Auksinis stafilokokas: kas tai, kokie simptomai ir kaip gydytis?

Auksinis stafilokokas (lot. Staphylococcus aureus) – tai bakterija, kuri gali gyventi ant žmogaus odos ar gleivinių, nesukeldama jokių problemų. Tačiau patekus į kraują, žaizdą ar kvėpavimo takus, ji gali sukelti rimtas infekcijas – nuo pūlingų spuogų iki plaučių uždegimo ar sepsio.

Ši bakterija ypač pavojinga dėl to, kad gali tapti atspari antibiotikams, todėl svarbu ją laiku atpažinti ir gydyti tinkamai, vengiant savigydos.

Kaip plinta auksinis stafilokokas ir kas dažniausiai juo užsikrečia

Auksinis stafilokokas yra viena iš tų bakterijų, kuri lengvai prisitaiko prie aplinkos. Ji gali ilgai išlikti ant odos, drabužių, rankšluosčių ar net medicinos įrangos. Dėl šios priežasties užsikrėtimas gali įvykti net nepastebimai – ypač vietose, kur daug žmonių ar dažnai liečiami bendri daiktai.

Pagrindiniai užsikrėtimo būdai

Infekcija dažniausiai perduodama:

• Tiesioginio kontakto būdu – per rankas, apkabinimus, bučinius ar kitą artimą kontaktą su infekuotu asmeniu.
• Per atviras žaizdas ar įbrėžimus – bakterijos lengvai patenka į organizmą per pažeistą odą.
• Per užterštus daiktus – skustuvus, rankšluosčius, sporto salės įrangą ar tvarsčius.
• Per oro lašelius – kai sergantis žmogus kosėja ar čiaudi.

„Net 30–40 % žmonių nešioja auksinį stafilokoką nosies ertmėje, tačiau ne visi jie suserga. Svarbu, kur bakterija patenka – oda, kraujas ar kvėpavimo takai nulemia infekcijos sunkumą.“ – dr. Claudia Werner

Kas patenka į rizikos grupę?

Kai kurie žmonės yra ypač jautrūs šiai infekcijai, nes jų imuninė sistema negali tinkamai apsiginti.
Dažniausiai suserga:

• Maži vaikai ir naujagimiai, kurių imuninė sistema dar nesubrendusi.
• Vyresnio amžiaus žmonės, ypač turintys lėtinių ligų (diabeto, inkstų ar širdies sutrikimų).
• Ligoninėse gydomi pacientai, ypač po operacijų ar turintys kateterius.
• Asmenys su susilpnėjusiu imunitetu – dėl streso, miego trūkumo ar imunitetą slopinančių vaistų.
• Sportininkai, ypač kontaktinių sportų atstovai, kuriems dažnai atsiranda odos įbrėžimų.

„Auksinis stafilokokas gali būti nekenksmingas nešiotojui, bet pavojingas jo artimiesiems. Todėl higiena – pagrindinė apsauga.“ – dr. Peter Hansen

Auksinio stafilokoko simptomai: kaip atpažinti infekciją

Auksinis stafilokokas gali sukelti labai įvairių simptomų – nuo lengvų odos infekcijų iki gyvybei pavojingų būklių. Ligos požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje bakterija įsitvirtino ir kaip stipriai ji išplito.

Pradinė infekcija dažniausiai prasideda odoje, tačiau negydoma gali išplisti į raumenis, kraują ar net vidaus organus.

Odoje ir minkštuosiuose audiniuose

Paviršinės infekcijos yra dažniausios. Žmogus pastebi paraudimą, patinimą ir skausmą tam tikroje vietoje – dažnai tai atrodo kaip paprastas spuogas ar įaugęs plaukas.
Vystantis infekcijai, atsiranda pūlingas uždegimas, oda tampa karšta, o infekuota vieta gali pratrūkti ir išskirti gelsvai žalią skystį.
Kai kuriais atvejais pakyla temperatūra, jaučiamas nuovargis ir bendras negalavimas.

„Net mažas pūlinukas gali būti rimtos infekcijos pradžia. Jei skausmas ar paraudimas plinta, negalima delsti – būtina kreiptis į gydytoją.“ – dr. Sophia Müller

Kvėpavimo takuose

Kai bakterijos patenka į plaučius, išsivysto stafilokokinis plaučių uždegimas.
Tokiu atveju žmogus karščiuoja, drebina šaltkrėtis, atsiranda kosulys su pūlingais skrepliais ir dusulys. Kartais juntamas krūtinės skausmas kvėpuojant, o fizinis silpnumas tampa ryškus net po kelių dienų.

Ši infekcijos forma dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą ar sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Kraujyje ar vidaus organuose

Patekęs į kraują, auksinis stafilokokas sukelia sepsį – pavojingą organizmo uždegiminę reakciją. Tokiais atvejais žmogus jaučia aukštą karščiavimą, šaltas galūnes, stiprų silpnumą ir padažnėjusį širdies plakimą.
Kraujospūdis gali smarkiai kristi, atsiranda sumišimas, pykinimas, dusulys.
Jei bakterijos pažeidžia širdies vožtuvus, išsivysto endokarditas, pasireiškiantis krūtinės skausmu, ritmo sutrikimais ir kvėpavimo nepakankamumu.

„Kuo giliau infekcija įsiskverbia, tuo sunkiau ją sustabdyti. Kraujyje esantis auksinis stafilokokas reikalauja neatidėliotino gydymo ligoninėje.“ – dr. Matteo Russo

Simptomai gali atrodyti kaip įprasta infekcija, tačiau būtent greitas jų progresavimas ir pasikartojantys pūliniai yra pagrindinis signalas, kad priežastis gali būti auksinis stafilokokas.
Net jei infekcija atrodo paviršinė, ją būtina ištirti – tik laboratoriniai testai parodo, ar bakterija yra atspari antibiotikams (pvz., MRSA forma).

Kaip diagnozuojamas auksinis stafilokokas

Auksinio stafilokoko diagnozė atliekama remiantis laboratoriniais tyrimais, nes vien iš simptomų nustatyti šią infekciją nepakanka. Kadangi bakterija gali gyventi ant odos ir gleivinių be jokių simptomų, būtina patvirtinti, ar ji yra tik nešiotojas, ar sukelia aktyvią infekciją.

Diagnozės tikslas – ne tik aptikti bakteriją, bet ir nustatyti, kuriems antibiotikams ji atspari, ypač jei įtariama MRSA (meticilinui atspari stafilokoko forma).

Tyrimai ir nustatymo metodai

Pagrindinis metodas – mikrobiologinis pasėlis. Mėginys paimamas iš užkrėstos vietos (žaizdos, nosies, gerklės, šlapimo ar kraujo) ir auginamas specialioje terpėje. Per vieną ar dvi dienas galima nustatyti, ar auksinis stafilokokas yra infekcijos priežastis.

Jei įtariamas gilesnis uždegimas, atliekami papildomi tyrimai:
atliekamas kraujo tyrimas uždegimui įvertinti, pasėlis iš kraujo nustato bakterijų plitimą organizme, o antibiotikų jautrumo testas (vadinamas antibiograma) parodo, kurie vaistai veiksmingiausi.

„Kiekvienas atvejis individualus. Net ta pati bakterija gali elgtis skirtingai – todėl be antibiotikų jautrumo testo gydymas gali būti netikslus.“ – dr. Elsa Richter

Atsparumo nustatymas (MRSA)

Kai bakterija įtariama esanti atspari įprastiems antibiotikams, atliekamas specialus testas MRSA formai nustatyti.
Tiriant mėginį laboratorijoje, bakterija auginama terpėje su antibiotikais – jei ji išgyvena, reiškia, kad infekcija atspari gydymui.
Tokiu atveju gydytojas parenka stipresnius arba kombinuotus vaistus, skirtus tik sudėtingoms bakterijų formoms.

Kada verta atlikti tyrimą?

Tyrimas rekomenduojamas, kai infekcija kartojasi, žaizdos negyja ar gydymas antibiotikais neduoda rezultatų.
Taip pat jį verta atlikti žmonėms, kurie dažnai lankosi gydymo įstaigose, dirba medicinoje, prižiūri kūdikius ar slaugo sergančius asmenis.

„Auksinio stafilokoko nustatymas dar nereiškia ligos. Svarbiausia – laiku nustatyti, ar bakterija aktyvi, ir parinkti teisingą gydymą.“ – dr. Kevin Moore

Kaip gydomas auksinis stafilokokas

Auksinio stafilokoko gydymas priklauso nuo infekcijos vietos, sunkumo ir bakterijos jautrumo antibiotikams. Vieno universalaus gydymo nėra – tai individualiai parenkama terapija, kuri gali apimti tiek vaistus, tiek vietinę žaizdų priežiūrą ar net chirurgines priemones, jei infekcija išplinta.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra auksinis stafilokokas?

Tai bakterija, galinti gyventi ant žmogaus odos ar gleivinių nesukeldama simptomų. Tačiau patekus į kraują ar vidaus organus, ji sukelia įvairias infekcijas – nuo odos pūlinių iki plaučių ar širdies uždegimų.

Ar auksinis stafilokokas visada pavojingas?

Ne visada. Daugelis žmonių yra šios bakterijos nešiotojai, tačiau nesuserga. Pavojus atsiranda tada, kai bakterija patenka į žaizdą ar susilpnėja imuninė sistema.

Kokie simptomai rodo infekciją?

Dažniausiai atsiranda pūlingos žaizdos, paraudimas, karščiavimas, skausmas, patinimas ar pūlių sankaupos. Sunkiais atvejais pasireiškia dusulys, silpnumas ar karščiavimas dėl bakterijų patekimo į kraują.

Kaip nustatomas auksinis stafilokokas?

Diagnozė nustatoma atlikus mikrobiologinį pasėlį ir bakterijos jautrumo antibiotikams testą. Tai leidžia parinkti tinkamiausią gydymą.

Ar galima išsigydyti be antibiotikų?

Lengvos odos infekcijos kartais praeina taikant vietinę priežiūrą, tačiau daugeliu atvejų reikalingas antibiotikų gydymas. Savigyda gali būti pavojinga, nes bakterija gali tapti atspari.

Ką daryti, jei infekcija kartojasi?

Reikia atlikti tyrimus, kad būtų nustatyta, ar žmogus nėra bakterijos nešiotojas. Gali būti skiriami ilgesni antibiotikų kursai arba specialūs dezinfekciniai preparatai nosies ir odos priežiūrai.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

Laikykitės rankų higienos, reguliariai keiskite rankšluosčius, valykite žaizdas antiseptiku ir venkite dalintis asmeniniais daiktais. Imuniteto stiprinimas – geriausia apsauga nuo infekcijų.

Ar galima vėl užsikrėsti po pasveikimo?

Taip, nes bakterija gali išlikti aplinkoje. Todėl svarbu tinkamai prižiūrėti odą, laikytis higienos ir, jei reikia, atlikti kontrolinius tyrimus.