Kai kraujospūdžio matuoklis rodo didelį skirtumą tarp viršutinio (sistolinio) ir apatinio (diastolinio) spaudimo, daugelis žmonių sunerimsta. Tokia situacija nėra reta, ypač vyresniame amžiuje, tačiau ji gali rodyti tiek natūralius fiziologinius pokyčius, tiek rimtesnius kraujotakos sistemos sutrikimus. Norint suprasti, kodėl taip nutinka, pirmiausia reikia aiškiai suvokti, ką reiškia kiekvienas iš šių dviejų rodiklių.
- Ką tai reiškia? – Aukštas sistolinis ir žemas diastolinis spaudimas rodo padidėjusį kraujagyslių standumą ar širdies vožtuvų sutrikimus.
- Kas dažniausiai tai sukelia? – Senėjimas, aterosklerozė, skydliaukės ligos ar vaistų poveikis.
- Kokie simptomai? – Galvos svaigimas, nuovargis, kartais dusulys ar širdies plakimas.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei skirtumas tarp viršutinio ir apatinio spaudimo viršija 60 mmHg arba jaučiate silpnumą.
- Ką galima daryti? – Stebėti spaudimą reguliariai, koreguoti gyvenimo būdą, pasitarti su kardiologu dėl gydymo.
Ką reiškia, kai sistolinis aukštas, o diastolinis žemas?
Sistolinis spaudimas – tai slėgis, kuris susidaro, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas. Diastolinis spaudimas – kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Normalus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau kai viršutinis (sistolinis) padidėja iki, tarkime, 150, o apatinis nukrenta iki 60 ar mažiau, susidaro platus pulsinis skirtumas – tai ir yra pagrindinis signalas, kad kraujotakos sistema dirba neįprastai.
Tokį spaudimo disbalansą dažnai lydi kraujagyslių elastingumo sumažėjimas, kuris būdingas vyresnio amžiaus žmonėms dėl natūralaus arterijų kietėjimo (aterosklerozės). Tačiau tai gali būti ir širdies vožtuvų, ypač aortos vožtuvo, nepakankamumo požymis, kai dalis kraujo grįžta atgal į širdį, sukeldama didesnį spaudimą sistolės metu ir mažesnį – diastolės metu.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai
Kai sistolinis spaudimas aukštas, o diastolinis žemas, dažniausiai kalbame apie padidėjusį pulsinį spaudimą. Šis skirtumas gali atsirasti dėl kelių pagrindinių priežasčių. Dažniausios iš jų – kraujagyslių standėjimas (aterosklerozė), širdies vožtuvų problemos, skydliaukės hiperfunkcija, anemija ar net kai kurių vaistų poveikis. Kiekviena iš šių priežasčių sukelia skirtingus mechanizmus, tačiau rezultatas tas pats – kraujospūdžio disbalansas tarp širdies susitraukimo ir atsipalaidavimo fazių.
Pasak kardiologo Dr. Johno H. Larsono (Mayo Clinic, JAV),
„Kai sistolinis spaudimas aukštas, o diastolinis žemas, tai rodo, kad kraujagyslės praranda elastingumą. Toks spaudimo modelis ypač dažnas vyresniems nei 60 metų pacientams, tačiau net jauniems žmonėms jis gali signalizuoti apie širdies vožtuvų ar hormonų pusiausvyros sutrikimus.“
| Galima priežastis | Kas vyksta organizme | Galimi simptomai |
|---|---|---|
| Aterosklerozė | Kraujagyslės praranda elastingumą, kraujas teka sunkiau. | Svaigimas, nuovargis, šaltos galūnės. |
| Aortos vožtuvo nepakankamumas | Dalis kraujo grįžta į širdį, didėja sistolinis spaudimas. | Dusulys, širdies plakimas, skausmas krūtinėje. |
| Skydliaukės hiperfunkcija | Greitėja širdies ritmas, didėja širdies apkrova. | Neramumas, drebulys, svorio kritimas. |
| Anemija | Kraujas perneša mažiau deguonies, širdis dirba intensyviau. | Silpnumas, blyškumas, galvos skausmas. |
| Vaistų poveikis | Kai kurie diuretikai ar antihipertenziniai vaistai mažina diastolinį spaudimą. | Svaigimas, ypač atsistojus, nuovargis. |
Pasekmės sveikatai ir gydymo galimybės
Kai sistolinis spaudimas aukštas, o diastolinis žemas, organizmas patiria neįprastą kraujotakos apkrovą. Dėl didelio pulsinio spaudimo kraujagyslės labiau įsitempia, širdis dirba intensyviau, o smegenys ir inkstai gali gauti mažiau kraujo diastolės metu. Ilgainiui tai didina širdies nepakankamumo, insulto, inkstų pažeidimo ir net demencijos riziką.
Pasak britų kardiologės Dr. Sarah Thompson (NHS, Londonas):
„Pacientai dažnai mano, kad pavojingas tik aukštas kraujospūdis. Tačiau kai viršutinis labai aukštas, o apatinis per žemas, padidėja kraujagyslių trapumas ir rizika pažeisti organus, kurie priklauso nuo pastovaus kraujo tiekimo.“
Nauda, jei situacija laiku nustatoma
- Galima išvengti širdies raumens ir kraujagyslių pažeidimų.
- Gydymas dažnai paprastas – pakanka koreguoti vaistų dozes ar gyvenimo būdą.
- Pagerėja bendras savijautos lygis ir energija.
- Reguliarus spaudimo stebėjimas leidžia laiku pastebėti pokyčius.
Rizikos, jei problema ignoruojama
- Gali išsivystyti širdies nepakankamumas ar insultas.
- Ilgainiui pažeidžiami inkstai ir akies tinklainė.
- Padidėja alpimo ir galvos smegenų hipoksijos pavojus.
- Greitesnis arterijų senėjimas ir aterosklerozės progresavimas.
Gydymo kryptys ir savikontrolė
Ši būklė dažniausiai nepasitaiso savaime – svarbu išsiaiškinti priežastį. Jei priežastis yra aterosklerozė, taikomas gydymas mažinant cholesterolį ir gerinant kraujagyslių elastingumą. Jei problema susijusi su vožtuvų patologija, gali prireikti chirurginio ar kardiologinio įsikišimo.
Pacientams rekomenduojama:
- Stebėti spaudimą kelis kartus per savaitę, užrašant rezultatus.
- Pasitarti su gydytoju dėl vaistų koregavimo – ypač jei vartojami diuretikai.
- Didinti fizinį aktyvumą: kasdienis ėjimas, plaukimas ar joga gerina kraujotaką.
- Vengti dehidratacijos, nes ji dar labiau mažina diastolinį spaudimą.
- Mityboje riboti druską, perdirbtus produktus, didinti kalio ir magnio turinčių maisto šaltinių.
| Priemonė | Kaip padeda | Pastabos |
|---|---|---|
| Fizinė veikla | Gerina kraujagyslių elastingumą, mažina sistolinį spaudimą. | Tinka lengvas ėjimas, plaukimas, tempimo pratimai. |
| Subalansuota mityba | Padeda reguliuoti cholesterolį ir kraujospūdį. | Daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų. |
| Vaistų peržiūra | Kartais reikia sumažinti antihipertenzinių vaistų dozes. | Keitimą visada derinti su gydytoju. |
| Streso mažinimas | Mažina kortizolio kiekį, stabilizuoja spaudimą. | Padeda meditacija, kvėpavimo pratimai, poilsis. |
Pacientų atsiliepimai
„Ilgai nesupratau, kodėl vis svaigsta galva, nors spaudimas neatrodė labai aukštas. Pasirodo, viršutinis vis šokdavo, o apatinis krisdavo. Gydytoja pakoregavo vaistus – dabar jaučiuosi stabiliai.“
— Lina, 67 m.
„Toks spaudimo skirtumas mane gąsdino, bet kardiologas paaiškino, kad reikia tik reguliariai tikrintis ir prižiūrėti cholesterolį. Dabar geriu vaistus ir spaudimas normalizavosi.“
— Jonas, 59 m.
Dažniausiai užduodami klausimai apie padidėjusį sistolinį ir sumažėjusį diastolinį spaudimą
Ką reiškia, jei sistolinis spaudimas visada aukštesnis nei 140, o diastolinis mažesnis nei 70?
Ar pavojinga, jei diastolinis spaudimas nukrenta žemiau 60?
Ar galima turėti aukštą sistolinį spaudimą ir vis tiek jaustis gerai?
Kokie vaistai gali sukelti diastolinio spaudimo kritimą?
Ar galima padidinti diastolinį spaudimą natūraliais būdais?
Kada būtina skubiai kreiptis į medikus?
Kiti straipsniai
Baltymas šlapime: ką rodo, kokia norma, priežastys ir gydymas
Ką reiškia, kai diastolinis kraujo spaudimas 110: ar tai pavojinga?
