Nervinės kilmės skausmai širdies plote, jų priežastys ir galimi gydymo būdai

Skausmas širdies plote dažnai sukelia nerimą ir baimę – juk tai sritis, susijusi su vienu svarbiausių organų. Tačiau ne visi skausmai krūtinėje yra širdies kilmės. Apie trečdalį visų atvejų sudaro vadinamieji nervinės kilmės (psichogeniniai) širdies skausmai, kai simptomus sukelia ne širdies raumens pažeidimas, o nervų sistemos įtampa, stresas ar emocinis išsekimas.

Kaip sako prof. David Spiegel, Stanfordo universiteto psichiatrijos specialistas:

„Žmogaus širdis reaguoja į emocijas taip pat realiai, kaip į fizinį krūvį. Kai protas nuolat įtemptas, kūnas siunčia signalus, o širdis tampa tarsi emocijų atspindys.“

Šis skausmo tipas nėra pavojingas gyvybei, bet gali labai trikdyti gyvenimo kokybę. Jį atpažinti ir tinkamai gydyti svarbu, kad būtų išvengta bereikalingo nerimo ir perteklinių tyrimų.

Kas yra nervinės kilmės širdies skausmas

Nervinės kilmės širdies skausmas (dar vadinamas neurogeniniu arba psichogeniniu kardialgijos sindromu) – tai skausmas širdies plote, kuris kyla ne dėl širdies raumens ar kraujotakos sutrikimų, o dėl nervų sistemos įtampos, streso ar emocinių veiksnių.
Šis skausmas realiai jaučiamas, nors tyrimai dažnai nerodo jokių širdies patologijų – EKG būna normali, kraujospūdis stabilus, o kraujo rodikliai nesikeičia.

Tokio tipo skausmas atsiranda, kai autonominė (vegetacinė) nervų sistema, atsakinga už širdies darbą, sutrinka dėl ilgalaikio streso. Organizmas išskiria streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį, kurie sukelia širdies plakimo pojūtį, įtampos jausmą krūtinėje ar net dusulį.

prof. Andrew Steptoe, Londono universiteto psichologinės medicinos centro vadovas, pabrėžia:

„Kardialgijos priežastis slypi ne širdyje, o ryšyje tarp emocijų ir fiziologijos. Kai emocinė įtampa tampa nuolatinė, kūnas ima elgtis taip, lyg širdis būtų serganti.“

Nervinės kilmės skausmas gali būti labai įvairus. Vieni žmonės jį apibūdina kaip maudimą ar suspaudimą, kiti – kaip aštrų dūrimą ar gniaužimą, tačiau dažniausiai šis skausmas:

• trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų;
• nėra susijęs su fiziniu krūviu (gali pasireikšti net ramybėje);
• nepalengvėja nuo nitroglicerino ar kitų širdies vaistų;
• dažnai lydi nerimas, rankų drebėjimas, oro trūkumo pojūtis ar panikos simptomai.

Nors skausmas kyla „nerviniu“ pagrindu, jis gali būti toks stiprus, kad primena širdies priepuolį, todėl svarbu visada pasitikrinti pas gydytoją, kad būtų atmesta reali širdies patologija.

Pagrindinės nervinės kilmės širdies skausmo priežastys ir rizikos veiksniai

Nervinės kilmės širdies skausmas yra vienas iš dažniausių psichosomatinių simptomų – tai reiškia, kad jį sukelia psichologiniai ar emociniai veiksniai, kurie per nervų sistemą paveikia kūną.
Šis skausmas dažniausiai atsiranda žmonėms, gyvenantiems nuolatinėje įtampoje, patiriantiems daug emocinio streso arba linkusiems viską „nešioti savyje“.

Kaip sako dr. Jennifer Payne, Johns Hopkins universiteto psichiatrijos specialistė:

„Kūnas kalba tada, kai protas pavargsta kalbėti. Širdies skausmas gali būti signalas, kad emocinis rezervuaras perpildytas.“

Nervinės kilmės skausmai nėra pavojingi, tačiau jie yra kūno išsekimo požymis – tarsi įspėjimas, kad sistema perdegė.

Pagrindinės priežastys:

• Lėtinis stresas: ilgas psichinis krūvis darbe, santykiuose ar dėl finansinių sunkumų išbalansuoja nervų sistemą.
• Nerimo sutrikimai ir panikos priepuoliai: širdis reaguoja į nerimo hormonų šuolius, sukeliančius plakimą ar spazminį skausmą.
• Depresija: sumažėjęs serotonino kiekis veikia nervų impulsus ir gali sukelti somatinius simptomus, tarp jų ir skausmą krūtinėje.
• Miego trūkumas: nepakankamas poilsis išsekina nervų sistemą, padidina jautrumą skausmui.
• Autonominės nervų sistemos disbalansas: sutrinka pusiausvyra tarp simpatinės („kovok arba bėk“) ir parasimpatinės („ilsėkis ir virškink“) sistemų.
• Hormoniniai svyravimai: ypač moterims – menopauzės ar menstruacijų metu, kai pasikeičia estrogenų ir kortizolio santykis.
• Emocinis pervargimas: nuolatinis įsipareigojimų, kaltės ar perfekcionizmo spaudimas lemia fiziologinius simptomus.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu – pavyzdžiui, žmogus, patiriantis stresą ir miego trūkumą, tampa labiau pažeidžiamas emocijoms, o širdis tampa jautresnė nerviniams impulsams.

Kadangi simptomai primena širdies ligas, daugelis pacientų kreipiasi į kardiologus, tačiau tyrimai būna normalūs. Tokiu atveju svarbus tarpdisciplininis požiūris – bendradarbiavimas tarp kardiologo, psichoterapeuto ir šeimos gydytojo.

Kaip atskirti nervinės kilmės skausmą nuo širdies ligos

Vienas didžiausių iššūkių pacientams ir net gydytojams – atskirti nervinį skausmą nuo širdies kilmės skausmo (pvz., krūtinės anginos ar infarkto). Abu atvejai gali pasireikšti panašiai – spaudimu krūtinėje, oro trūkumu ar net baimės jausmu. Tačiau šių skausmų mechanizmas ir pobūdis visiškai skirtingi.

Kaip aiškina dr. Steven Nissen, Klivlando klinikos kardiologas:

„Širdies skausmas kyla iš širdies raumens, kuris kenčia nuo deguonies trūkumo, o nervinis – iš proto, kuris kenčia nuo per didelės įtampos. Abu jaučiami fiziškai, bet jų šaknys – skirtingose sistemose.“

Pirmiausia reikėtų atmesti galimą fizinį širdies pažeidimą, todėl visada svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti EKG, echokardiogramą ar kraujo tyrimus. Jei rezultatai normalūs, o simptomai pasireiškia streso ar emocijų metu – tikėtina, kad skausmo priežastis yra nervinė.

Pagrindiniai skirtumai tarp nervinio ir širdies kilmės skausmo

Jeigu skausmas kyla po stipraus emocinio išgyvenimo, o širdies tyrimai yra normalūs – tai greičiausiai nervinės kilmės skausmas. Visgi, bet kokio naujo ar stipraus skausmo atveju, pirmiausia būtina atmesti širdies ligas, nes net ir patyrę gydytojai gali suklysti remdamiesi tik simptomais.

Gydymo principai: kaip palengvinti nervinės kilmės širdies skausmus

Nervinės kilmės širdies skausmas dažniausiai nėra pavojingas, bet gali būti labai nemalonus ir trikdyti kasdienį gyvenimą. Pagrindinis tikslas gydant tokį skausmą – nuraminti nervų sistemą, atkurti emocinę pusiausvyrą ir išmokti valdyti stresą.
Tai nėra gydymas vien tabletėmis – veiksmingiausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį požiūrį, derinant medicininę, psichologinę ir gyvenimo būdo terapiją.

prof. Jonathan Davidson, Duke universiteto psichiatras, tyrinėjantis nerimo ir širdies ryšį, sako:

„Nervinis širdies skausmas nėra įsivaizduojamas – tai fiziologinis atsakas į emocinį perdegimą. Kūnas kalba, kai protas pavargsta tylėti.“

Gydymo nauda ir galimos rizikos

Nervinės kilmės skausmų valdymas dažniausiai duoda greitą atokvėpį, o ilgalaikėje perspektyvoje mažina atkryčių skaičių. Vis dėlto kiekviena intervencija – nuo psichoterapijos iki vaistų – turi ribas ir galimas nepageidaujamas reakcijas. Kaip akcentuoja prof. Andrew Steptoe (UCL Psichologinės medicinos centras):

„Efektyviausias yra daugiamatis gydymas: emocijų atpažinimas, elgesio pokyčiai, miegas ir judėjimas. Vieno „stebuklingo“ sprendimo nėra – veikia jų derinys.“

Terapijos pasirinkimas turėtų būti suderintas su specialistu, ypač jei kartu vartojami kardiologiniai vaistai ar yra kitos lėtinės ligos. Svarbiausia – nuoseklumas ir realistiški lūkesčiai.

Prevencija: kaip sumažinti nervinės kilmės skausmų tikimybę

Prevencija prasideda nuo kasdienių, lengvai pritaikomų pasirinkimų. Šie įpročiai palaiko nervų sistemos pusiausvyrą, mažina įtampos „viršūnes“ ir padeda kūnui adekvačiai reaguoti į stresą. Prieš pradedant intensyvesnius pokyčius, verta trumpai įsivertinti savo miego, judėjimo ir kofeino įpročius.

• Miegas ir ritmas: 7–8 valandų nakties miegas, pastovus kėlimosi laikas, ekranų vengimas likus 60 min. iki miego.
• Kvėpavimas ir atsipalaidavimas: 5–10 minučių lėtas diafragminis kvėpavimas 1–2 kartus per dieną; prireikus – 4-7-8 metodas.
• Judėjimas: 150 min. vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę; įtraukti jogą ar tempimo pratimus 2–3 k./sav.
• Streso higiena: „trijų pertraukų“ taisyklė dienai: trumpa pertrauka ryte, per pietus ir vakare, kai atjungiame el. paštą ir telefoną.
• Mityba ir kofeinas: subalansuoti valgiai kas 3–4 val., kofeino ribojimas po 14:00, alkoholio mažinimas.
• Edukacija ir planas: individualus „krizių planas“ staigiems epizodams, informuota šeima/partneris, kada padėti ir ko vengti.

Šių principų laikymasis nepanaikins streso iš pasaulio, bet padės kūnui reaguoti ramiau, o širdies plote juntami skausmai taps retesni ir lengvesni.

Gydytojų komentarai ir pacientų patirtys

Gydytojai pabrėžia, kad simptomai yra tikri, net jei širdies tyrimai normalūs. Tokia laikysena mažina stigmatizaciją ir skatina konstruktyvų gydymą. dr. Steven Nissen (Klivlando klinika) taikliai reziumuoja:

„Pirmiausia atmetame pavojų, paskui gydome žmogų, o ne tik skausmą. Edukacija ir ramybės atkūrimas – pusė sėkmės.“

Pacientų pasakojimai dažnai sutampa: kai atsiranda žinojimas, kas vyksta, ir turimas aiškus veiksmų planas, panikos mažėja, o skausmo epizodai sutrumpėja.

„Kai supratau, kad mano širdis sveika, o skausmą kursto stresas, epizodai tapo retesni. Kvėpavimo pratimai ir trumpi pasivaikščiojimai man – didžiausia pagalba.“
— Milda, 38 m.

„KET sesijos padėjo „išjungti“ katastrofines mintis. Dabar, kai atsiranda spaudimas krūtinėje, pirmiausia kvėpuoju ir įvertinu situaciją.“
— Raimondas, 44 m.

Bendrai vertinant, tiek gydytojų įžvalgos, tiek žmonių patirtys sutaria dėl vieno: aiški diagnostika, edukacija ir nuoseklus planas sugrąžina kontrolės jausmą ir leidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie nervinės kilmės skausmus širdies plote