Ką reiškia, kai diastolinis kraujo spaudimas 90: ar tai pavojinga?

Kai kraujo spaudimo aparate apatinis skaičius rodo 90 mmHg, tai reiškia, kad jūsų diastolinis spaudimas yra padidėjęs. Šis rodiklis parodo, kokį slėgį kraujas sukuria kraujagyslėse, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Vertė 90 laikoma ribine riba tarp normalaus ir padidėjusio spaudimo, todėl ją ignoruoti nereikėtų.

Padidėjęs diastolinis spaudimas dažniausiai rodo, kad kraujagyslės prarado elastingumą arba organizmas patiria per didelį krūvį – dėl streso, druskos pertekliaus, antsvorio ar prasto miego.
Jei tokie rodikliai pasikartoja reguliariai, tai gali būti hipertenzijos pradžia.

Kodėl diastolinis kraujo spaudimas pakyla iki 90?

Diastolinio spaudimo padidėjimas iki 90 mmHg nėra atsitiktinis — tai signalas, kad organizmas reaguoja į išorinį ar vidinį stresą. Kraujagyslės tampa mažiau elastingos, o širdis priversta dirbti sunkiau net tada, kai ilsisi. Dažniausiai šį reiškinį sukelia keli kartu veikiantys veiksniai.

Vienas svarbiausių – stresas. Kai žmogus patiria įtampą, organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie trumpam susiaurina kraujagysles. Jei stresinės būklės tęsiasi ilgai, kraujospūdis išlieka aukštesnis nei įprasta.

Kita dažna priežastis – per didelis druskos kiekis mityboje. Druska sulaiko vandenį organizme, todėl padidėja kraujo tūris ir apkraunama širdis. Tą patį efektą sukelia ir nutukimas – didesnis kūno svoris reiškia, kad širdis turi pumpuoti daugiau kraujo.

Taip pat įtakos turi miego trūkumas ir rūkymas. Miego metu organizmas regeneruojasi, todėl prastas poilsis ilgainiui išbalansuoja kraujagyslių tonusą. Nikotinas, savo ruožtu, siaurina arterijas ir dar labiau kelia spaudimą.

„Diastolinis spaudimas 90 – tai ne liga, o įspėjimas. Kūnas rodo, kad reikia keisti ritmą, mažinti stresą ir leisti širdžiai pailsėti.“ – dr. Martin Kowalski

Kartais priežastis gali slypėti ir hormonų pusiausvyroje – ypač moterims menopauzės metu ar žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis. Hormoniniai pokyčiai veikia kraujagyslių sieneles ir širdies darbą.

Dažniausios priežastys ir galimos pasekmės

Kada diastolinis spaudimas 90 tampa pavojingas?

Vienkartinis diastolinio spaudimo pakilimas iki 90 mmHg dar nėra liga, tačiau jei tokie rodikliai kartojasi kelias dienas ar savaites, tai ženklas, kad širdies ir kraujagyslių sistema patiria nuolatinį spaudimą. Ilgainiui tai gali virsti pirmos stadijos hipertenzija, o jai progresuojant – padidėja insulto, infarkto ir inkstų ligų rizika.

Pavojus kyla, kai šis rodiklis ne tik aukštas, bet ir derinasi su simptomais – galvos skausmu, svaigimu, nuovargiu, dusuliu, spengimu ausyse ar krūtinės spaudimu. Tokiais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kardiologu.

„Apatinis spaudimas 90 nėra priežastis panikai, bet tai signalas stebėti save. Jei kraujospūdis išlieka toks ilgiau nei savaitę – tai nebe atsitiktinumas.“ – dr. Sofia Nilsson

Kaip sumažinti diastolinį kraujo spaudimą natūraliai

Daugelis žmonių, sužinoję, kad jų diastolinis kraujo spaudimas siekia 90, iš karto nerimauja. Tačiau dažnai tokį padidėjimą galima sumažinti natūraliai – be vaistų, tik pakeitus kasdienius įpročius. Svarbiausia – širdies poilsis, subalansuota mityba ir mažesnis stresas.

Pirmiausia reikia peržiūrėti mitybą. Maistas turi didelę įtaką kraujospūdžiui, todėl verta riboti druską, perdirbtus produktus ir cukrų. Į racioną įtraukite daugiau daržovių, vaisių, grūdų, žuvies, riešutų ir produktų, turinčių magnio bei kalio. Šie elementai padeda atpalaiduoti kraujagysles. Geri pasirinkimai – bananai, avokadai, špinatai, lašiša, pupelės. Venkite gazuotų gėrimų ir perteklinio kavos kiekio, nes kofeinas gali trumpam padidinti spaudimą.

Kitas svarbus žingsnis – judėjimas. Kasdienis fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį ir stiprina širdies raumenį. Užtenka 30 minučių vidutinio intensyvumo veiklos – vaikščiojimo, plaukimo ar važiavimo dviračiu. Jei darbas sėdimas, stenkitės kas valandą bent trumpai pasivaikščioti.

Taip pat nepamirškite miego ir poilsio. Nuolatinis miego trūkumas sukelia hormonų disbalansą ir didina stresą, o tai tiesiogiai kelia spaudimą. Siekite 7–8 valandų kokybiško miego per naktį.

„Kai širdis ilsisi, diastolinis spaudimas natūraliai mažėja. Poilsis yra toks pat svarbus, kaip ir fizinis aktyvumas.“ – dr. Alicia Bernard

Emocinis stresas – vienas dažniausių spaudimo pakilimo veiksnių. Padeda kvėpavimo pratimai, meditacija ar trumpi atsipalaidavimo momentai dienos metu. Svarbu reguliariai skirti laiko sau, vengti pervargimo ir išmokti „atsijungti“ nuo įtampos.

Galiausiai – reguliarus spaudimo matavimas. Matuokite tuo pačiu metu kiekvieną dieną, geriausia ryte prieš valgį ir vakare prieš miegą. Užsirašykite rezultatus, kad galėtumėte stebėti pokyčius. Jei diastolinis spaudimas išlieka 90 ar didesnis kelias dienas, kreipkitės į gydytoją dėl išsamesnio įvertinimo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar diastolinis spaudimas 90 yra pavojingas?

Vienkartinis 90 mmHg rodiklis nėra pavojingas, tačiau jei jis išlieka kelias dienas ar savaites, tai ženklas, kad kraujagyslės patiria nuolatinį krūvį. Tai gali būti ankstyvas hipertenzijos etapas.

Kokie simptomai dažniausiai pasireiškia, kai diastolinis spaudimas aukštas?

Galvos skausmai, nuovargis, spaudimas pakaušyje, kartais svaigulys ar spengimas ausyse. Kai kurie žmonės ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, todėl svarbu reguliariai matuoti spaudimą.

Ar galima sumažinti spaudimą be vaistų?

Taip. Padeda druskos ribojimas, reguliarus judėjimas, pakankamas miegas ir streso mažinimas. Kartais užtenka kelių savaičių gyvenimo būdo pokyčių, kad spaudimas grįžtų į normą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei diastolinis spaudimas išlieka 90 ar daugiau ilgiau nei savaitę, ypač jei pasireiškia galvos skausmas, dusulys, krūtinės skausmas ar regėjimo sutrikimai.

Ar gali padėti vaistažolės ar papildai?

Kai kurie papildai – magnis, omega-3 riebalų rūgštys, česnako ar gudobelės ekstraktas – gali padėti palaikyti širdies sveikatą, tačiau jie negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo.

Ar reikia vartoti vaistus, jei diastolinis spaudimas 90?

Ne visada. Gydytojai dažniausiai pirmiausia rekomenduoja keisti gyvenimo būdą. Vaistai skiriami tik tada, jei spaudimas nesumažėja arba yra kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar antsvoris.

Kiek laiko reikia, kad diastolinis spaudimas normalizuotųsi?

Jei laikomasi rekomendacijų – tinkama mityba, poilsis, fizinis aktyvumas – spaudimas gali normalizuotis per kelias savaites. Tačiau kai kuriais atvejais prireikia kelių mėnesių nuoseklaus stebėjimo.