimų.
„Daug žmonių nesupranta, kad natūralūs ar ekologiški produktai taip pat gali sukelti alergiją. Kiekvieno oda reaguoja skirtingai – svarbiausia yra individualus jautrumas.“ – dr. Laura Hopkins
Kita dažna priežastis – egzema ar seborėjinis dermatitas, kurie dažniausiai pažeidžia veidą, vokus ar antakių sritį. Tokiais atvejais niežėjimas būna lėtinis, kartu su pleiskanojimu, odos sausumu ar tempimo jausmu.
Rečiau akių kampučiai niežti dėl parazitinių infekcijų – pavyzdžiui, Demodex erkutės, gyvenančios plaukų folikuluose. Jos ypač aktyvios naktį ir sukelia stiprų niežėjimą ties blakstienų šaknimis.
„Jei pacientas sako, kad niežti būtent vakare ar naktį, visada įtariu Demodex infekciją. Ji dažnesnė, nei manome, ir reikalauja specifinio gydymo.“ – dr. Leonard Russo
Netinkama akių kosmetika – dar viena dažna klaida. Senas tušas, lęšių tirpalai ar prastos kokybės šešėliai gali dirginti akių kampučius. Svarbu laikytis paprastos taisyklės – niekada nenaudoti kosmetikos, kuri pasibaigusio galiojimo ar dalintis ja su kitais.
Taip pat akių kampučių niežėjimą gali sukelti nuovargis ir miego trūkumas. Ilgalaikis poilsio stygius lemia ašarų disbalansą ir kapiliarų išsiplėtimą, todėl atsiranda deginimas ir niežulys.
Kaip atskirti alerginį, infekcinį ir sausumo sukeltą niežėjimą
Kai akis niežti, o kampučiai parausta ar ašaroja, ne visada lengva iš karto suprasti priežastį. Skirtingi akių dirgikliai – alergijos, infekcijos ar sausumas – sukelia panašius simptomus, tačiau yra keli požymiai, pagal kuriuos galima greitai atskirti, su kuo susiduriate.
| Priežastis | Pagrindiniai požymiai | Ką daryti | Kada kreiptis į gydytoją |
|---|---|---|---|
| Alerginis niežėjimas | Abi akys niežti, patinusios, paraudusios, ašaroja. Niežulys stipresnis kontaktuojant su žiedadulkėmis ar dulkėmis. | Venkite alergeno, naudokite antihistamininius lašus ir dirbtines ašaras be konservantų. | Jei simptomai nepraeina per 3 dienas arba didėja patinimas |
| Infekcinis (konjunktyvitas) | Paraudusios akys, pūlingos ar lipnios išskyros, blakstienų sulipimas rytais, deginimas. | Nelieskite akių, naudokite gydytojo paskirtus antibiotinius ar antivirusinius lašus. | Jei skauda akis, neryškus regėjimas arba išskyros tampa gausios |
| Akių sausumas | Smėlio pojūtis, deginimas, akių nuovargis. Dažnai pasireiškia dirbant prie ekrano ar sauso oro aplinkoje. | Naudokite dirbtines ašaras, ilsėkite akis, drėkinkite patalpų orą. | Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę |
| Odos ar kosmetikos dirginimas | Akių kampučiai parausta, oda pleiskanoja ar niežti po makiažo ar kremų naudojimo. | Nustokite naudoti įtariamas priemones, tepkite raminantį kremą ar alavijo gelį. | Jei atsiranda įtrūkimų ar patinimų |
| Kontaktinių lęšių dirginimas | Paraudimas, niežėjimas, akių sausumas po ilgo lęšių nešiojimo ar netinkamo tirpalo naudojimo. | Padarykite pertrauką, pakeiskite tirpalą, dezinfekuokite lęšius pagal instrukciją. | Jei simptomai nepraeina net nenešiojant lęšių |
Kaip prižiūrėti akis ir išvengti niežėjimo kasdien
Akių niežėjimas dažnai yra ne tik ligos, bet ir kasdienės priežiūros trūkumo pasekmė. Tinkami įpročiai gali padėti sumažinti diskomfortą, apsaugoti akis nuo alergenų ir palaikyti jų drėgmės balansą.
- Laikykitės akių higienos: kiekvieną vakarą švelniai nuvalykite akių vokų kraštus ir kampučius. Naudokite sterilų vatos diską ir fiziologinį tirpalą. Tai padeda pašalinti dulkes, kosmetikos likučius ir bakterijas, kurios gali sukelti niežėjimą.
- Ribokite laiką prie ekranų: ilgas žiūrėjimas į ekraną sumažina mirksėjimo dažnį, todėl akys išsausėja. Kas 20 minučių darykite trumpas pertraukas ir pažvelkite į tolį, kad akys pailsėtų.
- Naudokite tinkamus akių lašus: jei dirbate biure ar patalpose su kondicionieriumi, lašinkite dirbtines ašaras be konservantų 2–3 kartus per dieną. Jos padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina niežulį.
- Venkite kontakto su alergenais: jei žinote, kad reaguojate į žiedadulkes, gyvūnų plaukus ar dulkes – stenkitės vengti jų piko metu. Grįžę namo nusiplaukite veidą ir rankas, o drabužius pasikeiskite.
- Stebėkite kosmetikos sudėtį: naudokite hipoalerginį tušą ir šešėlius. Venkite senų ar dalintų kosmetikos priemonių – jose gali būti bakterijų, kurios dirgina akių kampučius.
- Rūpinkitės aplinkos drėgme: oro kondicionieriai ir šildytuvai sausina orą. Patalpose naudokite oro drėkintuvą – optimalus lygis turėtų būti apie 40–60 %.
- Miegokite pakankamai: miego trūkumas silpnina akių paviršiaus apsauginį sluoksnį. 7–8 valandos kokybiško miego per naktį padeda išvengti paraudimo ir dirginimo.
Reguliari akių priežiūra ir poilsis ne tik mažina niežėjimą, bet ir padeda išvengti rimtesnių akių ligų ateityje. Jei simptomai nepraeina per kelias dienas ar stiprėja, svarbu pasikonsultuoti su oftalmologu.

