Ką gali reikšti skausmas širdies plote ramybės būsenoje?

Skausmas širdies plote, atsirandantis net tada, kai ilsimės, dažnai kelia nerimą. Daugeliui tai siejasi su širdies priepuoliu, tačiau ramybės metu atsirandantis skausmas ne visada reiškia širdies ligą.
Tokį pojūtį gali sukelti raumenų įtampa, nervinė įtampa, skrandžio ar stuburo problemos, o kartais — emocinis stresas.

Vis dėlto svarbu žinoti, kada šis simptomas pavojingas, o kada — tik laikinas kūno signalas, kad reikia daugiau poilsio ar dėmesio sveikatai.

Dažniausios skausmo priežastys ramybės metu

Kai skausmas širdies plote pasireiškia ramybės metu, jis gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo širdies kraujotakos sutrikimų iki streso ar raumenų įtampos. Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas krūtinės skausmas reiškia širdies ligą, tačiau visada verta jį įvertinti atsakingai.

1. Širdies ir kraujagyslių sistemos priežastys

Dažniausia priežastis – vainikinių arterijų liga (išemija). Ji atsiranda, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, net jei žmogus ilsisi. Toks skausmas dažnai pasireiškia naktį arba anksti ryte, lydimas veržimo, spaudimo ar deginimo pojūčio krūtinėje, kuris gali plisti į ranką, kaklą ar žandikaulį.

Kitas variantas – širdies ritmo sutrikimai (aritmijos), kai širdis plaka per greitai ar per lėtai. Tada žmogus jaučia dilgčiojimą, permušimus ar trumpalaikį skausmą.

2. Raumenų ir skeleto sistemos priežastys

Dažnai širdies skausmą imituoja raumenų įtampa arba tarpšonkaulinių nervų dirginimas.
Tokiu atveju diskomfortas sustiprėja keičiant kūno padėtį, giliai kvėpuojant ar spaudžiant krūtinę rankomis.
Tai gali atsitikti po ilgo sėdėjimo, netaisyklingos laikysenos ar fizinio pertempimo.

Šis skausmas nėra pavojingas, bet gali trukti kelias dienas ar net savaites, kol raumenys atsipalaiduoja.

„Dažnai pacientai mano, kad serga širdies liga, nors iš tiesų tai tik įtempti krūtinės raumenys – ypač po streso ar ilgo darbo kompiuteriu.“ – dr. Thomas Leclerc

3. Virškinimo sistemos poveikis

Virškinimo sutrikimai, ypač refliuksas (GERL) ar padidėjęs skrandžio rūgštingumas, gali sukelti deginantį skausmą krūtinėje, labai panašų į širdies skausmą. Skausmas sustiprėja atsigulus ar po gausaus valgio, kartais jį lydi rėmuo ar rūgštus skonis burnoje.

Nors tokie simptomai nėra tiesiogiai susiję su širdimi, jie dažnai klaidina tiek pacientus, tiek gydytojus.

4. Psichologinės priežastys

Stresas, depresija ar nerimas – dažnos širdies srities skausmo priežastys.
Dėl nuolatinės įtampos kūnas gamina adrenaliną ir kortizolį, o tai sukelia raumenų susitraukimą, širdies plakimo pojūtį ir spaudimą krūtinėje.

Toks skausmas gali trukti ilgai, tačiau jis nėra susijęs su fiziniu krūviu ir dažnai sustiprėja per emocinius išgyvenimus.

„Emocinis stresas sukelia fiziologines reakcijas. Krūtinės skausmas tokiu atveju nėra įsivaizduojamas – tai realus kūno signalas, kad psichika pavargusi.“ – dr. Clara Rossi

5. Stuburo ir nervų šaknelių problemos

Kartais skausmą širdies srityje sukelia kaklinės ar krūtinės dalies stuburo nervų suspaudimas.
Jis gali plisti į ranką ar pečius, priminti dūrius ar deginimą. Tokį skausmą dažnai lydi sustingimas, raumenų silpnumas ar tirpimas. Jis keičiasi judant, o ne fizinio krūvio metu, todėl padeda atskirti nuo širdies kilmės skausmo.

Kaip atpažinti, ar skausmas pavojingas

Ne kiekvienas skausmas širdies plote yra pavojingas, tačiau kai kurie atvejai gali rodyti rimtus širdies ar kraujotakos sutrikimus.
Svarbu išmokti atskirti įprastą, laikino pobūdžio skausmą nuo to, kuris gali signalizuoti apie gyvybei grėsmingą būklę.

Ką daryti, jei skausmas širdies plote pasireiškia ramybės metu

Kai krūtinės ar širdies srities skausmas atsiranda be aiškios priežasties, svarbiausia – neišsigąsti, bet ir neignoruoti.
Ramybės būsenoje pasireiškiantis skausmas gali būti laikinas ir nepavojingas, tačiau kartais jis signalizuoja apie rimtesnį sveikatos sutrikimą. Todėl būtina įvertinti aplinkybes, simptomus ir reaguoti atsakingai.

1. Sustokite ir įvertinkite pojūtį

Pirmiausia pabandykite ramiai įvertinti skausmo pobūdį. Ar jis spaudžiantis, ar duriantis? Ar plinta į ranką, kaklą, žandikaulį? Jeigu skausmas stiprėja, trunka ilgiau nei 10–15 minučių arba atsiranda kartu su dusuliu, prakaitavimu ar silpnumu – nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (112). Tokie simptomai gali rodyti širdies priepuolį.

2. Jei skausmas nėra stiprus – ramiai atsipalaiduokite

Jei skausmas lengvas ir atrodo susijęs su emocine būsena, streso ar įtampos momentu, pabandykite giliai kvėpuoti ir pakeisti aplinką – išeikite į gryną orą, atsisėskite patogiai, giliai kvėpuokite pilvu.

Vienas iš efektyviausių būdų – vadinamasis kvėpavimo ritmas 4-7-8:

• įkvėpkite per 4 sekundes,
• sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes,
• iškvėpkite per 8 sekundes.

Toks kvėpavimas nuramina nervų sistemą ir mažina krūtinės įtampą.

3. Nepiktnaudžiaukite savigyda

Venkite vartoti vaistus nuo širdies ar skausmą malšinančius preparatus be gydytojo nurodymo.
Nitroglicerinas ar panašūs vaistai padeda tik esant vainikinių arterijų ligai, bet netinka, jei priežastis – raumenų, nervų ar emocinė.

Taip pat nepamirškite, kad vaistažolių ar papildų poveikis gali būti ribotas. Jie negali pakeisti išsamaus ištyrimo, ypač jei skausmas pasikartoja.

4. Stebėkite savo gyvenimo būdą

Skausmas širdies plote, atsirandantis ramybės metu, neretai yra kūno signalas, kad organizmas pavargęs arba išsekintas nuolatinio streso.
Norint atkurti pusiausvyrą, būtina atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius.

Kokybiškas miegas – bent 7–8 valandos per parą – padeda širdžiai ir nervų sistemai atsistatyti.
Tinkama, subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, magnio ir omega-3 riebalų rūgščių, palaiko normalų kraujospūdį bei mažina uždegiminius procesus.
Reguliarus judėjimas, net ir paprasti pasivaikščiojimai ar lengvi tempimo pratimai, skatina kraujotaką ir sumažina įtampą krūtinės srityje.

Taip pat svarbu mažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šios medžiagos didina širdies ritmą ir gali išprovokuoti nerimo pojūtį.
Ne mažiau reikšminga – kasdien rasti laiko poilsiui, meditacijai, kvėpavimo pratimams ar veikloms, kurios ramina.

5. Kreipkitės į specialistus

Jei skausmas kartojasi ar trunka ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą.
Atliekami tyrimai (EKG, širdies echoskopija, kraujo analizė) leidžia patvirtinti arba atmesti širdies patologiją.

Jei tyrimai geri, bet skausmas išlieka, gydytojas gali rekomenduoti psichologo ar psichiatro konsultaciją, nes emocinė įtampa dažnai pasireiškia per kūną.

Prevencinė santrauka

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar skausmas širdies plote ramybės metu visada pavojingas?

Ne. Dažnai šis skausmas kyla dėl streso, raumenų įtampos ar virškinimo sutrikimų. Vis dėlto, jei skausmas stiprėja, plinta į kairę ranką ar žandikaulį, būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip atskirti širdies skausmą nuo raumenų ar stuburo problemų?

Širdies skausmas paprastai nepriklauso nuo judesių ar kūno padėties, o raumenų ar stuburo kilmės skausmas stiprėja judant ar spaudžiant krūtinę.

Ar stresas gali sukelti širdies skausmą?

Taip. Emocinis stresas sukelia raumenų įtampą ir širdies ritmo pokyčius, dėl kurių gali atsirasti maudžiantis ar spaudžiantis pojūtis krūtinėje.

Ką daryti, jei skausmas nepraeina, bet tyrimai geri?

Tokiu atveju verta pasitarti su psichologu ar psichiatru – dažnai skausmas būna susijęs su nerimu ar depresija, o ne su pačia širdimi.

Ar galima širdies skausmą malšinti vaistais be recepto?

Ne. Vaistai, tokie kaip nitroglicerinas, tinka tik tam tikroms širdies ligoms ir gali būti pavojingi, jei vartojami netinkamai. Visada pasitarkite su gydytoju.

Kada būtina kviesti greitąją pagalbą?

Jei skausmas stiprus, užsitęsęs, plinta į ranką ar kaklą, lydi dusulys, prakaitavimas ar silpnumas – tai gali būti infarkto požymiai. Tokiu atveju nedelsdami skambinkite 112.

Ar galima sportuoti, jei kartais jaučiamas skausmas širdies plote?

Lengvas fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimai ar plaukimas – saugus, jei skausmas nėra susijęs su širdies liga. Vis dėlto prieš pradedant intensyviau sportuoti patariama išsitirti.