Širdies pulsas 55: kas gali sukelti lėtą ritmą ir kaip tai veikia sveikatą?

Širdies ritmas yra vienas svarbiausių mūsų organizmo rodiklių. Jis rodo, kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują ir aprūpina kūną deguonimi. Normalus suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje paprastai svyruoja tarp 60–100 dūžių per minutę. Tačiau kai pulsas nukrenta iki 55 ar mažiau, šis reiškinys vadinamas bradikardija – lėtu širdies ritmu.

Ne visada toks ritmas reiškia ligą. Kai kuriems žmonėms, ypač sportuojantiems, žemas pulsas yra visiškai normalus ir net sveikintinas. Tačiau kai kiti jaučia silpnumą, svaigulį ar nuovargį, tai gali būti ženklas, kad širdis nebesugeba pumpuoti pakankamai kraujo.

Kaip pabrėžia prof. Michael J. Joyner, Mayo klinikos fiziologas:

„Lėtas pulsas gali būti tiek širdies efektyvumo, tiek jos išsekimo ženklas – viskas priklauso nuo konteksto.“

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra lėtas širdies ritmas, kokios priežastys dažniausiai jį sukelia ir kada reikia sunerimti. Sužinosime, kaip atskirti treniruotą širdį nuo pavargusios ir kokie tyrimai padeda išsiaiškinti tikrąją priežastį.

Kas yra bradikardija (lėtas širdies ritmas)

Bradikardija – tai būklė, kai širdis plaka lėčiau nei 60 kartų per minutę. Daugeliui žmonių tai atrodo pavojingai, tačiau ne visada taip yra. Iš tiesų lėtas pulsas gali būti normalus fiziologinis reiškinys, ypač tarp sportininkų ar žmonių, turinčių gerai ištreniruotą širdį.

Širdis yra raumuo – kuo ji stipresnė, tuo mažiau dūžių reikia, kad išpumpuotų reikiamą kraujo kiekį. Todėl, pavyzdžiui, maratonininkų pulsas ramybės būsenoje gali būti net 45–50 dūžių per minutę, ir tai visiškai normalu.

Tačiau kai pulsas 55 atsiranda nesportuojant, ypač jei jį lydi simptomai kaip svaigulys, silpnumas ar dusulys, tai gali reikšti širdies laidumo sistemos sutrikimą arba vidinių organų disbalansą.

Kaip aiškina dr. Peter Noseworthy, Mayo klinikos kardiologas:

„Bradikardija nėra diagnozė savaime. Tai simptomas, kuris gali būti tiek sveikatos, tiek ligos požymis. Raktas – kaip žmogus jaučiasi.“

Fiziologinė (normali) bradikardija

Ši forma dažniausiai būdinga:

• žmonėms, kurie reguliariai sportuoja arba užsiima ištvermės veikla;
• miegant, kai kūnas pereina į poilsio būseną;
• sveikiems jauniems asmenims, kurių širdies raumuo stiprus ir ekonomiškas.

Patologinė (nenormali) bradikardija

Tai lėtas ritmas, kurį sukelia ligos ar sutrikimai:

• širdies laidumo sistemos pažeidimai (pvz., sinoatrialinio mazgo disfunkcija);
• elektrolitų trūkumas, ypač kalio ar magnio;
• skydliaukės nepakankamumas (hipotirozė);
• šalutinis kai kurių vaistų poveikis (pvz., beta adrenoblokatorių, digoksino).

Trumpalaikė bradikardija gali pasitaikyti ir senstant, nes širdies elektrinė sistema silpnėja, o mazgai, perduodantys impulsus, veikia lėčiau.

Bradikardijos esmė – širdies gebėjimas užtikrinti pakankamą kraujo tėkmę. Jei žmogus jaučiasi gerai, deguonies tiekimas normalus – nerimauti nereikia. Tačiau jei juntamas silpnumas ar galvos svaigimas, būtina pasitikrinti.

Pagrindinės priežastys, kodėl širdies pulsas gali būti 55 ar mažesnis

Lėtas širdies ritmas gali būti visiškai normalus arba atspindėti gilesnę sveikatos problemą. Kai širdis plaka rečiau, organizmas gauna mažiau deguonies, tačiau tai ne visada reiškia pavojų — kartais tai ženklas, kad širdis dirba efektyviau. Gydytojai skiria dvi pagrindines priežasčių grupes: fiziologines (natūralias) ir patologines (susijusias su ligomis ar sutrikimais).

Kaip paaiškina prof. Jonathan Kalman, Melburno universiteto kardiologas:

„Klausimas nėra, kiek kartų per minutę plaka širdis. Klausimas, ar ji pumpuoja pakankamai kraujo. Pulsas 55 gali būti tiek ženklas, kad širdis treniruota, tiek įspėjimas apie jos nuovargį.“

Dažniausios fiziologinės priežastys

Kai kurie lėto pulso atvejai kyla dėl visiškai natūralių organizmo reakcijų. Tokiais atvejais gydymo nereikia — tai tiesiog širdies prisitaikymas prie tam tikrų būsenų.

• Sportinis pasirengimas: reguliariai sportuojant, ypač atliekant ištvermės pratimus, širdis tampa stipresnė ir efektyviau pumpuoja kraują, todėl jai reikia mažiau dūžių.
• Miegas: naktį aktyvuojasi parasimpatinė nervų sistema, todėl širdies ritmas natūraliai sulėtėja iki 45–55 dūžių per minutę.
• Šaltis: esant žemai aplinkos temperatūrai, kūnas taupo energiją, todėl pulsas trumpam sumažėja.

Tokios priežastys paprastai nėra pavojingos. Jei žmogus jaučiasi gerai, kraujotaka ir deguonies tiekimas normalūs, gydymo imtis nereikia.

Medicininės priežastys

Kai pulsas 55 atsiranda be aiškios priežasties arba kartu su nemaloniais pojūčiais, būtina atmesti medicinines priežastis. Tokiais atvejais širdies ritmas lėtėja dėl tam tikrų fiziologinių ar farmakologinių veiksnių.

• Širdies laidumo sistemos sutrikimai: pažeidus sinusinį arba atrioventrikulinį mazgą, elektrinis impulsas nepasiekia visų širdies dalių.
• Skydliaukės nepakankamumas (hipotirozė): mažas skydliaukės hormonų kiekis sulėtina visą organizmo medžiagų apykaitą, įskaitant širdies darbą.
• Elektrolitų disbalansas: kalio ar magnio trūkumas sutrikdo širdies elektrinius impulsus.
• Vaistų poveikis: beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ir digoksinas dažnai lėtina pulsą kaip šalutinį poveikį.
• Infekcijos ar intoksikacijos: kai kurios bakterinės infekcijos arba toksinų poveikis gali paveikti širdies elektrinę sistemą.
• Senėjimas: su amžiumi širdies laidumo ląstelės nyksta, todėl impulsai keliauja lėčiau.

Šios priežastys dažniausiai nustatomos atliekant elektrokardiogramą (EKG), kraujotyrą ir kartais echokardiogramą.

Psichologinės ir nervinės priežastys

Be fizinių veiksnių, įtaką širdies ritmui daro ir nervų sistema. Organizmas dažnai reaguoja į emocinius pokyčius per autonominius nervus, kurie gali tiek paspartinti, tiek sulėtinti širdies plakimą.

• Padidėjęs klajoklio nervo (vagus) aktyvumas: ši nervų sistemos dalis lėtina ritmą, ypač po streso ar valgio.
• Po stresinės būsenos: po intensyvaus adrenalino išsiskyrimo organizmas pereina į ramesnę fazę – širdis plaka lėčiau.
• Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai: šie metodai aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą ir sumažina pulsą.

Kai širdies ritmas lėtėja dėl šių priežasčių, tai laikina ir paprastai nekenksminga. Tačiau jei kartu pasireiškia galvos svaigimas, dusulys ar silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip lėtas širdies ritmas veikia organizmą

Širdies darbas primena siurblį, kuris be perstojo tiekia deguonį visiems audiniams. Kai šis siurblys veikia lėčiau, mažėja kraujo apytaka ir audiniai gauna mažiau deguonies. Štai kodėl lėtas pulsas gali sukelti nuovargį, mieguistumą ar net svaigulį. Tačiau poveikis priklauso nuo to, ar širdis kompensuoja mažesnį ritmą didesne jėga, ar dirba silpniau.

Pasak prof. Christine Albert, Los Andželo Cedars-Sinai kardiologijos skyriaus vadovės:

„Ne kiekvienas lėtas ritmas yra pavojingas. Pavojus atsiranda tada, kai širdis nebegali išlaikyti pakankamos kraujotakos smegenims ir raumenims.“

Kai ritmas nukrenta iki maždaug 55 dūžių per minutę, organizmas paprastai sugeba prisitaikyti. Tačiau žemiau šios ribos, ypač jei žmogus jaučia simptomus, pradeda ryškėti šie poveikiai:

• Smegenų aprūpinimas deguonimi: sumažėjus kraujo tėkmei, gali atsirasti galvos svaigimas, sumišimas ar net trumpalaikis sąmonės praradimas.
• Raumenų silpnumas: kraujas lėčiau tiekia deguonį ir maistines medžiagas, todėl greičiau juntamas nuovargis.
• Šaltos galūnės: dėl lėtesnės kraujotakos rankos ir pėdos tampa šaltesnės nei įprastai.
• Dusulys: kai širdis pumpuoja lėčiau, plaučiai gali nepakankamai aprūpinti kraują deguonimi.
• Širdies ritmo svyravimai: kai pulsas tampa per lėtas, organizmas kartais kompensuoja staigiais pagreitėjimais ar „permušimais“.

Jei šie simptomai nuolat kartojasi, gydytojas gali įtarti laidumo sistemos sutrikimą arba širdies nepakankamumą. Tokiu atveju atliekama 24 valandų EKG stebėsena (Holterio tyrimas), kad būtų matoma, kaip širdis elgiasi dieną ir naktį.

Vis dėlto, jei žmogus jaučiasi puikiai, net ir esant pulsui 55, tai dažniausiai yra natūrali širdies adaptacija. Štai kodėl labai svarbu vertinti ne tik skaičių, bet ir subjektyvią savijautą.

Kada pulsas 55 yra normalus, o kada pavojingas

Pulsas 55 kartais rodo gerą fizinę formą, tačiau tam tikrais atvejais – sveikatos problemą, kurią reikia stebėti arba gydyti. Svarbiausia – įvertinti bendrą savijautą, simptomus ir priežastis. Kardiologai visuomet pabrėžia, kad „skaičius pats savaime nieko nesako“ – svarbiausia, kaip organizmas reaguoja į tokį ritmą.

Kaip teigia dr. Ben Freedman, Sidnėjaus universiteto širdies ritmo sutrikimų tyrėjas:

„Lėtas pulsas yra pavojingas tik tada, kai širdis nebespėja pumpuoti tiek kraujo, kiek reikia smegenims. Visi kiti atvejai – tik fiziologinė įvairovė.“

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinta, kaip vertinti pulsą 55 priklausomai nuo situacijos ir simptomų.

Iš šios lentelės matyti, kad vien tik pulsas 55 nėra pavojingas, jei žmogus jaučiasi gerai ir neturi papildomų simptomų. Visgi, kai lėtą ritmą lydi alpimas, nuovargis ar širdies plakimo pojūtis, tai signalas, kad širdis nebespėja atlikti savo funkcijos. Tokiais atvejais reikalingas išsamus kardiologinis įvertinimas.

Gydymas ir priežiūra: ką daryti, kai pulsas 55

Kai širdies ritmas lėtas, pirmas žingsnis – nustatyti priežastį. Gydymas priklauso nuo to, ar pulsas 55 yra natūrali organizmo būsena, ar patologinės būklės pasekmė. Neretai žmonės, sužinoję, kad jų širdis plaka lėčiau nei vidutiniškai, išsigąsta, nors realiai pavojus ne visada egzistuoja.

Kaip pabrėžia prof. Peter Schwartz, Parmos universiteto kardiologas:

„Gydyti reikia ne patį skaičių, o priežastį, dėl kurios tas skaičius atsirado.“

Jei širdies ritmas mažesnis nei 55 ir žmogus jaučiasi silpnai, svaigsta galva ar alpsta, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tačiau jei žmogus jaučiasi puikiai, kraujospūdis normalus ir simptomų nėra – gydymas dažniausiai nereikalingas.

Gydymo principai

Pirmiausia gydytojas įvertina, ar bradikardija kelia pavojų. Atliekami tyrimai – EKG, Holterio stebėjimas, kraujo tyrimai (elektrolitai, skydliaukės hormonai) ir echokardiograma. Nustačius priežastį, taikomas vienas iš šių sprendimų:

• Stebėjimas: jei žmogus neturi simptomų, gydytojas dažnai rekomenduoja tik reguliariai tikrinti pulsą ir kartą per metus atlikti EKG.
• Vaistų dozės koregavimas: jei lėtą ritmą sukelia vaistai (pvz., beta adrenoblokatoriai), gydytojas gali sumažinti dozę arba pakeisti preparatą.
• Skydliaukės gydymas: kai priežastis – hormonų trūkumas, skiriami skydliaukės hormonai (levotiroksinas).
• Elektrolitų atstatymas: jei trūksta magnio ar kalio, jie papildomi mityba arba papildais.
• Širdies stimuliatorius: kai širdies ritmas pavojingai lėtas ir neatsako į gydymą, gali būti implantuojamas mažas prietaisas, kuris palaiko pastovų ritmą.

Kai kuriais atvejais bradikardija išnyksta savaime, ypač jei ją sukėlė dehidratacija, miego trūkumas ar laikinas stresas. Gydytojo tikslas – ne tik atkurti ritmą, bet ir užtikrinti, kad širdis vėl veiktų ekonomiškai ir stabiliai.

Gyvenimo būdo priežiūra

Net jei lėtas pulsas nėra pavojingas, tam tikros priemonės padeda palaikyti gerą širdies veiklą:

• Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija dažnai dar labiau sulėtina ritmą.
• Užtikrinkite pakankamą poilsį: miegas stabilizuoja širdies veiklą ir hormonų balansą.
• Stebėkite kraujospūdį: kai jis per žemas kartu su lėtu pulsu, padidėja silpnumo ir alpimo rizika.
• Venkite per didelio alkoholio ir raminamųjų vartojimo: jie gali dar labiau sulėtinti širdies darbą.
• Palaikykite elektrolitų balansą: vartokite produktus, turinčius magnio (riešutai, avižos) ir kalio (bananai, avokadai).

Kaip sako dr. Robert Harrington, Stanfordo universiteto širdies ligų specialistas:

„Pulsas nėra priešas. Jis tiesiog pasako, kaip širdis jaučiasi. Mūsų užduotis – suprasti, ką ji bando mums pranešti.“

Lėtą pulsą galima valdyti gana paprastai, kai priežastis aiški. Dauguma žmonių, laikydamiesi sveikos gyvensenos ir reguliariai tikrindamiesi, neturi jokių komplikacijų.

Lėto širdies ritmo privalumai ir trūkumai

Ne kiekvienas lėtas širdies ritmas yra priežastis nerimauti. Kai kuriems žmonėms tai natūralus organizmo prisitaikymas, kuris netgi pagerina širdies efektyvumą. Tačiau kitais atvejais bradikardija signalizuoja apie funkcinį sutrikimą, kuris riboja širdies gebėjimą aprūpinti organus krauju.
Kaip sako prof. Valentin Fuster, Niujorko „Mount Sinai Heart“ vadovas:

„Mažas pulsas gali būti gero pasirengimo ženklas, bet kai kartu atsiranda simptomų – tai nebe sportinė širdis, o medicininė problema.“

Toliau pateiktas palyginimas padės aiškiau suprasti, kada pulsas 55 yra naudinga būsena, o kada – pavojus sveikatai.

Gydytojų komentarai ir pacientų patirtys

Lėtas širdies ritmas dažnai kelia nerimą žmonėms, kurie netikėtai pamato, kad jų pulsas yra mažesnis nei įprasta. Tačiau, pasak kardiologų, svarbiausia ne pats skaičius, o organizmo reakcija į jį. Bradikardija gali būti tiek sveiko gyvenimo būdo pasekmė, tiek pirmasis rimtos ligos požymis.

prof. Christopher Semsarian, Sidnėjaus universiteto kardiologas, pažymi:

„Kai žmogus nejaučia simptomų, pulsas 55 dažniausiai reiškia stiprią, efektyviai dirbančią širdį. Pavojus atsiranda tik tada, kai širdis lėtėja tiek, kad kūnas nebespėja gauti deguonies.“

dr. Stephanie Coulter, Hiustono širdies instituto specialistė, priduria:

„Vyresnio amžiaus pacientams lėtas ritmas dažniausiai nėra „geros formos“ ženklas. Tai dažniau signalas apie senstančią širdies laidumo sistemą.“

Pacientų patirtys

„Mano pulsas visada buvo apie 54–56. Sportuoju kasdien, nejaučiu jokio diskomforto. Gydytojas pasakė, kad tai normali sportinė bradikardija.“
— Tomas, 34 m.

„Vartojau beta blokatorius nuo kraujospūdžio, ir pulsas nukrito iki 52. Jaučiausi silpnai, kol gydytojas sumažino dozę – po to viskas grįžo į normalų ritmą.“
— Rūta, 61 m.

„Po skydliaukės operacijos pulsas nukrito iki 50. Paaiškėjo, kad reikia reguliuoti hormonų kiekį. Kai tik gydymas buvo pritaikytas, pulsas pakilo ir savijauta pagerėjo.“
— Nijolė, 58 m.

Šie pavyzdžiai rodo, kad bradikardijos vertinimas visada individualus – vienam tai stiprios širdies požymis, kitam – gydymo poreikis.
Gydytojai sutaria: jei žmogus jaučiasi gerai, pulsas nėra pavojus. Bet kai atsiranda simptomai, geriau nedelsti ir išsitirti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie širdies pulsą 55