Nerimas širdies plote: psichologinės priežastys ir kaip su tuo kovoti

Kai širdies plote staiga atsiranda spaudimas, deginimas ar „gumulas“, pirmoji mintis dažnai būna – gal tai infarktas? Tačiau dažnai tokie pojūčiai kyla ne dėl širdies, o dėl nerimo. Ši būklė labai dažna – ją patiria tiek jauni, tiek vyresni žmonės, ypač ilgalaikio streso ar emocinio išsekimo metu.

Nerimas širdies plote – tai psichologinės kilmės kūno reakcija, kai emocinė įtampa suaktyvina nervų sistemą ir sukelia realius fizinius simptomus. Šis reiškinys vadinamas psichosomatiniu skausmu – kai protas kalba per kūną.

„Nerimas – tai ne silpnumas, o kūno signalas, kad reikia sustoti ir įsiklausyti,“ – pabrėžia dr. Ilene Rosen, Pensilvanijos universiteto psichiatrijos profesorė (JAV).

Kodėl jaučiamas nerimas širdies plote

Kai jaučiame stresą ar stiprų emocinį spaudimą, organizmas reaguoja tarsi į realų pavojų. Įsijungia vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija – evoliuciškai senas gynybos mechanizmas.
Širdis ima plakti greičiau, kraujas suteka į raumenis, o krūtinės raumenys įsitempia – tai sukelia spaudimo ar „gumulo“ jausmą širdies srityje.

Šis procesas vyksta net tada, kai pavojaus nėra – užtenka nerimo, įtampos ar nuolatinio streso.

„Kūnas vis dar tiki, kad mus vejasi plėšrūnas, nors pavojus tik mūsų mintyse,“ – paaiškina dr. Bessel van der Kolk, psichiatras ir knygos The Body Keeps the Score autorius (JAV).

Dažniausiai širdies plote nerimas pasireiškia:

• po konflikto, įtampos darbe ar netikėtos žinios;
• kartu su oro trūkumu, rankų drebulio ar karščio bangos pojūčiu;
• trunka kelias minutes ar valandas ir sumažėja nurimus.

Po epizodo dažnas žmogus jaučiasi pavargęs, tarsi po fizinio krūvio, nors fiziškai ilsėjosi. Tai ženklas, kad nervų sistema perdegusi – ilgainiui tokie epizodai gali tapti dažnesni.

Psichologinės priežastys: kaip emocijos virsta kūno simptomais

Kai širdis ima „spausti“ be aiškios fizinės priežasties, dažniausiai tai ne kardiologinė, o emocinė reakcija. Psichologinis stresas ir nuolatinis nerimas tiesiogiai veikia autonominę nervų sistemą – tą, kuri reguliuoja širdies plakimą, kvėpavimą ir kraujospūdį. Kai ši sistema pervargsta, ji pradeda „siųsti“ signalus per kūną.

„Kai emocijos negauna išeities per žodžius, jos randa kelią per kūną. Širdis dažnai tampa tuo organu, kuris praneša apie emocinį perdegimą,“ – sako dr. Judson Brewer, neuropsichiatras (Brown University, JAV).

Emociniai ir psichologiniai veiksniai, sukeliantys širdies srities nerimą, yra įvairūs, tačiau dažniausiai siejami su perdėtu streso atsaku ar užslopintais jausmais.
Žemiau pateikiamos pagrindinės priežastys, tačiau svarbu suvokti, kad jos dažnai persipina – žmogus gali patirti kelias iš jų vienu metu.

Dažniausios psichologinės priežastys

Nerimo simptomai širdies plote dažniausiai kyla dėl šių veiksnių:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas – nuolatinis įtampos, nerimo ar blogos nuojautos jausmas be aiškios priežasties.
• Panikos priepuoliai – staigūs epizodai su širdies plakimu, oro trūkumu, krūtinės spaudimu, baime numirti.
• Depresija ir emocinis išsekimas – pasireiškia sunkumo pojūčiu širdies srityje, dažnai rytais.
• Ilgalaikis stresas – darbinė įtampa, šeimos konfliktai, finansiniai rūpesčiai.
• Potrauminis streso sutrikimas (PTSS) – praeities įvykiai, kurie aktyvuoja kūno reakciją į pavojų net praėjus metams.

Kiekvienu atveju kūnas „kalba“ emocijų kalba – jei žmogus slepia pyktį, baimę ar liūdesį, kūnas perima šią naštą. Tai gali pasireikšti skausmu, spaudimu ar dilgčiojimu širdies srityje.

Tokie simptomai nėra pavojingi, bet jie signalizuoja, kad nervų sistema per daug apkrauta. Ilgalaikis ignoravimas gali sukelti išsekimą ar net fizines ligas.

Kaip atskirti nerimo simptomus nuo širdies ligų

Vienas didžiausių nerimo iššūkių – jis mėgdžioja širdies ligas. Pacientai dažnai atvyksta į skubios pagalbos skyrių manydami, kad patiria infarktą, nors tyrimai rodo, kad širdis sveika. Tai kelia dar didesnį stresą – tarsi kūnas meluotų.
Tačiau nerimo sukelti simptomai ir tikras širdies skausmas turi tam tikrų esminių skirtumų, kuriuos svarbu žinoti.

„Panikos priepuolis gali jaustis taip pat, kaip širdies smūgis. Todėl niekada negalima diagnozuoti sau pačiam – reikia bent kartą išsitirti,“ – pabrėžia dr. James Forrester, kardiologas (Cedars-Sinai Medical Center, JAV).

Toliau pateikiama lentelė padeda suprasti, kaip skiriasi šios dvi būklės pagal trukmę, pobūdį ir lydinčius simptomus.

Šie skirtumai padeda atskirti nerimą nuo širdies problemų, tačiau jie nėra pakaitalas medicininiam tyrimui. Net jei simptomai atrodo psichologiniai, bent kartą verta atlikti EKG, širdies echoskopiją ar kraujo tyrimus – kad būtų ramybė tiek kūnui, tiek protui.

Kaip kovoti su nerimu širdies plote

Kai nerimas persikelia į kūną ir pasireiškia širdies srityje, pirmas žingsnis – nebijoti šio pojūčio. Tai ne grėsmė gyvybei, o signalas, kad jūsų nervų sistema pervargusi. Kovoti su nerimu širdies plote reiškia nuraminti kūną, kad nusiramintų ir protas – ir atvirkščiai.

„Kūnas kalba tada, kai protas nebesugeba išsakyti, kas jį slegia. Pirmiausia išgirstame širdį – tik vėliau suprantame mintis,“ – sako dr. Ellen Hendriksen, klinikinė psichologė ir autorė (Harvard Medical School, JAV).

Toliau pateikiami pagrindiniai būdai, kurie padeda atkurti pusiausvyrą tarp emocijų ir fiziologijos. Jie veikia kartu – ne kaip greita pagalba, o kaip ilgalaikė praktika.

1. Kvėpavimo kontrolė

Kai žmogus nerimauja, kvėpavimas tampa greitas ir paviršutiniškas, o tai dar labiau pagreitina širdies darbą. Todėl pirmas žingsnis – sąmoningas kvėpavimo sulėtinimas.

Praktikuokite vadinamąjį 4–7–8 metodą:
įkvėpkite 4 sekundes – sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes – iškvėpkite 8 sekundes.
Toks ritmas siunčia signalą nervų sistemai: „pavojus praėjo“.

Kvėpavimo pratimai ne tik nuramina širdį, bet ir mažina raumenų įtampą krūtinėje, todėl dingsta fizinis spaudimas.

2. Fizinio aktyvumo atkūrimas

Judėjimas – vienas veiksmingiausių būdų sumažinti nerimą.
Net trumpas pasivaikščiojimas ar 20 minučių lengvos mankštos suaktyvina endorfino gamybą, pagerina kraujotaką ir padeda išsklaidyti emocinę įtampą.

Reguliariai judant:

• mažėja streso hormonų (kortizolio, adrenalino) lygis;
• gerėja miegas ir apetitas;
• širdis dirba ekonomiškiau, todėl rečiau reaguoja į stresą plakimu ar spaudimu.

„Fizinis aktyvumas – tai natūralus antidepresantas. Jis sureguliuoja ir kūno, ir emocinį ritmą,“ – teigia dr. Michael Craig Miller, psichiatras (Harvard Medical School, JAV).

3. Miego ir poilsio režimas

Nuolatinis miego trūkumas išsekina nervų sistemą, todėl net menkas stresas sukelia perteklinę kūno reakciją.
Reikėtų miegoti 7–8 valandas per parą, stengtis eiti miegoti tuo pačiu metu, vengti telefono ar kompiuterio ekrano bent valandą prieš miegą.

Kokybiškas poilsis padeda širdžiai ir protui „perkrauti“ dienos įtampą.

4. Psichoterapija ir emocinis išsikalbėjimas

Jei nerimas kartojasi ar tampa kasdieniu reiškiniu, vertėtų kreiptis į psichoterapeutą.
Ypač veiksminga kognityvinė elgesio terapija (CBT) – ji padeda atpažinti mintis, kurios sukelia kūno reakcijas, ir išmokyti protą jų nebeskatinti.

„Kai žmogus išmoksta atpažinti savo mintis, jo kūnas pagaliau gali atsipalaiduoti. Tai tarsi išjungti nuolatinį signalą „pavojus“,“ – aiškina dr. Aaron Beck, CBT metodo kūrėjas (JAV).

5. Kasdieniai įpročiai, mažinantys nerimą

Prieš pereinant prie gydytojų ir pacientų komentarų, verta pabrėžti – smulkmenos kasdienybėje turi didžiulę reikšmę.
Net keli paprasti veiksmai gali ženkliai sumažinti širdies įtampos pojūtį.

• Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą – abu suaktyvina širdies ritmą.
• Įtraukite raminančių ritualų: arbata, meditacija, muzika, gamta.
• Skirkite laiko emociniam poilsiui – dienoraštis, pokalbis su artimu žmogumi.

Kai emocijos gauna vietos išsikrauti, širdis nustoja kalbėti per skausmą.

Gydytojų komentarai ir pacientų atsiliepimai

Psichologinio nerimo sukeltas širdies skausmas dažnai nustebina net pačius pacientus – pojūčiai tokie realūs, kad daugelis iš pradžių įsitikinę turį rimtą širdies ligą. Tačiau tiek gydytojų, tiek žmonių patirtis rodo, kad emocinis spaudimas gali būti toks pat intensyvus kaip fizinis, ir jį būtina vertinti rimtai.

„Širdis ir protas nėra atskiri. Kai protas pavargsta nuo baimės, širdis tampa tuo organu, kuris tą išreiškia fiziškai,“ – aiškina dr. Guy Winch, klinikinis psichologas iš Niujorko, tyrinėjantis emocinio skausmo somatizaciją.

„Tyrimai rodo, kad pacientai, kurie išmoksta atpažinti savo nerimo simptomus ir kvėpavimo pagalba juos valdyti, 70 % atvejų sumažina krūtinės skausmo epizodus,“ – sako dr. Judson Brewer, neuropsichiatras iš Brown University (JAV).

„Svarbiausia – pirmiausia atmesti širdies ligą, o tada dirbti su emocijomis. Tik toks kelias grąžina pasitikėjimą kūnu,“ – priduria dr. Steven Nissen, kardiologas iš Cleveland Clinic (JAV).

Pacientų atsiliepimai

Tikros patirtys geriausiai parodo, kaip stipriai psichologinis stresas gali paveikti kūną – ir kaip iš jo galima išsivaduoti.

„Maniau, kad ištiko infarktas – krūtinė spaudė, rankos drebėjo, buvo sunku kvėpuoti. Tyrimai nieko nerodė. Psichologė paaiškino, kad tai panikos priepuolis. Po mėnesio kvėpavimo pratimų viskas aprimo.“
– Lina, 34 m.

„Dirbu labai įtemptą darbą, po pandemijos ėmiau jausti „gumulo“ jausmą širdyje. Padėjo tik psichoterapija ir rytinė mankšta. Dabar suprantu – širdis ne skauda, o kalba.“
– Vytautas, 41 m.

„Iš pradžių gėda buvo sakyti, kad „skauda iš nerimo“. Bet kai supratau, jog tai nervų sistemos reakcija, ėmiau į tai žiūrėti kaip į kūno žinią. Dabar vietoj panikos – gilus kvėpavimas.“
– Jurgita, 52 m.

Pacientų ir gydytojų istorijos sutampa – širdies srityje jaučiamas nerimas nėra vaizduotės vaisius. Tai biologinis atsakas į psichologinį spaudimą. Kai žmogus išmoksta suprasti savo kūno siunčiamus signalus, šis ryšys tampa gydantis.

Šiandien vis daugiau kardiologų ir psichoterapeutų dirba kartu, nes psichologinis stresas laikomas vienu iš rizikos veiksnių širdies sveikatai. Tad net jei širdis fiziškai sveika, rūpinimasis emocine būsena – tai geriausia ilgalaikė profilaktika.

Dažniausiai užduodami klausimai apie nerimą širdies plote